Galite pasirinkti kelias veiklas bei miestus
8 - -
Pasirinkti

Bankų istorija ir perspektyvos

Seniausias bankų užuomazgas galima aptikti dar senovės Mesopotamijoje. Pirmykščiais laikais buvo skolinama užstatant derlių bei priimami indėliai, už kuriuos mokamos palūkanos. Tokių įstaigų ne viena buvo ir Romos imperijoje. Jai žlugus ir Europoje įsigalėjus natūriniam ūkiui bankininkystė buvo beveik išnykusi ir atgimė tik vėlyvaisiais Viduramžiais augant prekybiniams santykiams. Viduramžių Italijoje 12–13 a. radosi pirmi bankininkai, kurie ne tik keitė pinigus, bet ir priiminėjo saugojimui skirtus indėlius, persiųsdavo ir skolindavo tam tikras sumas kitiems. Iš pradžių indėliai buvo priimami tik saugojimui ir už tai buvo imamas mokestis.

 

Pirmieji didžiausi bankai buvo Florencijoje ir priklausė tuo metu garsioms Bardi, Peruzzi ir Acciaiuoli šeimoms, kurios 14 a. šios įstaigos filialus atidarė beveik  visuose didžiausiuose Europos miestuose. Jos taip pat valdė ir popiežiaus pinigus. 14 a., kai Anglijos karalius Eduardas III vengė grąžinti per šimtametį karą susikaupusias skolas,  šios didžiausios bankininkų šeimos patyrė nebepataisomų sunkumų ir galų gale prarado savo įtaką finansiniuose reikaluose. Po jų bankroto didelį banką su gausybe filialų sukūrė Vieri di Cambio de'Medici. 17 a. dideli bankai pradėjo steigtis ir daugelyje kitų Europos šalių. Olandijai tapus svarbia prekybos šalimi 1609 m. buvo įkurtas Amsterdamo bankas, turėjęs didelę įtaką net iki 18 a. pabaigos.

Kalbant apie Lietuvos bankinę sistemą, reikėtų pažymėti, kad jos regionų ir administracinių teritorinių vienetų ekonominė raida buvo nevienoda. Dėl šios priežasties skirtingai plėtojosi ir kredito įmonės. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1918 metais mūsų šalyje nebuvo lietuviškų bankų. Tuo metu veikė tik kelios nedidelės lietuviškos kredito įstaigos. Visa kita piniginė sistema buvo susijusi su Rusijos bei Vokietijos ekonomika.

Iki 1918 m. aktyviausiai nelietuviški bankai veikė Vilniuje ir Klaipėdoje. Kai kurie netgi buvo įsikūrę naujuose, specialiai jiems pritaikytuose pastatuose. Vilniuje iškilo Vilniaus žemės banko, Valstybinio banko skyriaus, Valstybinio valstiečių žemės banko skyriaus pastatai. Klaipėdoje tuo metu taip pat buvo pastatyti keli rūmai, skirti bankams: Valstybinio banko Klaipėdos skyrius, Klaipėdos bankas, Miesto taupomoji kasa. Kaune buvo tik vienas specialiai bankui statytas pastatas. Daugiausia tai buvo istorizmo stiliaus ir moderniosios architektūros statiniai.

Mažesniuose Lietuvos miestuose 19 a. naujai statomų bankų buvo labai nedaug. Apskričių centruose iškildavo paprastos mūrinės iždinės, o įvairios smulkaus kredito įstaigos dažniausiai įsikurdavo nuomojamose patalpose centrinėje miesto aikštėje ir niekuo neišsiskyrė iš aplinkos. Po valstybės atkūrimo smulkaus kredito įstaigos nuosavų pastatų dažniausiai nestatydavo, kadangi buvo linkusios įsikurti nuomojamose patalpose. Tik 4-ajame dešimtmetyje turtingiausi bankai ėmė statyti savo pastatus Joniškyje, Biržuose, Panevėžyje ir kituose miestuose. šiuo metu mūsų šalyje veikia 7 Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai: Seb, Finasta, Citadelė, DNB, šiaulių ir Medicinos bakai ir Swedbank.

Kiekvienas bankas leidžia įnešti pinigus į einamąsias, taupomąsias ir kitas sąskaitas, skolina juos įmonėms ir asmenims su nustatytomis atitinkamomis palūkanomis, išgrynina čekius, tarpininkauja pinigų pervedimuose, išduoda kredito ir debeto korteles, stato bankomatus. Bankai taip pat teikia daugybę internetinės bankininkystės paslaugų, esant poreikiui saugo vertingus klientų daiktus savo seifuose.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Bankai