Vaikas nenori mokytis – ar korepetitorius išspręs problemą?
Publikavimo data: 2014-03-22
Leisdami vaikus į mokyklą norime, kad jie patirtų mokymosi džiaugsmą. Psichologai tvirtina, kad jei ankstyvoje vaikystėje išmoksime mokytis, ateityje pasinaudosime visomis mums siūlomomis galimybėms, pasitikėsime savo jėgomis ir greičiausiai džiaugsimės mylimu darbu. Vaikai, kurie mokyklą suvokia kaip neišvengiamą prievolę, net ir užaugę neturi aiškių tikslų, o jų savivertė laikui bėgant ima mažėti. Nepamirškite, kad jei vaikas praranda norą mokytis, grąžinti meilę mokyklos vadovėliams gali būti labai sunku, todėl turime atidžiai stebėti vaiko savijautą, skatinti jo motyvaciją ir padėti jam siekti užsibrėžtų tikslų.
Mokslus vaikai apleidžia dėl įvairių priežasčių: galbūt vaikui nepatinka mokykla, o gal jis turi bendravimo problemų? Daug sunkumų sukelia ir pernelyg didelis dėmesys kitai veiklai, pvz., sportui ar kompiuteriniams žaidimams. Kartais vaikai nesimoko sąmoningai: prostestuodami prieš tėvus bei jų reikalavimus ar siekdami pritapti prie kokios kompanijos. Iš prigimties kiekvienas žmogus noriai priima naują informaciją, todėl vengimas mokytis paprastai turi svarbią priežastį.
Formuokite tinkamą nuomonę
Prieš pradėdami lankyti mokyklą, vaikai neturi jokios nuomonės apie tai, kas jų laukia. Čia lemiamą vaidmenį atlieka tėvai. Deja, dažniausiai būtent mes formuojame klaidingą vaikų požiūrį, nuolatos primename, kad mokykloje jie išmoks drausmės, kad pasibaigs jų katino dienos, kad privalės besąlygiškai klausyti mokytojos ir t. t. Savaime suprantama, vaikas ima galvoti, kad mokykla yra tam tikra katastrofa – neišvengiamas blogis.
Dažnai klystame ir pernelyg stipriai susitelkdami į vaikų pasiekimus. Žinoma, mes norime, kad vaikai įgytų tinkamą išsilavinimą, o vėliau susirastų gerai apmokamą darbą, tačiau neturėtume pamiršti, kad mūsų atžalos nemąsto taip, kaip mąstome mes. Vaikai, ypač jaunesni, retai galvoja apie ateitį – jiems svarbiau tai, kas vyksta šią minutę, todėl siekdami geriausių rezultatų, turėtumėte vaikus išmokyti džiaugtis įgytomis žiniomis ir padėti šias žinias panaudoti praktikoje, pvz., žaisti loginius ar pažintinius žaidimus, pritaikyti fizikos žinias atliekant smulkius buities darbus ir pan. Be to, labai svarbu, kad mūsų vaikai būtų orientuoti ne į pažymį, o į mokymosi procesą, todėl nuolatinis klausimas „kiek gavai?“ gali visiškai palaužti vaiko motyvaciją – geriau klauskite „kaip sekėsi mokykloje?“ arba „ką naujo šiandien sužinojai?“. Visuomet atidžiai išklausykite savo vaiko pasakojimo – parodykite, kad domitės juo. Vaikui tai labai svarbu. Deja, pastaruoju metu tėvai dažniau rūpinasi materialine vaikų gerove, o nuoširdų ir atvirą bendravimą pamiršta. Jei vaikas gavo prastą pažymį, turėtumėte ne kaltinti, o bandyti suprasti, kodėl taip įvyko – ar kaltas per mažas žinių kiekis, ar prasta savijauta kontrolinio metu, o galbūt jūsų vaikas susipyko su klasės draugais arba nesuprato paskirtos užduoties? Priežasčių gali būti labai daug, svarbiausia nepamiršti su vaiku pasikalbėti ir padėti jam siekti geresnių rezultatų. Negalima pamiršti ir to, kad kiekvieno mokytojo vertinimo sistema yra skirtinga, todėl muzikos pamokoje gautas aštuonetas nebūtinai prilygs fizikos mokytojo parašytam aštuonetui.
Leiskite vaikui pailsėti
Laikas negali mokytis visą laiką. Itin dažnai, siekdami pasirūpinti vaiko ateitimi, tėvai suplanuoja visą savo atžalos laisvalaikį: namų darbai, sporto būrelis, korepetitoriaus pamokos ir miegas. Toks grafikas vaiką išsekina, jis tampa abejingas bet kokiai naujai informacijai. Juk turbūt nei vienas mūsų nenorėtume papildomai dirbti vakarais ir savaitgaliais, švenčių dienomis. Lygiai taip pat nenori ir vaikai. Jiems reikia poilsio, kad sugebėtų įsisavinti naujas žinias. Specialistai tvirtinta, kad geriausių rezultatų pasiekia tie vaikai, kurie savaitgaliais apie pamokas negalvoja. Tiesa, ilsėdamiesi jie neturėtų sėdėti prie televizoriaus ar kompiuterio – šį laiką reikėtų išnaudoti būnant lauke, bendraujant su draugais, žaidžiant gamtoje ir pan.
