Kaip euras paveiks NT rinką?

Publikavimo data: 2014-09-10 Kaip euras paveiks NT rinką? Lito pakeitimas į eurą ne vienam mūsų šalies gyventojui kelia baimę ir nežinomybę. Daugelis nerimauja dėl kainų kaitos įvairiuose sektoriuose, ypač nekilnojamo turto rinkoje. Vis dėlto, kalbos apie nekilnojamo turto brangimą atėjus eurams, anot banko analitikų, yra kiek perdėtos. Jų teigimu, nacionalinės valiutos pasikeitimas didelio poveikio būsto rinkai greičiausiai neturės. Vien dėl to, kad mūsų šalyje cirkuliuos nebe litai , o eurai užsieniečių susidomėjimas Lietuvoje esančiu nekilnojamu turtu neturėtų išaugti. Kainos gali kiek paaugti tik dėl gy­ven­to­jų nuo­gąs­ta­vi­mų bei ge­rė­jan­čios eko­no­mi­nės situacijos, ta­čiau esant gerai su­ba­lan­suo­tai pa­siū­lai ir pa­klau­sai, ne­ma­lo­nių ne­ti­kė­tu­mų bus išvengta.

 

NT rinka kaimyninėse šalyse po euro įvedimo

Daugeliui nerimą dėl NT brangimo kelia artimų kaimynių pavyzdžiai. Štai, pavyzdžiui, Taline po euro įvedimo būstai pabrango apie 20 proc., panaši situacija buvo ir Rygoje. Analitikai teigia, kad taip nutiko todėl, kad didžioji dalis būstų buvo perkami užsieniečių. Be to, euro įvedimas siejamas ir su tikėtinu didesniu aktyvumu būsto rinkoje. Tai savaime padidina paklausą ir formuoja kainų augimo lūkesčius.

Lietuvos miestuose situacija yra kitokia negu Taline, kuriame butai įvedus eurą, t. y. 2013 m. ketvirtą ketvirtį, pabrango beveik penktadaliu. Taline kainas pakėlė butų pasiūlos trūkumas. Lietuvoje tokios problemos, tikėtina, nebus, taigi butų kainos turėtų pakilti ne šuoliais, o tiesiog žengti koja kojon kartu su gyventojų atlyginimais. Jei būsto kainų augimas pralenktų statybų sąnaudų bei atlyginimų augimą, tai signalizuotų apie besiformuojantį kainų burbulą. Tačiau vertinant tai, kad pastaruoju metu skatinamas atsakingas skolinimasis, be to, greičiausiai toliau tendencingai mažės gyventojų ir visuomenė senės, tokių kainų burbulų rizika yra gana nedidelė

 

NT pokyčius veikia gyventojų lūkesčiai

Be­ne di­džiau­sią įta­ką NT kai­nų po­ky­čiams tu­ri gy­ven­to­jų lū­kes­čiai. Eu­ro įta­ka NT rin­kai taip pat ga­li pri­klau­sy­ti nuo vi­suo­me­nės po­žiū­rio, t. y. ko­kios nau­dos nau­jai įvesta va­liu­ta at­neš mūsų ša­lies ekonomikai. Tinkamai įver­tin­ti tie­sio­gi­nį naujos valiutos po­vei­kį nekilnojamo turto kai­noms yra gana sudėtinga, kadangi šią va­liu­tą ša­lis ga­li įsi­ves­ti tik tuo atveju, jei ati­tinka Mas­trich­to kri­te­ri­jus, t. y, įrodydama tvarų eko­no­mi­kos au­gi­mą, ku­ris dažniausiai ir būna pa­grin­di­nė NT rin­kos po­ky­čių priežastis.

Jei­gu šalies gyventojai piešia at­ei­tį tik ro­ži­nė­mis spal­vo­mis, tuomet pra­si­de­da ir sa­vai­mi­nis nekilnojamo turto rin­kos bei jo kai­nų au­gi­mas. Juk visi šios rinkos da­ly­viai mėgina už­bėg­ti įvy­kiams už akių: jei­ pardavėjai ti­ki­si, kad po kelerių me­tų rinkos pa­dė­tis bus žymiai ge­res­nė ir tur­tą jie ga­lės par­duo­ti brangiau, tai šiandien jie jo nenori parduoti per pi­giai; pir­kė­jai, savo ruožtu, ma­ty­da­mi, kad pa­dė­tis pagerės ir po euro įvedimo jie praturtės, sku­ba įsi­gy­ti NT, bi­jodami, kad po kelerių me­tų kai­nos gerokai paaugs.

