Galite pasirinkti kelias veiklas bei miestus
8 - -
Pasirinkti

Ar Darbo kodekso pakeitimai sumažins administracinę naštą?

Pernai metų pabaigoje Vyriausybė paskelbė pritarimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, taisyti Darbo kodekso nuostatas. Šiomis pataisomis siekiama sumažinti administracinę naštą verslui ir atsisakyti privalomo atsiskaitymo lapelių įteikimo darbuotojams, darbo grafikų viešo paskelbimo, darbo pažymėjimų bei darbo sutarčių registravimo, darbo laiko apskaitos, darbo sutarties naudojimo supaprastinimo ir kt.

DK pataisų pagrindiniai aspektai


Darbo kodekso pataisomis yra siūloma gana smarkiai praplėsti įvairių sezoninių darbo sutarčių taikymą, o konkrečių darbų bei pareigų sąrašą, dėl kurių gali būti sudaromos visiškos materialinės atsakomybės sutartys, kai nėra kolektyvinės sutarties, nustatyti darbo tvarkos taisyklėse.  Į sezoninių darbų sąrašą nebuvo įtraukiami darbai, pasižymintys sezoniniu cikliškumu dėl sezoninių svyravimų rinkoje. Kai padidėja tokių darbų apimtys, būna sudaromos terminuotos darbo sutartys, todėl įmonėms kiekvieną sezoną reikia iš naujo ieškotis naujų darbuotojų ir juos apmokyti. Įmonėms siekiant sėkmingai konkuruoti rinkoje bei išsaugoti kvalifikuotus darbuotojus, naujosiose DK pataisose siūloma sudaryti teisines galimybes vietoje terminuotų darbo sutarčių sudaryti sezonines.

Taip pat siūlomomis pataisomis yra siekiama patikslinti, jog socialinėje partnerystėje šakos, teritoriniu ir nacionaliniu lygiu iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ar Valstybinio socialinio draudimo fondo išlaikomoms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms atstovautų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Iki šiol tokiems darbdaviams atstovavo tokių įmonių, įstaigų bei organizacijų steigėjas arba jo įgaliota institucija. šiems atstovams teko visos Darbo kodekse nustatytos darbdavių organizacijos pareigos ir teisės. Be abejo, nereikėtų pamiršti, jog taikant šias pataisas praktikoje iškyla problemų nustatant darbdavių atstovą tokių įstaigų, kurių steigėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, departamentai ir pan.

šis Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektas yra parengtas atsižvelgiant į įvairių darbdavių organizacijų, valstybės institucijų atstovų bei profesinių sąjungų pateiktus siūlymus, siekiant patobulinti darbo santykių reglamentavimą ir sumažinti administracinę naštą verslui.

Rasis galimybė streikuoti

Artimiausiu metu Seime profsąjungų iniciatyva bus imtos svarstyti Darbo kodekso pataisos, kurios palengvintų galimybę streikuoti. Apmaudu, tačiau tokio projekto autoriai neįvertino, kaip jos paveiks šalies ekonomiką bei investicijų pritraukimą.

Pagal šiuo metu esančią situaciją, jeigu įmonėje buvo pasirašyta kolektyvinė sutartis, tai kolektyvinio ginčo išspręsti nėra įmanoma. Darbo kodeksas esant galiojančiai kolektyvinei sutarčiai numato absoliutų draudimą skelbti streiką. Taigi, susidaro tokia situacijai kad darbuotojai neturi jokių galimybių apginti savo teisių. Streikuoti nėra įmanoma netgi ir tada, kai kolektyvinė sutartis numato, kad dėl kai kurių jos punktų kiekvienais metais reikia derėtis iš naujo. Taigi, esant tokiai situacijai profesinės sąjungos būna priverstos be jokių išlygų priimti darbdavio pasiūlymą. Tokios nuostatos Darbo kodekse bus svarstomos dar kartą.

