Uždaroji akcinė bendrovė - UAB steigimas, mokesčiai
Publikavimo data: 2019-01-02
Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) – tai viena populiariausių verslo formų Lietuvoje, iš kitų išsiskirianti tuo, kad čia visas įmonės kapitalas yra išskirstytas į smulkesnes dalis, kurios yra vadinamos akcijomis. Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra ribotos atsakomybės juridinis vienetas, o tai reiškia, kad bankroto atveju skolos būtų dengiamos tik iš įmonės kapitalo - akcininkų asmeniniam turtui grėsmė nekiltų.
UAB steigimas
Kad būtų steigiama uždaroji akcinė bendrovė (UAB) – būtinas įstatinis kapitalas, turintis būti ne mažesnis, kaip 2500 eurų. Tai viena iš priežasčių, kodėl šios veiklos formos neretai vengia pradedantieji verslininkai, kurie labiau orientuoti į smulkų ar vidutinį verslą ar planuoja veikti savarankiškai, neieškant partnerių. Tenka pripažinti, kad veiklos pradžioje šią sumą pinigų surinkti gali ne kiekvienas.
Steigiant uždarąją akcinę bendrovę, išrinkus pavadinimą ir jį užregistravus - kitas etapas – tai dokumentų pasirašymas. Jei bendrovė yra steigiama vieno asmens, tada pasirašomas „steigimo aktas“, o jei bendrovę steigia du dar daugiau asmenų – tada pasirašomas dokumentas vadinamas „steigimo sutartimi“.
Antras etapas, kuris yra kone svarbesnis už steigimo dokumentų pasirašymą – tai uždarosios akcinės bendrovės (UAB) įstatų parengimas, kuriuose aprašoma iš esmės visa veiklos vykdymo tvarka ir kiti svarbūs aspektai: nurodomas pavadinimas, teisinė forma, aprašomas veiklos pobūdis, dalyvių šaukimo tikslai bei kiekvieno iš jų kompetencija (jei steigėjas yra ne vienas) bei nurodoma visa kita įmonės veiklai svarbi informacija.
Parengus įstatus – kitas žingsnis – tai „akcininkų susitikimo protokolo“ parengimas ir pasirašymas, kuris pasirašomas, jei įmonę steigia daugiau nei vienas asmuo. Jei bendrovę steigia vienas asmuo – šis dokumentas vadinamas „steigėjo sprendimu“. Dokumentų tikslas ir paskirtis – įteisinti visus bendrovės įstatus, narius, kitus svarbius organus ir jų funkcijas bendrovės veikloje.
Paskutinis etapas, prieš keliaujant su dokumentais pas notarą oficialiam jų įteisinimui – tai įstatinio kapitalo įnešimas į bendrovės sąskaitą. Įstatinio kapitalo suma negali būti mažesnė, kaip 2500 eurų. Žinoma, įnešama suma gali būti ir didesnė.
Uždarosios akcinės bendrovės valdymo organai
Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) valdymo organai užtikrina visų bendrovės teisių, pareigų ir prievolių įgyvendinimą. Privalomi organai yra du: vadovas ir visuotinis akcininkų susirinkimas.
Vadovas atsakingas už kasdienį įmonės funkcionavimą: už darbuotojų samdymą bei atleidimą, bendrą įmonės veikos organizavimą, dokumentų pateikimą reikiamoms įstaigoms bei kitas užduotis.
Visuotinio akcininkų susirinkimo funkcija - svarbesnių, didesnio masto nutarimų priėmimas, tokių kaip: sprendimas restruktūrizuoti ar likviduoti bendrovę, pelno skirstymas, metinio finansinio biudžeto svarstymas ir patvirtinimas bei kiti klausimai, kurie nėra susiję su smulkiomis, kasdienėmis užduotimis.
Uždarosios akcinės bendrovės privalumai
Vienas iš didžiausių privalumų – tai ribota atsakomybė, kuri apsaugo asmeninį akcininkų turtą nesėkmės atveju. Patiriant nuostolius ar paskelbus bankrotą, finansiniai įsipareigojimai dengiami tik iš tų pinigų, kuriuos akcininkai įnešė į bendrovę. Todėl nors įstatinis kapitalas ne vienam tampa iššūkiu - būtent jis suteikia saugumą nesėkmės atveju.
Antrasis privalumas – galimybė leisti naujas akcijas ir jomis prekiauti. Tai padeda pritraukti naujų investuotojų bei padidinti uždarosios akcinės bendrovės (UAB) turtą. Beje, akcininkai turi šiek tiek didesnę veiksmų laisvę elgtis su savo akcijų dalimi: jie gali jas dovanoti, perleisti ir kitaip perduoti valdyti kitam asmeniui, ko, pavyzdžiui, negalima daryti esant mažosios bendrijos nariu.
Uždarosios akcinės bendrovės trūkumai
Vieną iš didžiausių trūkumų jau minėjome – tai įstatinio kapitalo, ne mažesnio kaip 2500 eurų, poreikis. Antras, ne mažesnis trūkumas – tai galimybė išsimokėti pelną tik dividendų forma ir tai padaryti galima tik vieną kartą metuose, pasibaigus vienam metiniam mokestiniam laikotarpiui ir tik tuo atveju jei įmonėje yra laisvų lėšų arba paprasčiau tariant – pelno. Žinoma, dar yra galimybė gauti pelną atlyginimo forma, jei akcininkai dirba įmonėje pagal darbo sutartį. Tačiau tokiu atveju nuo gauto pelno yra mokami mokesčiai valstybei, tad realiai gaunamų pinigų suma sumažėja.
Dar vienas trūkumas – tai gana sudėtinga buhalterinė apskaita. Bendrovei būtina rengti finansinę atskaitomybę, todėl kiekvienai uždarajai bendrovei yra būtinas buhalteris, mat retas vadovas turi galimybę ir reikiamas žinias šioms funkcijoms atlikti.
Verta paminėti, kad patiriant finansinius sunkumus ar bankroto atveju, uždarosios akcinės bendrovės (UAB) likvidavimo procedūros yra kur kas sudėtingesnė ir užima daugiau laiko. Dažniausiai nepavyksta išsiversti ir be teisininko pagalbos.
Susiję straipsniai:
