Galite pasirinkti kelias veiklas bei miestus
8 - -
Pasirinkti

Socialinių tinklų įtaka

Nuolatos besikeičiančiame ir technologiškai tobulėjančiame pasaulyje socialiniai tinklai tapo nepamainoma komunikacijos priemone, leidžiančia bendrauti, dalyvauti įvairių organizacijų veikloje, stebėti ir komentuoti didžiuosius pasaulio įvykius. Deja, mokslininkai skambina pavojaus varpais, tvirtindami, kad tokie socialiniai gigantai kaip „Facebook“ ar „Twitter“ kuria naująją kartą, turinčią rimtų dėmesio koncentracijos problemų ir varginamą iškreipto noro dalintis asmeniniu gyvenimu su svetimais žmonėmis.

    Bendravimas socialiniuose tinkluose gali sukelti identiteto krizę ir paskatinti neverbalinių bendravimo įpročių netektį, t. y. bendraudami virtualiai nežiūrime savo pašnekovui į akis, nesirūpiname savo laikysena, nebendraujame šypsena ir panašiai. Be to, už savo pačių nuomonę mums tampa svarbiau kitų komentarai – mes gyvename pasaulyje, kuriame svarbiausia tai, ką apie mus galvoja kiti. Toks elgesys trukdo adekvačiam savęs įsivertinimui.

Didieji gigantai
    „Facebook“ – socialinių tinklų lyderis Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos valstybių. Šiuo metu turime daugiau nei 1,2 milijono „Facebook“ vartotojų, t. y. beveik pusę visų šalies gyventojų. Be to, vartotojų skaičius nuolatos auga. Tai keičia ir strateginius komercinių įmonių planus – reklama socialiniame tinkle gali pasiekti milžinišką potencialių klientų auditoriją.
    „Google+“ – pasaulyje sparčiai populiarėjantis tinklas, Lietuvoje sulaukiantis gana mažo vartotojų dėmesio. Didžioji registruotų vartotojų dalis šiame tinkle lieka pasyvūs ir juo nesinaudoja.
    „Linkedin“ – tai viena geriausių duomenų bazių pasaulyje. Daugiau nei pusė socialinių tinklų vartotojų Lietuvoje turi susikūrę savo „Linkedin“ anketą. Priešingai nei anksčiau minėtieji tinklai, šis puslapis suteikia išskirtinę galimybę ieškoti darbuotojų, kurti bei palaikyti profesinius santykius ir bendrauti su didžiųjų įmonių vadovais. Manoma, kad ateityje šis socialinis tinklas turėtų įgyti dar daugiau perspektyvų ir tapti didžiausia profesine vartotojų duomenų baze visame pasaulyje.
    „Twitter“ – vienas populiariausių socialinių tinklų pasaulyje, kuris taip ir nesugebėjo įsitvirtinti mūsų šalyje. Rinkos specialistai įsitikinę, kad koją pakišo lietuvių uždarumas – savęs demonstravimui mums užtenka ir „Facebook“ tinklo.
    „Instagram“ – šiuo metu sparčiausiai populiarėjantis socialinis tinklas, turintis daugiau nei 80 proc. aktyvių vartotojų.

