Kaip euras paveiks NT rinką?
Publikavimo data: 2014-09-10 Lito pakeitimas į eurą ne vienam mūsų šalies gyventojui kelia baimę ir nežinomybę. Daugelis nerimauja dėl kainų kaitos įvairiuose sektoriuose, ypač nekilnojamo turto rinkoje. Vis dėlto, kalbos apie nekilnojamo turto brangimą atėjus eurams, anot banko analitikų, yra kiek perdėtos. Jų teigimu, nacionalinės valiutos pasikeitimas didelio poveikio būsto rinkai greičiausiai neturės. Vien dėl to, kad mūsų šalyje cirkuliuos nebe litai , o eurai užsieniečių susidomėjimas Lietuvoje esančiu nekilnojamu turtu neturėtų išaugti. Kainos gali kiek paaugti tik dėl gyventojų nuogąstavimų bei gerėjančios ekonominės situacijos, tačiau esant gerai subalansuotai pasiūlai ir paklausai, nemalonių netikėtumų bus išvengta.
NT rinka kaimyninėse šalyse po euro įvedimo
Daugeliui nerimą dėl NT brangimo kelia artimų kaimynių pavyzdžiai. Štai, pavyzdžiui, Taline po euro įvedimo būstai pabrango apie 20 proc., panaši situacija buvo ir Rygoje. Analitikai teigia, kad taip nutiko todėl, kad didžioji dalis būstų buvo perkami užsieniečių. Be to, euro įvedimas siejamas ir su tikėtinu didesniu aktyvumu būsto rinkoje. Tai savaime padidina paklausą ir formuoja kainų augimo lūkesčius.
Lietuvos miestuose situacija yra kitokia negu Taline, kuriame butai įvedus eurą, t. y. 2013 m. ketvirtą ketvirtį, pabrango beveik penktadaliu. Taline kainas pakėlė butų pasiūlos trūkumas. Lietuvoje tokios problemos, tikėtina, nebus, taigi butų kainos turėtų pakilti ne šuoliais, o tiesiog žengti koja kojon kartu su gyventojų atlyginimais. Jei būsto kainų augimas pralenktų statybų sąnaudų bei atlyginimų augimą, tai signalizuotų apie besiformuojantį kainų burbulą. Tačiau vertinant tai, kad pastaruoju metu skatinamas atsakingas skolinimasis, be to, greičiausiai toliau tendencingai mažės gyventojų ir visuomenė senės, tokių kainų burbulų rizika yra gana nedidelė
NT pokyčius veikia gyventojų lūkesčiai
Bene didžiausią įtaką NT kainų pokyčiams turi gyventojų lūkesčiai. Euro įtaka NT rinkai taip pat gali priklausyti nuo visuomenės požiūrio, t. y. kokios naudos naujai įvesta valiuta atneš mūsų šalies ekonomikai. Tinkamai įvertinti tiesioginį naujos valiutos poveikį nekilnojamo turto kainoms yra gana sudėtinga, kadangi šią valiutą šalis gali įsivesti tik tuo atveju, jei atitinka Mastrichto kriterijus, t. y, įrodydama tvarų ekonomikos augimą, kuris dažniausiai ir būna pagrindinė NT rinkos pokyčių priežastis.
Jeigu šalies gyventojai piešia ateitį tik rožinėmis spalvomis, tuomet prasideda ir savaiminis nekilnojamo turto rinkos bei jo kainų augimas. Juk visi šios rinkos dalyviai mėgina užbėgti įvykiams už akių: jei pardavėjai tikisi, kad po kelerių metų rinkos padėtis bus žymiai geresnė ir turtą jie galės parduoti brangiau, tai šiandien jie jo nenori parduoti per pigiai; pirkėjai, savo ruožtu, matydami, kad padėtis pagerės ir po euro įvedimo jie praturtės, skuba įsigyti NT, bijodami, kad po kelerių metų kainos gerokai paaugs.
Būtent tokie gyventojų lūkesčiai buvo Estijoje. Šioje šalyje euro įvedimas gyventojams simbolizavo išbridimą iš finansinės krizės. Latvijos visuomenė matydama Estijos pavyzdį, suprato, kad įsivesti eurą yra gana geras sprendimas, tačiau žinojo, kad nauja valiuta nepaskatins milžiniškų investicijų į šalį ar labai spartaus ekonomikos augimo. Taigi, gyventojų nuotaikos buvo gana skeptiškos. Lietuvoje euro įvedimas yra vertinamas dar skeptiškiau negu kitose Baltijos šalyse. Po valiutos pakeitimo vargiai tikėtini ypatingi pokyčiai rinkoje. Kita vertus, toks gyventojų skepticizmas irgi gali išjudinti NT rinką: manoma, kad bijodami didelio kainų augimo lietuviai skubės nekilnojamo turto įsigyti dar iki euro įvedimo.
Augs pirkimas
Kadangi manoma, jog įvedus eurą atsigaus ekonomika, tai ir gyventojų perkamoji galia padidės. NT savo ruožtu greičiausiai patirs savaiminį atsigavimą, todėl vien tik dėl euro įvedimo ši rinka šoko nepatirs. Žvelgiant iš kitos pusės euro įvedimas paskatins gyventojus litus keisti į eurus, ištraukti pinigus iš kojinių. Be to, neatmestina ir tai, kad šešėlinių pinigų turintys asmenys vietoj pinigų keitimo suskubs investuoti juos į NT ir taip paskatins rinkos atsigavimą ir būstų kainų augimą.
Šiuo metu pastebima NT rinkos plėtra pakiliai nuteikia statybų kompanijas, vystytojus bei pardavėjus, o tai dar labiau augina paklausą: praėjusiais metais naujos statybos butų paklausa net 6,5 proc. viršijo pasiūlą ir tai tik paskatino šios rinkos vystytojus padidinti parduodamų butų kainas bei investuoti į naujus projektus.
NT rinkos suaktyvėjimą lemia ne tik gyventojų nuogąstavimai dėl valiutos pakeitimo, tačiau ir bendra šalies ekonominė situacija – bankų taikomos sąlygos tiems, kurie nori imti paskolą įsigyti nekilnojamą turtą. Mažos paskolų palūkanos, išaugę gyventojų vartojimo mastai bei noras investuoti į NT – parodo gyventojų poreikius cirkuliuoti pinigus, juk pavyzdžiui už nuomojamą būstą gaunamas pelnas neretai siekia 5–8 proc., kai tuo tarpu bankų palūkanos už indėlius svyruoja nuo 0,7 iki 1 proc. Nekilnojamas turtas populiarėja ir kaip investicinė priemonė, kuri leistų apsisaugoti nuo galimos infliacijos, bei kaip būdas išleisti nacionalinę valiutą.
Taigi, atsižvelgiant į po truputį kylančią šalies ekonomiką, augantį darbo užmokestį bei gerėjančius gyventojų lūkesčius, prognozuojama, jog per ateinančius keletą metų NT rinka ir toliau augs. O didėjanti paklausa paskatins kainų augimą. Konkrečiai euro įvedimas NT kainoms turės tik teigiamą įtaką arba jos iš viso neturės.