Šviesolaidinių tinklų plėtra Lietuvoje vis dar lenkia visas Europos Sąjungos valstybes
Publikavimo data: 2014-03-22
Šviesolaidinio ryšio galutinių paslaugų gavėjų (toliau – FTTH, angl., fibre to the home) kiekis per pastaruosius keletą metų Europoje, žymiai išsaugo. Plačiajuosčio ryšio paslaugos itin sėkmingai vystosi Rytų Europoje. Labiausiai galima pasidžiaugti tuo kad pagal optinių tinklų plėtrą Lietuva pirmauja visoje Europoje. Anot interneto plėtrą analizuojančios bendrovės „Frost & Sullivan“, sparčiausiai optiniai tinklai yra plėtojami tose šalyse, kuriose dėl įvairių priežasčių alternatyvios laidinės duomenų perdavimo technologijos, tokios kaip DSL, buvo diegiamos labai lėtai arba visai netapo populiarios. Priduriama, jog investicijos į FTTH technologijas greitai taps pačiu svarbiausiu fiksuoto plačiajuosčio ryšio tiekėjų pranašumu prieš įvairius mobiliojo plačiajuosčio ryšio tiekėjus. Be abejonės Lietuva yra šviesolaidinio ryšio diegimo lyderė visoje Europos Sąjungoje. Čia apie ketvirtadalis visų namų ūkių juo naudojasi.
Ekspertų nuomone, labai intensyvią optinių duomenų perdavimo tinklų plėtrą ir dominavimą Baltijos valstybių regione lemia čia puikiai įsitvirtinę didžiuliai Skandinavijos telekomunikacijų operatoriai. Dėl šios priežasties naujausi Skandinavijos šalių sprendimai ir įdiegtos technologijos netrukus pasiekia ir Lietuvą, Latviją bei Estiją. Be to, mūsų šalyje bene visi laidiniai tinklai yra tiesiami naudojant specialius optinius kabelius, nes lyginant su tendencijomis kitose Europos sąjungos šalyse, Lietuvoje veikiančios telekomunikacijų kompanijos mano, jog tradiciniai laidiniai tinklai yra gerokai atgyvenę ir nebetinka šiandieniniams ir tuo labiau ateities vartotojų poreikiams tenkinti.
Neretai iškyla klusimas, kodėl FTTH optinio duomenų perdavimo technologija yra tokia patraukli vartotojui. Kalbant apie fizikinę jų veiklą reikėtų akcentuoti, kad tiek optinių, tiek ir varinių kabelių didžiausią duomenų perdavimo greitį labiausiai riboja jų ilgiai, ypač tai būdinga variui ir kietiems metalams, pvz., 1Gb/s interneto ryšį nesunkiai galima perduoti gana nebrangiais neekranuotais vytų porų kabeliais, bet didžiausias tokio perdavimo atstumas idealiausiomis sąlygomis siekia vos 100 metrų. Taigi, jei naudojamas ilgesnis laidas, žymiai sumažės ryšio greitis, nors pati optika ir leis duomenis perduoti dideliu greičiu. O tuo tarpu gigabitinis internetas, naudojantis tinkamą optiką, turi galimybę būti perduodamas dešimčių ir šimtų kilometrų atstumu.
šiuo metu Lietuvos vartotojai turi galimybę naudotis net iki 300 Mb/s spartos optiniu internetu (pvz., TEO, ZEBRA klientai). Ateityje šviesolaidinis internetas gali įgauti net ir kelių gigabitų per sekundę greitį. Ekspertų nuomone, optiniai kabeliai yra atsparūs ateičiai, kadangi vartotojus pasiekianti faktinė ryšio sparta priklauso būtent nuo terminalinės įrangos, t. y. nuo įvairių optinių tinklo plokščių, optinių jungčių ir pan., galimybių. O tai reiškia, kad pats kabelis turi vadinamąjį spartos rezervą, t. y., ją ateityje būtų galima padidinti tiesiog kiek patobulinus ryšio įrangą ir nereikėtų keisti pačios ryšio linijos. Be abejo, techniniškai tai priklauso ir nuo to, kokio tipo bei ilgio optinis kabelis pasiekia vartotoją.
Apie tris ketvirtadalius FTTH ryšio naudotojų gyvena aštuoniose šalyse: Prancūzijoje, švedijoje, Italijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Danijoje ir Slovakijoje. Europoje, įskaitant Rusiją, prieš gerus metus šviesolaidinio ryšio paslaugų gavėjų skaičius siekė beveik 4,5 mln. Vykstant intensyviai tolesnei internetinio tinklo plėtrai, šviesolaidinio ryšio linijos pasiekia vis daugiau objektų. Visoje Europoje FTTH linijos yra nutiestos iki daugiau nei 26 mln. pastatų, įskaitant Rusiją.
Lietuvoje optinio FTTH ryšio plėtros potencialas išnaudojamas efektyviausiai. Mūsų šalis greičiausiai visoje Europoje plėtoja šviesolaidinio interneto technologijas. Kaip jau minėta apie ketvirtis visų Lietuvos namų ūkių naudojasi šviesolaidiniu internetu, o tai beveik dvigubai daugiau nei Norvegijoje, švedijoje ar Slovėnijoje, kurios pagal ta patį šviesolaidinio interneto vartojimo ir plėtros reitingą užima 2–4 vietas. Nors Lietuvoje yra gana daug įmonių, kurios plėtoja šviesolaidines komunikacijas, tačiau didžiausią indėlį į šiandieninį rezultatą įnešė didžiausia Lietuvos telekomunikacijų bendrovė TEO. Ji plėtoja ir aptarnauja vieną iš plačiausių optinio ryšio tinklų Lietuvoje.
Pati bendrovė TEO teigia, jog šviesolaidinio interneto paslaugomis jau dabar gali naudotis daugiau nei pusė šalies gyventojų. Pagrindinis Lietuvos interneto infrastruktūros plėtros variklis – intensyvi konkurencija tarp interneto paslaugų teikimo įmonių. šiuo metu šalyje veikia apie 100 paslaugų teikėjų, kurie turi nuosavą plėtojamą tinklą, o tai ypač daug, lyginant su kitomis Europos valstybėmis. Tokia intensyvi konkurencija lėmė ir interneto technologijų pažangą. Prieš daugiau nei 10 metų besikuriančios interneto paslaugų tiekimo įmonės savo tinklus plėtojo LAN technologijų pagrindu, o šios leido pasiūlyti gana didelį interneto greitį. Kai TEO nusprendė diegti visoje Lietuvoje šviesolaidines technologijas, nulėmė ir visos šalies pažangą. Taip pat čia nemažą vaidmenį suvaidino ir gana nedidelis mūsų šalies rinkos dydis. Yra daug tokių šalių, kuriose šviesolaidines technologijas plėtoja tik nedideli, atskiruose miestuose ar regionuose veikiantys operatoriai, todėl ir jomis besinaudojančių vartotojų kiekis yra žymiai mažesnis.
