Valstybinė medicina vs. privati

Atlikti tyrimai rodo, kad žmonių, kurie naudojasi privačios medicinos paslaugomis, vis daugėja. Pastaruoju metu beveik pusė mūsų šalies gyventojų jau yra naudojęsi privačios medicinos teikiamomis paslaugomis. Nemažai randasi ir tokių, kurie linkę naudotis tik privačia medicina. Nepaisant skirtingų nuomonių, ji šiuo metu mūsų šalyje yra įsitvirtinusi kaip labai svarbi visos sveikatos apsaugos sistemos dalis.

Ar privati medicina priešinama su valstybine?

Privati ir valstybinė medicina viena su kita konkuruoja nuolat. Pavyzdžiui, privačios medicinos įstaigos valstybės nefinansuojamos dėl medicininės įrangos bei pastatų, joms taip pat nesudaromos sąlygos dalyvauti struktūrinėje paramoje. Be to, vis dar lieka neišspręstos ir kai kurios finansavimo problemos, pavyzdžiui, nors pacientai ir gali laisva valia rinktis gydymo įstaigą, tačiau jo sumokėti mokesčiai nevaikšto kartu su juo, o yra apribojami ligonių kasų.

Nepaisant to, šiuo metu bene visos Europos Sąjungos šalys narės didina privačių medicinos paslaugų kiekį. Vis dėlto mūsų šalyje privačiai medicinai yra sudarytos gana sudėtingos sąlygos. Privati medicina su valstybine yra aiškiai priešinama ne jos atstovų, o politikų, kai tuo tarpu gydytojai neturi jokios konfrontacijos. Sveikatos sistemos atstovai tvirtina, jog šiuo metu yra siekiama pacientui suteikti galimybę rinktis, kur jis nori gydytis: privačioje ar valstybinėje medicinos įstaigoje. Taip pat jis turi galėti rinktis ir gydytoją, laiku gauti reikiamus tyrimus, kad diagnozė būtų nustatyta ne per vėlai. Deja, politikai retai kada atsižvelgia į pacientų organizacijų teikiamus tyrimus bei pastabas. Politikų teigimu, jie sutinka, kad reformos sveikatos apsaugos srityje būtų daromos. Tačiau tai turi vykti taip, kad pacientai nejaustų nepatogumų, kad jie nebūtų supriešinami su gydytojais, taip pat, kad nebūtų supriešinami medicinos lygiai ar, pavyzdžiui, Vilniaus Santariškių klinikos su Kauno.

Svarstant apie tai, ar sveikatos apsauga turi būti reguliuojama tik valstybiniu lygmeniu, ar vis dėlto turėtų būti atiduodama laisvam liberalizmui, galima būti reziumuoti, jog  nėra privalu rinkti kurią nors vieną iš šių alternatyvų. Yra ir kitas būdas: valstybė privalo užtikrinti sąlygas funkcionuoti sveikatos apsaugai, apibrėžti jos tikslus bei teisinius aspektus, kurie užtikrintų aukštą paslaugų kokybę, jų veiksmingumą, darbo skaidrumą, vis dėlto valstybė neprivalo reguliuoti kiekvieno šios srities aspekto.

Privačių klinikų tobulėjimas

Per daugiau kaip dešimtmetį privačios medicinos egzistavimo labiausiai pasikeitė žmonių supratimas, kas iš tiesų yrat toji privati medicina, ir jos vaidmens vertinimas visuomenėje bei versle. Tik pradėjus formuotis šiam sektoriui, jis buvo siejamas tik su privačių odontologijos kabinetų kūrimu. Kiek vėliau ėmė kurtis ir privatūs diagnostikos centrai, akių ligų ir dienos chirurgijos klinikos.

Prie privačios medicinos įstaigų ir paslaugų tobulėjimo labiausiai prisidėjo pati visuomenė: ji gana greitai suprato privačios medicinos privalumus ir ėmė skatinti paslaugų tobulinimą. Privati medicina, kuri vis dėlto yra ir verslas, visų pirma turėjo atsigręžti į patį svarbiausią dalyką – pacientų poreikius. Tai ir yra esminis dalykas, kuriuo privati medicina skiriasi nuo valstybinės. Būtent privati medicina, jau daugiau nei 10 metų tobulėja ir investuoja įvertindama visus pacientų poreikius, apimančius ne tik būtinąją pagalbą.

Privačių medicinos įstaigų indėlis labai reikšmingas konkrečiose srityse, pavyzdžiui, diagnostikoje, kur valstybinė medicina ne visada turi pakankamai resursų. Dabartinis gydymo ir diagnostikos verslas, priešingai nei prieš 15 metų, jau gali lygiuotis į tarptautinius medicinos standartus.

Pastaruoju metu privačios medicinos įstaigos ypatingai aptariamos ir dėl medicinos turizmo. Patirtis parodė, kad pacientai, atvykę iš privačių Vakarų gydymo įstaigų, Lietuvoje itin džiaugiasi dėl 2,5–3 kartus mažesnių kainų ir vakarietiškos medicinos paslaugų kokybės. Taigi, daugiausiai perspektyvų šios rinkos dalyviai turėtų matyti būtent pritraukiant pacientus iš užsienio šalių. Vis dėlto, galvojant apie ateities perspektyvą, nereikėtų tvirtinti, kad numatomi privačių medicinos įstaigų klientai bus tik užsienio pacientai. Jų  pritraukimas gydytis mūsų šalyje kol kas nėra iki galo sutvarkytas, todėl privačioms gydymo įstaigoms reikia į tai investuoti gana daug lėšų ir laiko. Privačios medicinos paslaugų plėtrai vidaus rinkoje taip pat yra daug erdvės.

Privati medicina: galybė brangių tyrimų ar nesuvaidintas rūpestis?

Visi, kurie nors kartą susidūrė su privačios medicinos paslaugomis, greičiausiai pastebėjo, kad jos atstovai, nelygu kuriame sveikatos apsaugos lygyje dirba, atėjusiajam prirašo galybę tyrimų (kurių toli gražu ne visada prireikia), neretai ligonį nusiunčia ten, kur dirba šių privačių medikų draugai, giminės ar tiesiog verslo partneriai ir panašiai. Privalomojo sveikatos draudimo fondas dėl taip besielgiančių privačių medikų labai greitai senka, todėl netrukus gali tekti reikalauti skirti daugiau pinigų sveikatos apsaugai. Deja, norint jų gauti, reikia didinti arba mokesčius gyventojams, arba visiškai atsisakyti sveikatos priežiūros centrų, priklausančių valstybei ir savivaldybėms. Pasirinkus pastarąjį variantą, vis tiek anksčiau ar vėliau būtų prieita riba kuomet pinigų pritrūktų ir neišvengiamai reikėtų didinti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Štai ir puikiausias atsakymas svarstantiems, kas geriau – valstybinė ar privati medicina.

Įžvelgiant šią grėsmę visų pirma siūloma finansuoti valstybines gydymo įstaigas, t. y., reikia siekti  užtikrinti šalies Konstitucijoje įtvirtintą teisę piliečiams, pagal kurią būtent valstybė, o ne farmacininkai ar privatūs gydytojai rūpinasi piliečių sveikata bei laiduoja medicinos pagalbą ir paslaugas asmeniui susirgus. Žmogui, kuris gyvena demokratiškoje visuomenėje, turi būti užtikrinta nemokama medicinos pagalba. Būtent tokia medicina ir yra įtvirtinta LR Konstitucijoje.