Galite pasirinkti kelias veiklas bei miestus
8 - -
Pasirinkti

Sporto klubai Lietuvoje: kokybė vakarietiška, kainos – skandinaviškos

Publikavimo data: 2014-03-22 Sporto klubai Lietuvoje: kokybė vakarietiška, kainos – skandinaviškos Šiuo metu visuomenės sveikatos problemos tampa vis aktualesnės, todėl sporto klubai turi puikias galimybes plėstis. Pastaraisiais metais, po patirtos ekonominės krizės, kurios metu šimtams sporto klubų teko užsidaryti, jų plėtra vėl ėmė augti. Tai ypač būdinga Didžiajai Britanijai, Vokietijai ir Skandinavijai. Lietuvoje šiuo metu abonementas į sporto klubą kainuoja bene tiek pat, kiek ir gerokai geriau už mus gyvenančiose šalyse: Belgijoje ar Švedijoje. Taigi nereikėtų stebėtis, kad daug mažesnė dalis lietuvių nei belgų ar švedų yra jų nariai. Nepaisant to, Tarptautinė sveikatos ir sporto klubų asociacija (toliau – IHRSA), šiai verslo sričiai Lietuvoje prognozuoja gana greitą augimą ir teigia, kad lietuviai naujoves sporto klubuose įgyvendina tuo pačiu metu kaip ir kitos vakarų šalys.

 

Klientus atbaido didelės kainos

IHRSA skaičiavimų duomenimis, visos Europos sporto klubų rinkos dydis yra 25 mlrd. eurų per metus. 48 tūkst. sporto klubų  nariai yra net 44 mln. žmonių. Mūsų šalyje šis skaičius yra gerokai mažesnis: tik 1,29 % gyventojų yra sporto klubų nariai ir tai sudaro apie 45 tūkst. žmonių. Lietuvoje šio verslo rinkos dydis yra 21,6 mln. eurų per metus, kai tuo tarpu lyginant su Norvegija, kurioje yra 5 mln. gyventojų, šios rinkos dydis siekia 541 mln. eurų ir net 15,7 % šalies gyventojų turi įsigiję sporto klubo abonementus.

Sporto klubo mėnesinis abonementas Lietuvoje kainuoja apie 40 eurų – tiek pat, kiek ir Švedijoje bei Belgijoje ir brangiau negu Danijoje, Portugalijoje ar Airijoje. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje sporto klubo abonemento vidutiniška kaina yra 51 euras, tačiau nereikėtų pamiršti, kad ten žmonės bene dvigubai geriau gyvena. Mūsų kaimynėje Latvijoje mėnesinis abonementas kainuoja 32 eurus, o Lenkijoje – 34 eurus.  Jei kainos čia būtų proporcingai tokios pat kaip kitose vakarų šalyse, tai ir narių  klubuose būtų gerokai daugiau. Taigi, šioje vietoje reikėtų priimti atitinkamus sprendimus, kurių dėka žmonės galėtų reguliariai užsiimti fizine veikla.

Kita vertus, Rytų Europos rinkose sporto klubai turi prastesnį įvaizdį visuomenėje nei vakaruose, be to, kai kurie jų neretai neatitinka ir standartų. Vis dėlto dažniausiai, kalbant apie įrangą, tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Pabaltijo šalyse ji yra tokio paties aukšto lygio, kaip ir kitose Europos šalyse. Instruktoriai taip pat turi puikų šios srities išsilavinimą, puikiai išmano savo darbą.  Taigi, iš esmės, klubai viską daro gerai, tačiau kalbant apie verslo įvaizdį ir rinkodarą – būtina skleisti gerą žinią.

 

