Muito reikšmė ir kaip jį skaičiuoti

šiuo metu labiausiai orientuojamasi į ES  išorės sienas ir prekybą su kitomis ne ES šalimis. Muitai ne tik užtikrina sklandžią prekybą, bet taip pat  ir atlieka pačias įvairiausias užduotis, apsaugoti  europiečius.

Importo, tranzito ir eksporto muitai

Importo muitas yra taikomas prekėms, importuojamoms iš kitų valstybių. šiuo metu ES importo muitu dažniausiai apmokestinama avalynė ir tekstilės gaminiai, daugiausiai importuojami iš Kinijos ir kitų ne sąjungos valstybių. šis muitas skaičiuojamas nuo prekės muitinės vertės. Augant prekės vertei, muito mokestis proporcingai mažėja. Neretai įvežtų brangių prekių bendra vertė su muitu būna mažesnė nei tokių pat pigesnių prekių. Tai daroma tikintis, kad į Europos Sąjungą bus importuojamos brangesnes ir, tikėtina, geresnės kokybės prekės. Senovėje importo muitą buvo sunku atskirti nuo tranzito, todėl dažniausia buvo renkami mokesčiai tiesiog iš pirklių, vežančių prekes per muitinės punktą.

Tranzito muitas yra taikomas per šalį pervežamoms prekėms, kurios yra skirtos ne tos šalies rinkai. šiais laikais tranzito muitai beveik neberenkami. Renkami tik panašūs į tranzito muitus mokesčiai, pvz., mokesčiai už kelius, tiltus, vamzdynus, žmonių iškastus bei prižiūrimus kanalus. Taip pat panašus į  tranzito muitą yra ir ekologinis mokestis. Senovėje tranzito muitas buvo labiausiai paplitęs muitas. Jį  rinkdavo iš pirklių, vežančių ar plukdančių prekes per feodalo žemes, bažnyčią ar sąsiaurį. Valstybėms vienijantis tranzito muitai buvo po truputį naikinami ir keičiami į importo muitus.

Eksporto muitas taikomas eksportuojamoms prekėms, dažniausiai – išvežamoms žaliavoms. Siekiant, kad valstybių gyventojai turėtų nebrangių žaliavų, jų eksportavimas iš šalies apmokestinamas. Tuo metu, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, šalyje dėl didelės infliacijos buvo ypač aukštos kainos bei maži darbuotojų atlyginimai, o kainų skirtumas tarp Lietuvos ir užsienio prekių skyrėsi apie 10 kartų. Siekiant sumažinti kainas ir saugantis, jog įmonės, kurios infliacinėmis kainomis pardavė savo prekes į užsienį neprarastų apyvartinių lėšų, intensyviai buvo taikomas eksporto muitas. Vėliau eksporto muitai Lietuvoje buvo taikomi tik siekiant vietiniams gamintojams sumažinti žaliavų kainas. Ilgiausiai šis muitas išsilaikė apmokestinant neapdirbtą galvijų odą. Būna ir taip, kad valstybė, siekdama palaikyti savus gamintojus, suteikia jiems išmokų eksportuojant prekes. Europos Sąjungoje teikiamos didelės išmokos už žemės ūkio produkciją, kuri yra eksportuojam.

Muitinės saugo valstybes

Muitai – tai tam tikra apsauga valstybei ir jos piliečiams, kuria siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi sveikatos, aplinkos apsaugos bei saugos taisyklių, t. y., neleisti įvežti užterštų maisto produktų ar pavojingų elektros prietaisų. Muitai padeda įsitikinti, kad slaptųjų technologijų, kurios gali būti ar yra naudojamos branduolinių bei cheminių ginklų gamybai, eksportas teisėtas, siekiant saugoti visuomenės sveikatą, užtikrinti saugumą ir apginti teisėtos produkcijos gamintojus, nustatyti suklastotas prekes bei kovoti su piratavimu, taip pat įsitikinti, kad asmenys, kurie veža didelį grynųjų pinigų kiekį arba ypač vertingus daiktus, neužsiima neteisėta nusikalstama pinigine veika, nevengia mokėti mokesčių. Muitai  padeda policijai bei migracijos tarnyboms kovoti su prekyba žmonėmis, šaunamaisiais ginklais, pornografija ar narkotikais – tokia nusikalstama veika dažniausiai užsiima organizuoti nusikaltėliai bei teroristai, taip pat saugoti nykstančias rūšis, t. y., prižiūrėti ir tikrinti prekybą dramblio kaulu, saugomais paukščiais, gyvūnais bei augalais, ir kultūros paveldą – ieškoti kontrabanda vežamų meno vertybių.
Pateiktoje diagramoje pateikiamos dažniausiai ES konfiskuojamos prekės procentais.

