Viešasis kalbėjimas – auditorijos įtikinimo menas

Pasiruošimas
Jei niekada nesate kalbėję prieš auditoriją, visų pirma turėtumėte pasitreniruoti artimų draugų rate. Paprašykite jų susėsti ir išklausyti jūsų kalbos. Šiuo atveju galite kalbėti apie ką norite, t. y. kalbai neprivalote ruoštis iš anksto. Svarbiausia – įveikti viešumos baimę ir išmokti valdyti savo balsą bei kūną. Paklauskite, ką draugai mano apie jūsų pasirodymą, t. y., ar atrodėte įtikinamai, o gal bijojote pažvelgti į minią? Gal stovėjote susikūprinęs? O gal netaisyklingai tarėte žodžius? Objektyviai įvertinkite artimųjų komentarus – tik jų dėka galėsite tobulėti.

Net ir geriausi pasaulio oratoriai iš anksto ruošiasi kalbą, todėl tikėtis, kad viskas pavyks ekspromtu yra mažu mažiausiai naivu. Ruošdamiesi kalbai racionaliai įvertinkite savo žinias ir būsimą auditoriją, t. y. jūs turite tiksliai žinoti, kas bus kalbama ir kam ši kalba bus skirta, pvz., jei kalbate apie narkotikų keliamas problemas, natūralu, kad vienaip kalbėsite su vyresnio amžiaus auditorija, kitaip – su jaunimu. Objektyviai įvertinę situaciją, adresatą ir jam skiriamą tekstą, tvarkingai susidėliokite medžiagą ir paverskite ją išbaigtu tekstu. Tiesa, nesilaikykite plano visko atkartoti – kalbėdami gyvai galite sau leisti pajuokauti, trumpam nukrypti nuo pagrindinės minties arba atpasakoti tekstą kitais žodžiais. Nors viešasis kalbėjimas neatsiejamas nuo interpretacijos ir šnekamosios kalbos, vis dėlto iš anksto parašytas tekstas suteiks jums pasitikėjimo savimi.

Kalbos užrašymo būdai priklauso nuo kalbėtojo patirties, jo įgūdžių ir meistriškumo – vieni šalia savęs nori matyti tikslų ir išbaigtą tekstą, kitiems užtenka nedidelio planelio. Patyrę oratoriai dažniausiai naudojasi sakomos kalbos konspektu, t. y. viešosios kalbos santrauka, kiti vadovaujasi atskiromis tezėmis, kurios apibrėžia svarbiausius viešai sakomos kalbos teiginius.
 

Auditorijos valdymas
Viešoji kalba gali būti sakoma keliais skirtingais būdais ir kiekvienas jų auditoriją veikia kitaip. Vienas dažniausių neįgudusių kalbėtojų pasirinkimų – perskaityti užrašytą tekstą. Minėtasis kalbėjimo būdas gali būti taikomas moksliniams pranešimams, akademinėms paskaitoms ar aukšto rango diplomatų susirinkimui, tačiau jo reikėtų vengti įmonės ar tam tikros veiklos pristatyme, raginant auditoriją imtis tam tikrų veiksmų ar palaikyti išsakomą idėją. Populiariausias ir itin veiksmingas viešojo kalbėjimo būdas – užrašytos kalbos sakymas atmintinai. Šį būdą renkasi įgudę ir savimi pasitikintys oratoriai. Kalbėdami atmintinai kur kas lengviau sudominsite klausytoją ir perteiksite idėją. Siekdami išvengti psichologinės įtampos, atmintinai kalbantys oratoriai su savimi turi tam tikrą schemą ar planelį, leidžiantį išvengti nemalonių pauzių ar tylos akimirkų. Įtikinamiausias, tačiau sunkiausias kalbėjimo būdas yra improvizacija. Tokie kalbėtojai gali lengvai sužavėti net ir išrankiausią auditoriją, tačiau praktikuoti šią formą geba tik labai patyrę kalbėtojai.

