Akcinių bendrovių įstatymas

Akcinė bendrovė (AB) – tai ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuris gali priklausyti keliems tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims. Akcinių bendrovių įstatymas – tai dokumentas, kuriame įforminamas bendrovės steigimas, akcininkų teisės ir pareigos, numatoma, kaip bus valdoma bendrovė, aptariami visi su kapitalu susiję aspektai bei numatoma įmonės likvidavimo, reorganizavimo ar atsiskyrimo eiga.

Akcinių bendrovių įstatymo bendrosios nuostatos

Šioje dalyje yra aptariami ir numatomi bendrieji įstatymo nutarimai, svarbiausi aspektai ir kiti klausimai. Čia pateikiami ir visi apibrėžimai, bendrosios nuostatos apie tai, kas tai yra „akcinių bendrovių įstatymas“, kokias sritis jis apima ir kokia yra jo paskirtis.

Akcinių bendrovių įstatymas: steigimas ir registravimas

Šioje įstatymo dalyje numatomi klausimai, kurie yra susiję su akcinės bendrovės steigimu: nurodomi visi jos steigėjai, aptariami akcijų pasirašymo ir apmokėjimo klausimai, aprašomas steigimo procesas bei numatomi visi su steigimu susiję dokumentai.

Steigiant akcinę bendrovę, yra pasirašomas steigimo aktas, jei steigėjas yra vienas arba steigimo sutartis, jei steigėjų yra daugiau kaip vienas. Būtent šioje įstatymo dalyje numatomas šio dokumento parengimas ir pasirašymas. Akcinių bendrovių  įstatymo registravimo skirsnyje pateikiama registracijos eiga bei pridedami visi reikalingi dokumentai.

Akcininkų teisės ir pareigos

Akcinių bendrovių įstatyme yra numatomos ir akcininkų teisės (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) bei pareigos.

Turtinės teisės – tai pelno pasiskirstymo ir išsidalinimo tvarka, teisė į dividendus ar dalį pelno tada, kai mažinamas įstatinis kapitalas, arba priešingai, įstatiniam kapitalui didėjant – teisė gauti daugiau akcijų. Taip pat įstatymo numatoma, kad likviduojant bendrovę, akcininkai turi teisę gauti dalį likviduojamos įmonės turto.

Neturtinės teisės – tai teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, balsuoti jo metu, iš anksto teikti klausimus, kurie bus svarstomi susirinkimo metu. Taip pat akcinių bendrovių įstatymas numato, kad akcininkai bet kada turi teisę gauti visą informaciją, susijusią su įmonės valdymu (po raštiškos užklausos pateikimo, visa informacija turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 7 dienas), veikla bei kitais klausimais. Jei akcininkas patiria žalą, kuri atsiranda dėl bendrovės vadovo ar valdybos narių netinkamų veiksmų – įstatymas numato teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Įstatymo apibrėžti bendrovės valdymo organai

Akcinių bendrovių įstatymas numato, kad bendrovė privalo turėti du pagrindinius valdymo organus: bendrovės vadovą (vienasmenis valdymo organas) bei visuotinį akcininkų susirinkimą. Taip pat numatoma, kad esant poreikiui, gali būti sudaromi ir papildomi valdymo organai, tokie kaip valdyba bei stebėtojų taryba, tačiau jie nėra privalomi ir dažniau būdingi didelėms bendrovėms. Beje, jei įmonėje nėra renkama valdyba, jos visas funkcijas atlieka įmonės vadovas. O štai visuotinio akcininkų susirinkimo teisės ir pareigos jokiam kitam valdymo organui negali būti perleidžiamos.

Bendrovės vadovo ir visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos

Akcinių bendrovių įstatyme gana aiškiai apibrėžiamos ir pagrindinių valdymo organų (vadovo bei visuotinių akcininkų susirinkimo) kompetencijos.

Visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę keisti bendrovės įstatus, bendrovės buveinę, rinkti vadovą, stebėtojų tarybą bei valdybos narius. Taip pat jie turi teisę juos ir atšaukti. Visuotinis akcininkų susirinkimas priima visus sprendimus, susijusius su naujų akcijų išleidimu: jų klase, skaičiumi, nominalia verte ir t.t.

Bendrovės vadovas dirba pagal darbo sutartį. Jis yra atsakingas už kasdienę įmonės veiklą, sudaro arba nutraukia darbo sutartis su darbuotojais, užtikrina, kad būtų įgyvendinami visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimti sprendimai. Taip pat akcinių bendrovių įstatyme yra numatoma, kad vadovas privalo pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui ir valdybai (jei tokia sudaroma) apie visus įvykius, kurie gali turėti įtakos bendrovės veiklai. Įstatyme numatoma, kad vadovas privalo saugoti visas komercines paslaptis, kurias sužino savo darbo metu.