Būtent tokie gyventojų lūkesčiai buvo Es­ti­jo­je. Šioje šalyje eu­ro įvedimas gy­ven­to­jams simbolizavo iš­bri­di­mą iš finansinės krizės. Lat­vi­jos vi­suo­me­nė matydama Estijos pavyzdį, suprato, kad įsi­ves­ti eu­rą yra gana geras sprendimas, tačiau žinojo, kad nauja valiuta nepaskatins milžiniškų investicijų į šalį ar labai spartaus eko­no­mi­kos augimo. Tai­gi, gyventojų nuotaikos buvo gana skeptiškos. Lie­tu­vo­je eu­ro įvedimas yra ver­ti­na­mas dar skep­tiš­kiau negu ki­to­se Bal­ti­jos ša­ly­se. Po valiutos pakeitimo vargiai tikėtini ypatingi pokyčiai rin­ko­je. Kita vertus, toks gy­ven­to­jų skep­ti­ciz­mas irgi gali iš­ju­din­ti NT rin­ką: manoma, kad bi­jo­da­mi didelio kai­nų au­gi­mo lie­tu­viai skubės nekilnojamo tur­to įsigyti dar iki eu­ro įvedimo.

 

Augs pirkimas

Kadangi manoma, jog įvedus eurą atsigaus ekonomika, tai ir gyventojų perkamoji galia padidės. NT savo ruožtu greičiausiai patirs savaiminį atsigavimą, todėl vien tik dėl euro įvedimo ši rinka šoko nepatirs. Žvelgiant iš kitos pusės euro įvedimas paskatins gyventojus litus keisti į eurus, ištraukti pinigus iš kojinių. Be to, neatmestina ir tai, kad šešėlinių pinigų turintys asmenys vietoj pinigų keitimo suskubs investuoti juos į NT ir taip paskatins rinkos atsigavimą ir būstų kainų augimą.

Šiuo metu pastebima NT rinkos plėtra pakiliai nuteikia statybų kompanijas, vystytojus bei pardavėjus, o tai dar labiau augina paklausą: praėjusiais metais naujos statybos butų paklausa  net 6,5 proc. viršijo  pasiūlą ir tai tik paskatino šios rinkos vystytojus padidinti parduodamų butų kainas bei investuoti į naujus projektus.

NT rinkos suaktyvėjimą lemia ne tik gyventojų nuogąstavimai dėl valiutos pakeitimo, tačiau ir bendra šalies ekonominė situacija – bankų taikomos sąlygos tiems, kurie nori imti paskolą įsigyti nekilnojamą turtą. Mažos paskolų palūkanos, išaugę gyventojų vartojimo mastai bei noras investuoti į NT – parodo gyventojų poreikius cirkuliuoti pinigus, juk pavyzdžiui už nuomojamą būstą gaunamas pelnas neretai siekia 5–8 proc., kai tuo tarpu bankų palūkanos už indėlius svyruoja nuo 0,7 iki 1 proc. Nekilnojamas turtas po­pu­lia­rė­ja ir kaip in­ves­ti­ci­nė prie­mo­nė, kuri lei­stų ap­si­sau­go­ti nuo ga­li­mos infliacijos, bei kaip būdas iš­leis­ti na­cio­na­li­nę va­liu­tą.

Taigi, atsižvelgiant į po truputį kylančią šalies ekonomiką, augantį darbo užmokestį bei gerėjančius gyventojų lūkesčius, prognozuojama, jog per ateinančius keletą metų NT rinka ir toliau augs. O didėjanti paklausa paskatins kainų augimą. Konkrečiai euro įvedimas NT kainoms turės tik teigiamą įtaką arba jos iš viso neturės.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Nekilnojamojo turto agentūros