Galite pasirinkti kelias veiklas bei miestus
8 - -
Pasirinkti

Darni miškininkystė kuria ekologinę ir ekonominę naudą

Publikavimo data: 2014-03-22 Darni miškininkystė kuria ekologinę ir ekonominę naudą Šiuo metu miškininkystė yra viena pelningiausių ūkio šakų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Daugelį metų mediena buvo svarbiausia medžiaga, naudojama kurui ir statyboms, o pastaruoju metu išaugo ir milžiniškas medienos vaidmuo pramonės rinkoje.

Be to, didieji Lietuvos miškai rūpinasi ne tik mūsų, bet ir mūsų vaikų bei anūkų gerove. Deja, vis dažniau imdami tai, kas atrodo natūraliai mums priklauso, pamirštame, kad siekdami ilgalaikės naudos turime miškais rūpintis, juos prižiūrėti ir nuolatos atnaujinti.

Atsakinga miškininkystė

Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie darnią ir atsakingą miškininkystę – tai miško ir įvairių miško gėrybių naudojimas, siekiant ne vien pelno, bet ir ekologinės naudos. Atsakingas miško savininkas siekia užkirsti kelią bet kokiai galimai žalai, galinčiai pakenkti miško augalijai arba gyvūnijai, nes jaučiasi atsakingas ne tik už dabartinę, bet ir už būsimų kartų gyvenamąją aplinką bei gyvenimo kokybę – miškininkas turi ūkininkauti atsižvelgdamas į darnumo ir tvarumo principus ir atkurti, rūpintis bei gausinti miško išteklius nepažeisdamas planetos ekologinės sistemos.

Lietuva įkurta miškų zonoje, tačiau valstybėje augantiems miškams vis didesnę grėsmę kelia neapdairi žmogaus veikla ir didėjantis medienos poreikis – natūralią augmenijos įvairovę žudo nuolatiniai miškų kirtimai, jų dirbtiniai sodinimai ir retinimai, pažeidžiantys galimybę išlikti skirtingoms augalų, grybų ir gyvūnų rūšims. šiuo metu privačiuose Lietuvos miškuose dominuoja smulkios (maždaug 5 ha) valdos. Kad ir kaip būtų gaila, daugelis miškų savininkų negali užtikrinti ilgalaikio turimos valdos naudojimo, kadangi dabartinė miškininkystė orientuojasi į urėdijų, valdančių milžiniškus miškų plotus, poreikius. Itin dažnai privačių miškų savininkams trūksta ir elementarių žinių apie miškininkystę. Be to, siekiant greito pelno, dažnai pritrūksta noro atsakingai naudoti turimus medienos išteklius. šiandien aktyvi medienos pramonės plėtra ir didėjanti medienos paklausa yra vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių masišką miškų kirtimą. Auganti pramonė skatina mažinti ūkininkavimo apribojimus ne tik ūkiniuose, bet ir saugomų teritorijų miškuose – pelno siekiantys asmenys negalvoja apie miško įtaką būsimų kartų gyvenimo kokybei.

Valstybinių miškų priežiūra

šiuo metu tvarios, atsakingos ir subalansuotos miškininkystės priežiūra rūpinasi Lietuvos Respublikos įstatymai, nustatantys ūkininkavimo valstybiniuose miškuose principus. Daug įtakos turi ir įvairūs projektai, rengiami Valstybinio miškotvarkos instituto specialistų.

Pagrindinis tvarios miškininkystės principas yra nuolatos atsinaujinanti ir priauganti mediena, todėl kirsdami medžius miškininkai turi galvoti ne tik apie augančią pramonę, bet ir apie miško atkūrimą – siekiama nenuniokoti kirtaviečių, nepažeisti natūralaus hidrologinio režimo, nesugadinti kelių ar specialių įrenginių. Kertant mišką iš karto turi būti tiesiami ir miško atkūrimo pamatai – tik sąmoningas ir kompleksinis ūkininkavimas gali užtikrinti tvarų miško vystymąsi. Miško atkūrimo nuostatuose yra numatyta, kad iškirsti miško plotai naujais medeliais turi būti atsodinami per trejus metus, be to, kirtavietėse turi būti sodinami vietinių rūšių medžiai, kurie yra prisitaikę prie konkrečios vietovės klimato sąlygų ir dirvožemio.