Dar viena muitinių užduotis yra kovoti su sukčiavimu. Dėl jo vyriausybės netenka daug mokestinių pajamų, kurios yra reikalingos svarbioms viešosioms išlaidoms. Sukčiavimas pervežant prekes yra susijęs su suklastotais produkto kilmės dokumentais, kuriuose būna tvirtinama, kad prekės yra iš tos šalies, kurioje taikomas mažesnis importo tarifas, taip pat su akcizo mokesčių vengimu, suklastotomis PVM deklaracijomis bei mokėjimais, kuriuose pateikiama informacija apie fiktyvią prekybą.

Muitai ir PVM siunčiant prekes ne iš ES šalių

Galima rasti labai daug informacijos apie tai, kokie mokesčiai – muitai ir PVM – galioja siunčiantis prekes ne iš Europos Sąjungos šalių, vis dėlto dar iškyla labai daug klausimų. Taip nutinka dėl nesusistemintos, gana padrikos sistemos. Norėtųsi dar kart viską apibendrinti.
Mokesčiai už siuntas gali būti dvejopi: PVM ir muitas.

Pridėtinės vertės mokestis yra 21%. Jis mokamas tada, kai prekė yra komercinio pobūdžio ir jos vertė viršija 75 litus. Jei prekė nekomercinio pobūdžio, PVM reikia mokėti tada, kai jos vertė viršija 160 litų. Prekės laikomos nekomercinėmis tuomet, kai siuntėjas ir gavėjas yra privatūs asmenys, kai už prekę nėra sumokėta, t. y. ji siunčiama kaip dovana, bei kai  prekė yra skirta asmeniniam naudojimui.

Muitai yra kintamo dydžio mokesčiai siekiantys apie 3%. Jie, kaip jau minėta, negalioja Europos sąjungoje pirktoms prekėms. Nusipirkus prekę ne iš ES šalies muitas mokamas tada, kai prekės vertė viršija 150 eurų sumą, o jei siunta nekomercinio pobūdžio, muitas mokamas kai jos vertė – 700 eurų ir daugiau. Taikomas pastovus 2,5% muito mokestis.

Iš trečiųjų šalių atsiunčiamų prekių muito tarifai pateikiami Lietuvos muitinės internetiniame tinklalapyje. Visas siuntas, kurios buvo išsiųstos tiesiai iš trečiosios šalies į ES, leidžiama įvežti be muito, jei jų vertė kiekvienoje siuntoje neviršija 150 eurų. Nuo muitų nėra atleidžiami alkoholio ir tabako gaminiai, kvepalai, tualetiniai vandenys.

Pašto paslaugų teikėjas ar kurjeris taip pat ima tam tikrą mokestį už muitinės tarpininko paslaugas. šiuo metu Lietuvos pašto tarifas yra 30 litų. Jis skaičiuojamas tik tuo atveju jei prekei taikomi ir kiti mokesčiai, t. y.,  PVM ar muitas.

Prekių iš užsienio tarifinis reguliavimas

Informacija apie ES muitus, nacionalinius mokesčius ir kai kuriuos importo bei eksporto draudimus arba apribojimus yra pateikta rinkinyje – Lietuvos Respublikos integruotas tarifas (LITAR). šis rinkinys sudarytas ir prižiūrimas kaip kompiuterinė duomenų bazė.

Integruotas tarifas yra sudarytas iš nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvoje galiojančio ES integruoto tarifo TARIC, kuris 2004 m. buvo papildytas duomenimis apie muitinės administruojamus nacionalinius mokesčius, t. y., akcizą ir PVM.

LITAR – tai instrumentas, kuris yra skirtas Europos sąjungos tarifinės bei kai kurios netarifinės informacijos ir nacionalinių mokesčių, t. y., akcizo ir PVM, tarifų informacijos paieškai. ši kompiuterinė duomenų bazė nėra patvirtinta, kaip teisės aktas, ji neturi juridinio statuso. Norintys tiksliai išsiaiškinti muitų ir mokesčių tarifus, taip pat ir jų taikymo sąlygas turi ieškoti atitinkamų teisės aktų, pvz., ES reglamento, LR akcizų ar pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir panašiai.

Nuėjus į LITAR kompiuterinę duomenų bazę ir pasirinkus nuorodą Mokesčių apskaičiavimo modeliavimas, galima surasti mokesčių apskaičiavimo bei patikros sistemą, suteikiančią galimybę gauti informaciją apie konkrečiai prekei nustatytus ir LITAR integruotus importo bei eksporto draudimus ir apribojimus, taip pat apskaičiuoti prekei taikomus mokesčius. Informacija pateikiama pagal prekę aprašančius ir muitiniam įforminimui reikalingus duomenis.