Galite pasirinkti kelias veiklas bei miestus
8 - -
Pasirinkti

Skaitome produktų etiketes. Ką reikia žinoti?

Ne vienas pirkdamas naują produktą skaito jo etiketę. Vis dėlto gana dažnai ant gaminio pakuotės būna pateikta ne visiškai tiksli informacija, pavyzdžiui, nebūna užrašyta jokių maisto priedų, o produktą ištyrus paaiškėja, jog jame jų gausu. Gaminys, kuriame yra konservantų, saldiklių, dažiklių, nepateiktų etiketėje, gali sukelti nemažų sveikatos sutrikimų. Norint to išvengti, perkant produktą reikia žinoti, kokia yra jo sudėtis, taip pat išmanyti jų ženklinimą. Anot Valstybinės maisto kontrolės, patikrinimų metu net 21 procentą nustatomų pažeidimų sudaro būtent etikečių ženklinimo pažeidimai.

 

Informacija etiketėje
Vadovaujantis  Lietuvos higienos norma 119:2002, ženklinant maisto produktus ant jų etikečių būtina nurodyti tam tikrus dalykus:  gaminio pavadinimą, jo  sudedamąsias dalis, galiojimo laiką, visas specialias laikymo ir vartojimo sąlygas (jei jų yra), taip pat gamintojo ir įmonės pavadinimą, adresą,  informaciją apie produkto kilmės vietą. Data ant produktų pakuočių turi būti pateikiama neužkoduota forma: visų pirma parašoma diena, tuomet mėnuo ir galiausiai metai. Ant produktų, kuriuos vartoti galima trumpiau nei 3 mėnesius, etikečių pakanka nurodyti dieną ir mėnesį; ant 3–18 mėnesius galiojančių – pakanka nurodyti mėnesį ir metus; o ant daugiau nei 18 mėnesių galiojančių užtenka nurodyti tik metus. Produkto maistingumo ženklinimas nėra privalomas. Jo reikia tik tada, kai etiketėje pateikiamas mitybinis teiginys arba juos reklamuojant (išskyrus bendrąją reklamą). Informacija privalo būti pateikta gerai matomoje vietoje. Ją turi būti lengva įžiūrėti, perskaityti, neįmanoma ištrinti. Informacija neturėtų būti paslėpta, neryški ar uždengta piešiniais arba kitais įrašais.
 

Ar natūralus visada be konservantų?
Jei informacija ant maisto produktų etikečių pateikta neteisingai arba nepilnai, tai gali vartotojui pridaryti nemažai žalos. Juk yra daug alergiškų ar kitomis ligomis sergančių žmonių. Pavyzdžiui, yra pasitaikę, kad vartotojui suvalgius natūralaus persikinio jogurto su braškių gabaliukais po 20 minučių raudonomis dėmelėmis išbėrė visą jo veidą, dalį rankų ir nugarą. Nors vartotojas ir nebuvo alergiškas ir ant pasirinkto jogurto etiketės nebuvo nurodyti jokie įtartini maisto priedai, po kurio laiko atlikus išsamią šio jogurto analizę išaiškėjo, jog produkte buvo maisto priedo E120, dar kitaip vadinamo karminu. Tai raudonas, oranžinio atspalvio turintis dažiklis. Alergologų tyrimai įrodė, jog net ir nealergiškiems asmenims, suvalgius daugiau nei 5 mg/kg karmino, dažnam atsiranda alerginė reakcija, kuri gali išsivystyti net į anafilaksinį šoką – ūmią, gyvybei pavojingą sisteminę organizmo reakcija į alergeną. Taigi, paaiškėjo, kad, nors ant etiketės parašyta, kad jogurtas natūralus, tačiau buvo nepaminėtas gana pavojingas maisto priedas, sukeliantis alergines reakcijas.
 