Norint darbuotojams suteikti daugiau galimybių laisvai ginti savo teises, reikėtų visiškai pakeisti streikų paskelbimo procedūrą. Juk ji šiuo metu yra viena sudėtingiausių visoje ES, pavyzdžiui, jeigu visose šalyse yra galimi solidarumo streikai, tai Lietuvoje neįmanoma teisėtai paskelbti visuotinio streiko. Tikimasi, kad įteisinus šiuo metu siūlomas Darbo kodekso pataisas streikų įmonėse tik daugės.

Anksčiau darbdaviai, vos tik darbuotojams užsiminus apie streikų procedūrų liberalizavimą, išsyk reikalaudavo įteisinti ir lokautą, t. y. atsakomuosius darbdavio veiksmus, pvz., įmonės uždarymą, atlyginimų neišmokėjimą, masinį darbuotojų atleidimą ir pan. Tokiais veiksmais darbdavys siekdavo paskatinti darbuotojus arba atsisakyti, arba sušvelninti jam keliamus reikalavimus. Kadangi lokautas dar nėra įteisintas, tai darbuotojams paskelbus streiką, darbdavys negali imtis jokių atsakomųjų veiksmų. Jeigu darbo teisės subjektai yra laikomi lygiateisiais, tada reikėtų išlaikyti pareigų bei teisių balansą, tačiau jeigu vienos pusės teisės didesnės, tada reikėtų tokias pat teises suteikti ir kitai ginčų pusei.

Tikėtina, kad nuleidus streikų organizavimo kartelę, didesnėse įmonėse, turinčiose stiprias profesines organizacijas, streikų ims daugėti. Juk augant šalies ekonominei situacijai darbuotojai tikisi, kad verslas atlyginimams skirs kiek didesnę pelno dalį. Kita vertus, darbuotojų norą streikuoti smarkiai sumažina aukštas nedarbo lygis mūsų šalyje ir, be abejonės, tai, kad Lietuvoje visiškai nėra  streikų organizavimo tradicijų.

Kylančios grėsmės

Verslininkai pastebi, kad šio projekto iniciatoriai nenumato pasekmių. Juk jeigu naujosios Darbo kodekso pataisos bus patvirtintos, pasekmės kai kuriems darbuotojams greičiausiai būtų netgi skaudesnės, negu per streikus išsikovoti reikalavimai. Gal būt turtingose šalyse, kuriose ekonomika nėra itin jautri, pavyzdžiui Prancūzijoje ar Suomijoje, streikai ir nepadaro apčiuopiamo nuostolio. Kalbant apie mūsų šalį, jie gali sukelti didžiulę grandininę reakciją: vienai įmonei pradėjus streiką, žala gali būti padaryta ir visai šios pramonės šakai.

Taigi, yra tvirtinančių, jog tikrai nėra jokio pagrindo liberalizuoti streiko procedūrų, o profsąjungų lyderiai tai daro norėdami pakelti savo reitingus, kurie šiuo metu tikrai kritę. Be to, jeigu valdantieji garsiai kalba apie būtinybę pritraukti kuo daugiau investicijų ir gerinti verslo sąlygas Lietuvoje, kam gi investuotojams už nugaros kurti naujas grėsmes?

Patalpinta rubrikoje(-ose): Sąjungos, asociacijos ir kitos organizacijos
J. Basanavičiaus g. 8A -3, VILNIUS
(5) 2731400
www.lgs.lt
Lietuvos gydytojų sąjunga (toliau LGS) – profsąjunginė savaveiksmė ir savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti apie 80 procentų Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. Priimdama laikmečio pokyčius, LGS neišvengiamai keičiasi, plėtoja naujas veiklos kryptis: tarptautinio bendradarbiavimo, kvalifikacijos tobulinimo, socialinių projektų, gydytojų profesinės veiklos draudimo, etikos, viešųjų ryšių ir kitas.
www.faguru.lt
www.abplanalp.lt
www.faguru.lt
www.abplanalp.lt