Besikeičianti augmenijos įvairovė

Kiekvienas miškas yra kitoks ir tai savaime suprantama – skiriasi dirva, jos drėgnumas, klimato sąlygos, medžių rūšių sudėtis ir medžių amžius. Be to, miškai saugo vertingas paslaptis, kurias paprastai žino tik akylas miško savininkas: galbūt viename miške auga itin senas ar retas medis, yra susuktas juodojo gandro lizdas, o gal miške slepiasi seno dvaro griuvėsiai. Paprastai kiekvienas miškas turi vietą, kurioje auga retos augalų rūšys, ypatingai mėgstančios senus, pūti pradėjusius medžius – šie yra naudojami kaip maistas arba prieglobstis.

Kiekvienas miško savininkas gali padėti minėtosioms rūšims išlikti. Tereikia paskirti nedidelį ir gamtiniu požiūriu vertingą plotelį, kuriame bus saugomos nykstančios gyvybės rūšys. Tai reiškia, kad dalis valdos turėtų būti palikta natūraliai raidai – medžiai, neveikiami žmogaus rankos, turi augti, žūti, pūti ir atsikurti. Laikui bėgant šiose teritorijose atsiras gamtinės brandos sulaukę medžiai, įvairios išvartos ir sausinimo nepažeistos pelkės – natūralios teritorijos leis išsaugoti pažeidžiamus ir sparčiai nykstančius organizmus, kurie šiandien nebeturi galimybės išlikti ūkiniuose miškuose.

Itin daug problemų kelia ir svetimžemės rūšys – įvairūs augalai ir gyvūnai, kurie į vieną ar kitą miško plotą pateko atsitiktinai (kai kurie puošnūs svetimžemiai prieš daugelį metų buvo atvežti į gėlynus ir parkus, tačiau laikui bėgant sulaukėjo ir pradėjo plisti) arba buvo atgabenti tikslingai. šiandien svetimžemės rūšys yra didžiulė grėsmė Lietuvos ir visos Europos natūraliai biologinei įvairovei, kadangi išplitusi svetima rūšis gali negrįžtamai pakeisti mūsų mišką. Dėl šios priežasties nereikėtų sodinti svetimų medžių ir krūmų prižiūrimoje valdoje, be to, miško teritorijoje nereikėtų palikti dekoratyvinių augalų ir jų liekanų.

Ar dar ilgai džiaugsimės miškais?

Lietuvoje vyrauja klaidingas požiūris, kad miškas ir mediena yra savaime suprantami ištekliai, kuriuos siekdami pelno turime išnaudoti. Tačiau iš tiesų ekonomine ir ekologine sėkme galėsime džiaugtis tik tuomet, kai surasime pusiausvyrą tarp miškų išteklių panaudojimo ir miškų išsaugojimo.

Džiugu tai, kad Lietuvoje miškingumas didėja. Dar prieš kelis šimtmečius mažėjančius miškų plotus nulėmė naujų dirbamos žemės plotų kūrimas, tačiau šiandien vystosi intensyvi žemdirbystė, todėl nekonkurencingi plotai yra apleidžiami ir bėgant metams apauga mišku. Pastaruoju metu didėja ir pajamos, skirtos miškų plėtrai ir jų apsaugai. Vis dėlto, ar ilgai džiaugsimės miškais priklausys ne tik nuo valstybės, bet ir nuo visų mūsų pozicijos – neturėtume pamiršti, kad miškas nėra vien tik medienos šaltinis – tai priemonė, gerinanti gyvenimo kokybę ir leidžianti tenkinti mūsų bei ateities kartų poreikius.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Miškininkystė
Aušros g. 7-38, Varėna
861677372
Miško ruoša: miško kirtimas, medienos ištraukimas. Miško pirkimas, pardavimas. Prekyba visų tipų mediena. Medienos transportavimas į
Skambinti šiandien
Naujoji g. 3, ALYTUS
(698) 55325
UAB „Dzūkijos mediena“ - įmonė, įkurta 2008 m., tačiau turinti ilgametę apvaliosios medienos gamybos ir prekybos patirtį. 2011 m. įmonė
Alėjos g. 29, LEIPALINGIS, DRUSKININKŲ SAV.
(618) 42266
Miško ruoša, miško pirkimas, pardavimas, prekyba mediena, rąstais, miško atkūrimas, želdinimas.
www.vaziuokle.lt
www.hres.lt
www.vaziuokle.lt
www.hres.lt