Sveika mityba – kelias į sveiką gyvenimą

Publikavimo data: 2014-03-22 Sveika mityba – kelias į sveiką gyvenimą Šiandien daugelis lekia, skuba ir dažnai nespėja kokybiškai ir sveikai pavalgyti, todėl neretai griebiam tai, kas pakliūna po ranka: picą, sumuštinį, mėsainį… Tačiau mityba yra tai, kam reikėtų negalėti laiko, juk jei ji subalansuota ir visavertė, tai ir kūnas būna sveikas, o savijauta puiki. Valgant sveikai organizmas su maistu gauna visas jam reikalingas medžiagas. Nuo to labiausiai ir priklauso kiekvieno mūsų puiki išvaizda, gera savijauta, gyvenimo kokybė ir, be abejo, sveikata.

 

Sveika mityba tikrai nėra tas pats, kas įvairios dienos ar lieknėjimai. Netgi priešingai, juk iš tiesų, kad visi organizmo poreikiai būtų patenkinti, mums reikia ir augalinių, ir riebalinių produktų. Per maistą gauname ir daugybę reikalingų vitaminų ir mikroelementų, pvz., chromo, vario, jodo, geležies, cinko, seleno, bei riebiųjų rūgščių. Nuo valgant gaunamų vitaminų ir mineralų priklauso plaukų, nagų, odos būklė. Taigi, maistas ne tik sveikatos ir geros savijautos, bet ir grožio šaltinis. Tik svarbu atsiminti tai, kad organizme kažkurios vienos medžiagos negali būti per daug, nes net ir reikalingiausiųjų perteklius gali neigiamai veikti ar būti kenksmingas sveikatai. 

Kadangi žmonės įpratę maistą derinti su darbu, o ne atvirkščiai, retai, kada pagalvojame, kad gaminant maistą ne namie, dažniausiai būna naudojami įvairūs maisto priedai, kurie pakeičia produkto savybes, Tai įvairūs konservantai, antioksidantai, emulsikliai, paviršių apdorojančios, drėgnumą išlaikančios medžiagos, stabilizatoriai, dažikliai, purikliai, kvapą ir skonį gerinančios medžiagos ir pan. Tokie produktai ilgiau išlieka švieži, yra patrauklios išvaizdos, puikaus skonio, kvapnūs, purūs. Tačiau, kad ir kokie gražūs jie būtų ir skaniai kvepėtų, tokie produktai patrauklūs mūsų akiai ir nosiai, bet ne visada sveiki organizmui.

Konservantai, pvz., sulfitai, sulfatai, nitratai, gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, viduriavimą, alergiją, taip pat tam tikrus vėžinius, odos susirgimus, virškinimo sutrikimus. Dėl šios priežasties, perkant maistą, reikėtų išanalizuoti, kas parašyta produkto sudėtyje ir pagalvoti, jog šie skanumynai gali sukelti pavojų.

Bet ko valgyti negalima, nes kai kurie maisto produktai yra visiškai nesuderinami vienas su kitu. Iš jų pagamintas patiekalas gali būti net ir labai skanus, tačiau visiškai netinkantis mūsų skrandžiui, virškinimo sistemai, organizmas iš tokio maisto nepasisavina naudingųjų medžiagų, o mes patys po tokių pietų jaučiamės aptingę, apsunkę ir nedarbingi, be to nuolat valgant tokį maistą gali atsirasti net virškinamojo trakto ligų. Taigi, kadangi puiki savijauta ir sveikata priklauso nuo sveikos mitybos, ją reikia atidžiai balansuoti. Svarbu pasirinkti tinkamus maisto produktus ir reikalingą jų kiekį bei išlaikyti optimalų kūno svorį.

Renkantis maistą rekomenduojama didesnį dėmesį atkreipti į tokį, kuriame yra nedaug riebalų, ypač sočiųjų rūgščių, ir cholesterolio, kadangi jie skatina nutukimą, kaupiasi ant vidinių kraujagyslių sienelių ir taip gali sukelti rimtų širdies ligų. Reikėtų riboti druskos kiekį, naudoti ne daugiau kaip 2 g, t. y. vieną arbatinį šaukštelį, vengti kavos, alkoholio. Taip pat svarbu nepamiršti gerti daug įvairių skysčių, ypač vandens. Juk kasdien, iš organizmo kartu su nereikalingomis medžiagomis jo pašalinama apie 2,5 litro, tad būtina atstatyti šį trūkumą.