Korepetitoriai tiesia pagalbos ranką
Nereikėtų apsiriboti vien mokykloje siūloma mokymo programa. Kiekvienas vaikas turi tam tikrų pomėgių, kurių mokykla nėra pajėgi lavinti. Be to, gali būti, kad mokyklos programa negali patenkinti natūralaus vaiko smalsumo. Jokiu būdu neignoruokite mažojo noro sportuoti, piešti, šokti ar užsiimti kita jį džiuginančia veikla – leiskite vaikui save realizuoti. Ne paslaptis, kad mokykloje siūloma vieno ar kito dalyko programa taip pat nepatenkina vaiko smalsumo. Dėl šios priežasties vis dažniau pagalbos kreipiamasi į korepetitorius, kurie padeda užglaistyti mokymosi procese atsiradusias spragas. Paprastai į korepetitorius kreipiamasi siekiant papildomai pasimokyti lietuvių ar anglų kalbos, matematikos. Nors dar visai neseniai į koreptitorius kreipdavomės tik artėjant egzaminams, šiandien jų paslaugomis naudojamės visus metus.
Svarbu tinkamai pasirinkti
Siekiant geriausių rezultatų, reikėtų samdyti tik ilgametę darbo patirtį turinčius mokytojus, kadangi kitaip pinigus išmesite į balą. Jei norite atsikratyti abejonių, nesiųskite vaiko pas korepetitorių aklai, pirmiausia pas jį apsilankykite kartu su vaiku, pasidomėkite mokytojo kvalifikacija, paprašykite tai įrodančių dokumentų. Ne paslaptis, kad dažniausiai apsisprendimui lemiamą įtaką daro kaina: studentai už darbo valandą prašo 20–30 litų, o ilgamete patirtimi galintys pasigirti mokytojai prašo net trigubai daugiau.
Nors kai kurie specialistai tvirtina, kad siekiant optimaliausių rezultatų, korepetitorių reikėtų atsisakyti, vis dėlto toks požiūris nėra teisingas. Žinoma, geriausių rezultatų pavyktų pasiekti tuomet, jei vaikas būtų susikaupęs pamokų metu, o grįžęs namo atidžiai darytų namų darbus, tačiau realybė su idealybe paprastai prasilenkia – kai kurie vaikai nemėgsta jiems dėstančių mokytojų, kiti darydami namų darbus nesugeba susikaupti, treti nežino, kur ieškoti papildomos informacijos. Be to, labai daug kas priklauso nuo to, kokioje mokykloje vaikas mokosi ir su kokiais specialistais dirba – juk ne kiekvienas mokytojas sutiks pasilikti su pagalbos prašančiu vaiku po pamokų. Tiesa, klestintis korepetitorių verslas tik patvirtinta, kad su mokyklose dirbančiais mokytojais yra kažkas negerai – jie nesugeba vaikų išmokyti taip, kaip sugeba korepetitoriai, tačiau negalima paneigti ir to, kad korepetitoriai neugdo vaikų savarankiškumo.
Korepetitorių verslas – kas lieka šešėlyje?
Korepetitorių paklausa nuolatos auga – jei anksčiau papildomas pamokas lankydavo tiktai dvyliktokai, besiruošiantys egzaminams, tai šiandien į korepetitorius kreipiasi su mokyklos programa nesusitvarkantys penktokai. Paprastai korepetitoriai ieškomi per pažįstamus, itin dažnai pagalbos prašoma studentų. Nors korepetitoriai privalo turėti verslo pažymėjimą, vis dėlto didžioji mokytojų dalis dirba nelegaliai (už neregistruotos veiklos vykdymą korepetitoriams gresia administracinė atsakomybė, t. y. jiems gali būti skiriama 500–1 000 litų bauda). Tiesa, tėvai akcentuojasi į tai, kaip korepetitorius bendrauja ir į tai, kaip tobulėja jų atžalos, todėl verslo pažymėjimas jiems neatrodo svarbus, deja, toks požiūris tik padeda klestėti šešėlinei rinkai. Iš tiesų nelegalus korepetitorių darbas yra populiaresnis, kadangi daugelis legaliai dirbančių mokytojų už pamoką prašo žymiai didesnio užmokesčio. šiandien daugiausiai su verslo liudijimu dirbančių korepetitorių yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