Viešasis kalbėjimas – tai ne tik tai, kas yra sakoma, bet ir tai, kaip yra sakoma. Turbūt ne vienas mūsų yra patyręs gniuždantį jausmą, kuomet ginčo metu nebežinojome, ką pasakyti, jautėmės išmušti iš vėžių ir nebegalėjome blaiviai galvoti. Svarbiausia oratoriaus užduotis – išmokti valdyti šį jausmą, t. y. kontroliuoti situaciją ir įrodyti savo teisumą. Kalbėtojas negali atskleisti savo baimės, kadangi nerimastingas oratorius niekuomet neįtikins jo klausančių žmonių. Kalbėdami jie turi daryti įspūdį ir savo žodžių teisumą patvirtinti gestais, stovėsena, balsu bei mimika.

Viena svarbiausių taisyklių – išmokti kalbėti ne auditorijai, o diskutuoti kartu su ja. Nepamirškite, kad turite įvertinti klausytojų poreikius. Atsisakykite daugybės sausų faktų ir ilgo giriamojo žodžio savo įmonei. Nepamirškite, kad auditorija nesiklauso visko, ką sakote, todėl vaizdžiai iliustruokite teiginius, t. y. pasakę tai, kas iš tiesų yra svarbu, aplipdykite šią tezę vaizdingais pavyzdžiais ar pasakojimais – taip ne tik patrauksite auditorijos dėmesį, bet ir padėsite jiems įsiminti tai, kas buvo pasakyta.
 

Dažniausios klaidos
Nepasitikėjimas savimi. Auditorija turi justi, kad jūs – savo srities specialistas, kuris žino, ką ir kodėl sako. Pasitikėkite ne tik savimi, bet ir savo kalba. Negalvokite apie tai, kad vienas ar kitas žodis buvo ištartas klaidingai, kad supainiojate sakinių vietas ar kad pateikta informacija atrodo neįdomi. Jokiu būdu neatsiprašinėkite auditorijos, teisindamiesi, kad atimate jų brangų laiką, arba kad nežinote, ar aiškiai išdėstėte savo mintis.

Skaitymas. Jei neatsitrauksite nuo paruošto teksto, užmigdysite savo auditoriją. Nepamirškite, kad kalbant labai svarbu išlaikyti akių kontaktą, stebėti klausytojus ir keisti balso tembrą. Skaitydami paruoštą tekstą būsite nuobodūs ir nesugebėsite sudominti net 10 proc. savo auditorijos. Be to, neįrodysite, kad tikite tuo, ką kalbate – aistringai kalbantys oratoriai kur kas lengviau pelno klausytojų palankumą.

Prastas pasiruošimas. Jei žinote, kad greitu metu jums teks kalbėti prieš auditoriją, skirkite laiko kalbos pasiruošimui. Pasidomėkite analizuojamu klausimu, pasisemkite pavyzdžių, įvertinkite oponentų nuomonę. Paviršutiniškos žinios sukels grėsmę jūsų reputacijai ir pabrėš jūsų abejingumą dėstomai sričiai.

Apsimetinėjimas. Nesistenkite būti tuo, kas nesate. Auditoriją jus demaskuos akimirksniu. Kalbėdami nesiremkite svetimais pavyzdžiais ir kitų citatomis. Žinoma, viena kita gerai žinoma tezė patvirtins jūsų žodžių teisumą, tačiau norėdami išlaikyti glaudų ryšį su publika, teiginius iliustruokite savais pavyzdžiais.
 

Atsipalaidavimo pratimai
Atpalaiduokite raumenis – čia padės lengva mankštelė, trepsėjimas ar plojimas delnais. Jei jaučiatės netvirtai, įsitempkite kaip styga, tuomet iškvėpkite ir atsipalaiduokite. Nepamirškite stipriai kvėpuoti – gyliai įkvėpkite ir iškvėpkite, susikoncentruokite į savo pojūčius ir daugiau apie nieką negalvokite. Tai padės atrasti ryšį su savimi ir išsivaduoti nuo įtampą keliančių minčių.

Vienas geriausių įtampos malšinimo vaistų – juokas, todėl prieš pasirodymą nueikite pakalbėti su draugais ar kolegomis,

Svarbiausia – teigiama savitaiga. Nepamirškite, kad jūs kontroliuojate savo mintis, t. y. tik nuo jūsų pačių priklauso jūsų savijauta ir būsena. Pakartokite sau, kad atrodote puikiai, kad esate gerai nusiteikęs, kad jūsų laukianti auditorija yra maloni, kad viskas seksis gerai ir kad parodysite tai, ką iš tiesų sugebate. Kartokite šiuos žodžius tol, kol jais patikėsite.