Gyvenant mūsų šalyje gana sunku yra išvengti sotaus, riebaus maisto, tačiau reikėtų pagalvoti, jog kas per daug – tas nesveika, ir stengtis ugdytis saiką, valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, vengti produktų su maisto priedais.

Pasaulyje yra atlikta labai daug mokslinių tyrimų apie mitybos ir sveikatos ryšį. Nesveika mityba gali sukelti išeminę širdies ligą, arterinę hipertenziją, piktybinius navikus, cukrinį diabetą, nutukimą, osteoporozę, anemiją ir daugybę kitų ligų.

Vienas didžiausių veiksnių, kuris daro įtaką išeminės širdies ligos rizikai yra maistas, kuriame daug cholesterolio ir sočiųjų riebalų rūgščių. Augaliniuose aliejuose esančios polinesočiosios ir mononesočiosios riebalų rūgštys mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Omega-3 polinesočiosios rūgštys, kurių yra jūros žuvų riebalų sudėtyje, mažina trigliceridų koncentraciją, gerina kraujo krešumą, todėl apsaugo nuo aterosklerozės atsiradimo. Cholesterolį taip pat mažina tirpiosios maistinės skaidulos: pektinai, esantys obuoliuose, serbentuose, agrastuose ir kituose vaisiuose ir uogose, avižų ar miežių maistinės skaidulos. Antioksidantai, kurie gaunami su augaliniais maisto produktais, saugo mažo tankio lipoproteinus nuo oksidacijos ir taip pat stabdo aterosklerozės progresavimą.

Nutukimas yra vienas iš veiksnių, didinančių arterinį kraujospūdį. Tokią riziką taip pat didina ir didelis valgomosios druskos suvartojimas. Nuo aukšto kraujospūdžio gelbsti kalio, magnio, polinesočiųjų riebalų rūgščių vartojimas.

Nutukimas šiais laikais tampa vis didesne išsivysčiusių šalių sveikatos problema, nes jo paplitimas nuolat augama. Nutukimas atsiranda tada, kai su maistu gaunama daugiau energijos nei jos išeikvojama. Ypač didelę energetinę vertę turi riebus maistas, be to riebalai, greičiau nei angliavandeniai ir baltymai, kaupiasi organizme. Nutukę žmonės dėl įvairių atsirandančių ligų gyvena trumpiau nei turintys optimalų svorį.

Turintys antsvorį dažniau serga išemine širdies liga, nes padidėja rigliceridų ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija, o mažėja didelio tankio. Nutukusiems dažniau padidėja kraujospūdis, vystosi vėžiniai susirgimai, jie ypač dažnai serga diabetu, nepriklausomu nuo insulino, jiems dažniau susidaro akmenų tulžies pūslėje, skauda sąnarius, jie dažniau suserga osteoartritais, artrozėmis, podagra. Be to, tokių žmonių psichinė būklė taip pat neretai būna blogesnė.

Kalbant apie vėžinius susirgimus, reikėtų akcentuoti, kad net 30 proc. piktybinių navikų atsiranda dėl nesveikos mitybos, antsvorio turintiems žmonėms. Nutukimas didina moterų gimdos gleivinės, taip pat krūties vėžio pomenopauzės laikotarpiu riziką. Maistas, kuriame daug sočiųjų riebalų rūgščių, skatina storosios ir tiesiosios žarnos, prostatos vėžio, tulžies pūslės vėžio riziką. šiai baisiai ligai skrandyje rastis padeda sūdytas, rūkytas, konservuotas maistas.

Daržovėse ir vaisiuose yra rasta gana daug medžiagų, kurios veikia kaip vėžinių susirgimų prevencija. Valgant daug daržovių ir vaisių galima išvengti burnos, stemplės, skrandžio, storosios ir tiesiosios žarnų, plaučių, gerklų, krūties ir kitokio vėžio.

Taigi, siekiant ne tik puikiai jaustis, bet ir kuo ilgiau išsaugoti jaunystę ir būti sveikiems, reikėtų geriau pagalvoti, ką dedamės į burną. Juk žmogaus kūnas – ne šiukšlynas, todėl reikėtų atsispirti mėsainiams, cepelinams, kebabams ir kitiems riebiems gaminiams, o vietoj jų rinkti ne tokį riebų, mažiau kaloringą maistą. Juk sveikas kūnas, švytinčios akys ir trykštanti energija leidžia pasijausti iš tiesų laimingais.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Maisto produktai