Galite pasirinkti kelias veiklas bei miestus
8 - -
Pasirinkti

Architektūra – verslas ar menas?

Publikavimo data: 2014-03-22 Architektūra – verslas ar menas? Architektūra yra mokslas apie pastatų projektavimą. Architektai formuoja aplinkos erdvę, projektuoja statinius ir jų kompleksus, kitaip sakant, organizuoja gyvenamąją aplinką: miestus, landšaftą, interjerą. Estetiška savo aplinka žmonės rūpinosi nuo senų senovės. Piramidės yra puikiausiais įrodymas, kad senovės egiptiečiai jau prieš 4,5 tūkst. metų mokėjo genialiai projektuoti ir statyti. Graikijos ir Romos teritorijoje vis dar stūkso senosios šventyklos ir kolonos. Graikiškas architektūros stilius susiformavo maždaug 600 m. pr. Kr. Kai romėnai užkariavus Graikiją, antikinė architektūra vystėsi toliau: sukonstruotos lenktos arkos bei pastatyti milžiniški pastatai su kupolais. Šis romėnų stilius paplito visoje Europoje.

10–12 a. įsivyravo romantinis stilius – buvo statomos didžiulės bažnyčios su tvirtomis lenktomis arkomis ir kolonomis. Vėliau pradėti statyti kylantys į dangų pastatai, su aukštomis, siauromis, viršuje smailėjančiomis arkomis. Tai buvo gotika, populiari iki 15 a. šio stiliau pastatai suteikia lengvumo ir elegancijos įspūdį, todėl net didžiausios gotikinio stiliaus bažnyčios atrodo grakščios. 16 a., kai prasidėjo renesansas, architektai vėl projektavo romėniško ir graikiško stiliaus pastatus. Tai ypač puikiai matyti Florencijos architektūroje.

17–18 a., kai vyravo barokas, iškilo gausiai išpuošti, labai brangūs ir prašmatnūs pastatai 19 a. šį stilių pakeitė visų praėjusių laikų architektūros stilių mišinys – klasicizmas. Tik 20 a. vėl atsirado architektūros naujovių. šiandien didelių miestų pastatai statomi iš plieno, betono, stiklo. Savo būstą žmonės stengiasi pritaikyti prie klimato sąlygų, pvz.: Afrikoje gyvenama molinėse trobelėse, Azijoje būstai statomi ant polių, Kanadoje vyrauja mediniai namai.

Mūsų sostinė taip pat stebina savo įspūdingais statiniais ir architektūros stilių gausa. Senoji Vilniaus architektūra atspindi, kaip plėtojosi šis Vidurio Europos miestas. Vilnius – vienas labiausiai į rytus nutolusių Europos gotikos, renesanso ir baroko architektūros stilių mišinys.

Vokiškoji gotika atėjo 15 a. vidury ir tęsėsi pusantro šimto metų.  Tuo metu mieste susiformavo netaisyklinga gatvių tinklo struktūra, išlikusi ir iki mūsų dienų. 16 a. per Žygimanto Senojo dvarą į Vilnių atkeliavo Italijos architektai ir davė pradžią Renesansui, kuris įnešė į miestą itališkos dvasios ir supynė šiuos du stilius.

Baroko kultūros atsiradimas Vilniuje siejamas su Romos katalikų bažnyčios suklestėjimu ir aktyvia jėzuitų veikla Ankstyvojo baroko šv. Kazimiero, šv. Teresės bažnyčių planų ir fasadų pavyzdžiai atkeliavo tiesiai iš Romos. Italų architektai buvo samdomi karalių Vladislovo ir Žygimanto Vazų dvare, taip pat turtingų didikų Pacų ir Sapiegų. Garsiausias baroko stiliaus pastatas – M. K. Paco lėšomis pastatyta šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. Tai barokinė, lotyniško kryžiaus plano dvibokštė bazilika su kupolu ir pusapskrite apside. Žymiausias Vilniaus baroko stiliaus architektas yra Janas Kristupas Glaubicas, kuris po 18 a. vidurio gaisrų rekonstravo šv. Jonų, šv. Kotrynos, Misionierių ir daugybę kitų bažnyčių.

Svarbiausius Vilniaus klasicizmo pastatus – katedrą, Rotušę, kai kuriuos Verkių rūmų ansamblio statinius – sukūrė architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius. šiuo stiliumi pastatyta bei rekonstruota daug didikų rūmų ir gyvenamųjų namų. Klasicizmo plėtrai didžiulę įtaką turėjo architektai, kuriuos išugdė Vilniaus universiteto Architektūros katedra. 19 a. antroje pusėje pradėti statyti romantizmo bei istorizmo stiliaus pastatai, kurie turi daug bendro su Lenkijos ir Rusijos architektūra.

1994 m.  Vilniaus senamiestis įtraukas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Taip nutiko, nes mūsų sostinė yra puikus viduramžių miesto, turėjusio didelę įtaką Rytų Europos architektūros ir kultūros raidai, pavyzdys, be to, Vilniaus architektūrinis peizažas ir išsaugota pastatų įvairovė puikiai parodo, kaip plėtojosi Vidurio Europos miestas.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Architektai
Žvejų g. 2 -705, KLAIPĖDA
(673) 42503
Projektuojame statinių, pastatų konstrukcijas, inžinerines sistemas, teikiame kompleksinio projektavimo paslaugas, rengiame teritorinio planavimo
J. Zauerveino g. 5 -7, KLAIPĖDA
(615) 11995
Teikiamos paslaugos: Gyvenamųjų namų projektavimas ( Daugiabučių projektavimas); Visuomeninių ir pramoninių pastatų projektavimas;
Švitrigailos g. 11M, VILNIUS
(5) 2120581
UAB "ARCHINOVA" įsteigta 2001 metais. Bendrovės darbuotojų branduolį sudaro atestuoti nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos specialistai.
www.faguru.lt
www.ekosfera.lt
www.faguru.lt
www.ekosfera.lt