Ar pavadinimas atskleidžia kokybę?
Neretai vartotojai pastebi maisto produktų ir etikečių neatitikimų. Ant etiketės gali būti nurodyta, kad gaminys yra skirtas sveikai gyvensenai, tačiau jo sudėtyje yra daug cukraus, dažiklių,  konservantų, skonio stipriklių. Taip etiketės suklaidina vartotojus. Apžiūrėjus kai kurias sulčių pakuotes, dažnai galima perskaityti, kad jose gausu skaidulinių medžiagų, vitamino C, vis dėlto tai būna tik prekybinis triukas, kadangi sulčių sudėtyje būna nemažai sintetinių maisto priedų. Labai svarbu, kad produkto etiketės atitiktų realias maisto savybes.

Greičiausiai ne vienas pastebėjo, kad yra daug tokių produktų, ant kurių etikečių puikuojasi apdovanojimai ir medalių atvaizdai. Dažniausiai tai pieno produktai, sausainiai, įvairūs mėsos gaminiai. Tokios nuorodos daugeliui pirkėjų kelia pasitikėjimą. Tačiau vertėtų susimąstyti, ar kelerių metų senumo apdovanojimas tikrai atspindi realią situacija ir ar neturėtų jis jau būti pamirštas… Tie gamintojai, kurie produktų etiketėse naudoja tokius teiginius kaip „aukščiausia kokybės garantija“, „meistro kokybė“ ir pan., patys ir nusistato tą kokybę ir užtikrina kontrolę, kadangi tokio teisinio reglamentavimo nėra.  Dažnai nutinka ir taip, kad pirkėjai nežino, tam tikrų rekomenduojamos  kokybės užrašu. Paprastai vartotojai neskaito mažomis raidelėmis parašyto užrašo „pagaminta pagal užsakymą“ .

Lietuvoje užsienietiški (lenkiški, rusiški, vokiški) produktai nėra labai populiarūs. Dėl šios priežasties kai kurios kruopos, cukrus, vynas ir kiti gaminiai būna importuojami į mūsų šalį ir supakuojami į lietuviškas pakuotes. Šios nedidelės apgaulės vartotojai dažniausiai nepastebi ir mano, kad vartoja lietuvišką prekę. Gamintojai šitaip elgiasi todėl, kad dažniausiai užsisakyti produktus iš didelių užsienio gamyklų jiems yra gerokai pigiau, negu gaminti juos pačiam. Be to neretai veikia ir tarptautinių bendrovių sistemos, kurios turi gamybos linijas ne vien tik mūsų šalyje.
 

Kaip neapsigauti?
Pirkėjai pirkdami naują prekę neretai nusivilia: ant duonos pakuotės informuojama, kad ji natūrali, pagaminta pagal senolių tradicijas, o smulkiomis raidėmis parašyta, kad į sudėti įeina skonio stipriklis, ksantano ir guaro derva. Kažin kaip čia būtų galima kalbėti apie protėvių tradicijas? Norint išvengti tokių ir panašių nusivylimų nereikėtų pirkti nežinomos sudėties produktų. Priešingai prisidėsite prie jų paklausos ir vartojimo didinimo.

Vartotojų pasirinkimui ar pirkti tam tikrą prekę ar ne, turi įtaką daryti ne patrauklus įpakavimas ar įdomi reklama, o išsami ir teisinga informacija apie produktą, kuri  leistų jį palyginti su kitais, išskirti privalumus ir trūkumus, išsirinkti priimtiniausią, tą, kuris nekeltų grėsmės sveikatai. Svarbu atkreipti dėmesį ir į galiojimo laiką. Kuo jis ilgesnis, tuo daugiau įvairių cheminių medžiagų įeina į produkto sudėtį. Galų gale, stenkitės netapti vartotojų sąmoningumo tikrinimo auka. Būkite atidūs, domėkitės maisto produktų etikečių ženklinimo ypatumais.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Maisto ir veterinarijos tarnyba