Sustabarėjęs įvaizdis ir plėtros tendencijos

Lietuvos sporto klubų atstovai teigia, jog, dideles sporto klubų narystės kainas nulemia ypač brangus šildymas – neretai mokesčiai už komunalines paslaugas sudaro apie 30 % įmonės sąnaudų, kai, pavyzdžiui, Islandijoje jos siekia vos kelis procentus. Be to Lietuvoje gana mažai gyventojų į sporto klubus vaikšto dar ir dėl įsigalėjusios nuomonės, kad ten renkasi tik kultūristai. Juk sporto klubų verslą mūsų šalyje pradėjo būtent jie. Labai ilgai sporto klubai Lietuvos asocijavosi su vieta, kurioje kilnojamos geležys, o tai tikrai nėra įdomu ir žmonės kartais netgi bijo klubuose pasirodyti kitokie. Be abejo, po truputį keičiasi ne tik šis įvaizdis, bet ir visa verslo specifika. Žmonės dabar už narystę gali mokėti išsimokėtinai, net ir tiesioginio debeto būdu. Nors Lietuvoje tai gana naujas atsiskaitymo būdas, tačiau vis daugiau žmonių jį renkasi. Prieš gerus pora metų buvo prašoma, kad klientas netgi pirkdamas abonementą metams iš karto sumokėtų visą sumą.
Šiuo metu sporto klubų plėtra Lietuvoje gana intensyvi ir tikimasi, kad laikui bėgant ji vis didės.  Manoma, kad vienas iš šio augimo variklių turi būti nedideli mikroklubai, esantys arčiau žmonių. Tokią tendencija pastebima ir Vakarų Europoje bei Amerikoje. Juolab, kad tokio klubo verslo pradžios investicijos nėra didelės – norint atidaryti vieną iš tokių klubų, pakaktų 30 tūkst. eurų.

Prie sporto klubų populiarėjimo prisideda ir kitos, vis labiau populiaresnės laisvalaikio sporto šakos: dviračių ir riedučių sportas, bėgimas. Juk prieš 5 metus bėgikai buvo  itin maža bendruomenė ir bėgantysis ne vienam keldavo nuostabą. Dabar jų sparčiai daugėja, vyksta vis daugiau įdomių renginių, maratonų. Ir dauguma tų žmonių, kurie vasaras leidžia aktyviai, bėgiodami ar važinėdamiesi dviračiais, žiemą ateina į sporto klubus.



Sportas gali papildyti sveikatos apsaugos sistemą

Šiuo metu didžiulė išsivysčiusių šalių problema, atsirandanti dėl neaktyvaus žmonių gyvenimo būdo, yra nutukimas, su kuriuo susidoroti dažnai tampa nepajėgi net valstybės sveikatos apsaugos sistema. Juk sveikatos sistema negali padengti visų išlaidų, kurių atsiranda dėl didelio antsvorio ar jo sukelto diabeto. Nieko nedarant, greičiausiai reikės dar daugiau mokėtu už medicinos paslaugas, kurios, deja, ne visada padeda. Todėl viena iš pačių svarbiausių sporto klubų misijų yra  sustabdyti sunkiai kontroliuojama tukimą.

IHRSA duomenimis, Europoje net 52 % gyventojų turi viršsvorio ir 17 % yra nutukę. Lietuvoje šis rodiklis siekia 19,7 % ir pagal jį mes lenkiame Latviją bei  Estiją, kur su šia problema susiduria apie 17 % žmonių. Daugiausia antsvorio problemų Europoje turinčių žmonių yra Vengrijoje – 28,5 % ir Didžiojoje Britanijoje – 26,1%. Svoris žmonėms sparčiai auga dėl sėdimo darbo, aktyvaus judėjimo stokos, netinkamos mitybos. Taigi, vadinasi, sporto klubai tampa vis labiau reikalingi. Be to, jie gali puikiai papildyti įprastą sveikatos sistemą ir kiek sumažinti jos sąnaudas. Tereikia žmones paskatinti užsiimti fizine veikla, pavyzdžiui, leisti bendrovėms, kurios perka savo darbuotojams abonementus į sporto klubus, nemokėti dalies mokesčių, arba žmonėms, kurie lanko sporto klubus, dalinai kompensuoti jų draudimo išlaidas. Juk kiek daug žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kurias sutramdyti gali aktyvi fizinė veikla.

Lietuvoje matant kritišką situaciją ir didžiulę visuomenės nejudrumo problemą, prieš gerus metus buvo įkurta Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA). Nepaisant to, kad viso pasaulio žiniasklaidoje publikuota daugybė straipsnių sveikatingumo tema, tačiau didžioji dalis gyventojų dar iki galo nesupranta fizinio aktyvumo naudos net tik sveikatai ar gyvenimo kokybei, tačiau ir visai šalies ekonomikai. Svarbu, kad fizinis aktyvumas būtų suprastas plačiąja prasme, o jo skatinimas visuomenėje būtų nuoseklus ir ilgalaikis procesas, kurio vystymu rūpintųsi ne tik sporto bei sveikatingumo klubai, tačiau ir valdžios institucijos.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Sporto klubai