Pavergianti „Facebook“ galia
    „Facebook“ tinklas jungia milijonus žmonių visame pasaulyje. Čia talpinama ir svarbiausia informacija apie šalyje vykstančius renginius ir svarbiausius krašto įvykius. Be to, garsusis socialinis tinklas tapo ir svarbiausia bendravimo priemone – virtualioje erdvėje bendraujame ne tik su mažiau pažįstamais žmonėmis, bet ir su giminaičiais bei artimiausiais draugais. Naudodamiesi šiuo tinklu sveikiname artimuosius gimtadienio, vestuvių, šv. Kalėdų ar kitos ypatingos šventės proga, pamiršę popierines atvirutes ar gyvai išsakyto žodžio galią.
    Šiuo metu socialinis tinklas „Facebook“ turi daugiau nei 850 mln. vartotojų visame pasaulyje, be to, šis skaičius kiekvieną sekundę auga. Natūraliai stiprėja ir vartotojų priklausomybė šiam tinklui, vis stipriau veikianti kasdieninį gyvenimą, darbą, laisvalaikį ir netgi mūsų sveikatą. Tiesa, meluosime sakydami, kad kiekvienas žmogus, naršantis internete ar turintis socialinio tinklo anketą, yra ligonis. Pirmieji įspėjamieji ženklai, pranešantys apie priklausomybės galimybę, yra nuolatinės mintys apie veiklą socialiniame tinkle, ilgai trunkantis betikslis naršymas internete, sumažėjęs dėmesys kitai veiklai, suprastėję profesinės veiklos rezultatai ir nuolatinis irzlumas, jaučiamas atsitraukus nuo kompiuterinės įrangos.
    Iš tiesų, žmogaus veikla socialiniuose tinkluose priklauso nuo jo asmenybės savybių, pvz., asmenys, mėgstantys žaisti ar lošti, yra impulsyvūs ir gana agresyvūs. Tuo metu žmonės, praleidžiantys valandų valandas virtualiose pokalbių svetainėse, yra gana nervingi ir realiame gyvenime skundžiasi prastais bendravimo įgūdžiais. Vartotojai, atsakingai besirūpinantys savo įvaizdžio kūrimu, yra pernelyg susikoncentravę į save, trokšta dėmesio ir įvertinimo. Tokie žmonės nėra tikri dėl savo tapatybės, todėl jiems svarbu gauti teigiamus įvertinimus virtualioje erdvėje. Nors socialiniai tinklai suteikia galimybę susikurti keliolika asmenybės kaukių, vis dėlto bendravimo modeliai, atitinkantys virtualiosios erdvės reikalavimus, realiame gyvenime neturi jokio poveikio. Iš tiesų tai tik bendravimo pilnumo iliuzija.

Teigiama pusė
    Kalbėti vien tik apie neigiamą socialinių tinklų įtaką būtų neteisinga. Socialiniai tinklai atlieka svarbų vaidmenį plėtojant darbo santykius ir plečiant įmonių verslą. Be to, vartotojams suteikiama galimybė prisijungti prie bendruomenių, kurių dalyviai vykdo tam tikrą veiklą ar atstovauja tam tikras interesų grupes. Be to, čia galima bendrauti su toli gyvenančiais draugais, plėsti savo pažįstamų ratą bei gauti naujienas, susijusias su mėgstama veikla.
    Apibendrinant galima teigti, kad socialiniai tinklai tėra instrumentas, kurio nauda ir žala priklauso nuo mūsų pačių savimonės, t. y. socialinis tinklas pats savaime nėra blogas, visa problema slypi vartojimo dažnume. Tinkamai naudojami virtualiosios erdvės tinklai gali padidinti intelekto koeficientą, praplėsti akiratį, padėti mokytis ar įsidarbinti svajonių įmonėje.

Socialinių tinklų karta
    Nors daugelis socialinių tinklų reikalauja, kad jų vartotojai būtų ne jaunesni nei 13 metų, iš tiesų nėra jokių galimybių patikrinti, ar užsiregistravęs vartotojas atsižvelgia į jam keliamus reikalavimus. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad priklausomybė socialiniams tinklams paveikia žmogaus smegenis ir kenkia bendravimo įgūdžiams, todėl daug klausimų kelia kasmet jaunėjantis vartotojų amžius. Tyrėjai nerimauja, kad naujosios technologijos neleidžia tinkamai bręsti vaiko protui, t. y. jo dėmesys yra koncentruojamas ties maloniais garsais ir ryškiais atspalviais, vaikas neišmoksta sisteminti medžiagos ar priimti logiškai pagrįstų sprendimų.
    Kasmet daugiau nei 30 proc. 12–14 metų amžiaus vaikų susikuria anketą viename iš socialinių tinklų, daugiau nei pusė 14–17 metų paauglių socialiniais tinklais naudojasi kasdien. Nerimą kelia ir tai, kad daugelis jaunųjų vartotojų nėra pakankamai subrendę, kad galėtų užtikrinti savo privatumą ir suprastų, kad asmeninės informacijos viešinimas ateityje gali sukelti rimtą pavojų.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Interneto paslaugos