Profesinio mokymo privalumai ir trūkumai

Publikavimo data: 2014-03-22 Profesinio mokymo privalumai ir trūkumai Apie profesines mokyklas vis dar kuriami anekdotai, daugelis tėvų (ir net mokytojų) neklusnius vaikus gąsdina šiomis mokymo įstaigomis, o neretai ir patys jaunuoliai, kurie mokosi profesinėse mokyklose, šį faktą yra linkę nuslėpti. Nors profesinės mokymo įstaigos vis dar neturi autoriteto, vis dėlto į šias mokyklas kasmet ateina vis daugiau būsimų amato meistrų. Akivaizdu, kad švietimo sistemoje vyksta dideli pasikeitimai – ilgą laiką aukštąjį išsilavinimą rinkosi didžioji dalis jaunuolių, tačiau pastaraisiais metais atsiranda balansas tarp besirenkančių profesinį, koleginį ar universitetinį išsilavinimą. Šiandien profesinėje mokykloje įgyti gebėjimai ima smarkiai konkuruoti su universitetinėmis žiniomis. Gal iš tiesų profesinės mokyklos turi nenuginčijamų privalumų?

 

šiuo metu Lietuvoje yra 69 profesinės mokyklos, 5 darbo rinkos mokymo centrai bei 260 kitų profesinio mokymo teikėjų, kurie turi licencijas vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas (įvairios akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, individualios įmonės ir pan.). šiandien profesinio mokymo įstaigos siūlo apie 500 įvairių profesinio mokymo programų, kurios padeda įgyti, keisti ar tobulinti profesinę kvalifikaciją ir tuo pačiu padeda jaunuoliui įsitvirtinti bei konkuruoti kintančioje darbo rinkoje. Be to, turbūt niekam ne paslaptis, kad profesinę mokyklą baigęs žmogus savo darbo užmokesčiu skundžiasi itin retai.

Įvairūs tyrimai tik patvirtina, kad Vakarų pasaulyje geru uždarbiu giriasi inžinieriai bei aukštos kvalifikacijos specialistai (statybininkai, šaltkalviai, dizaineriai, kirpėjai, vairuotojai ir kt.), o panašios tendencijos ateina ir į Lietuvą – atsiranda vis daugiau užsienio investuotojų, steigiamos įvairios įmonės, o gyvenimo lygis nuolatos gerėja (tai reiškia, kad žmogus vis daugiau investuoja į jaukius namus, į savo išvaizdą ir gerovę, todėl ieško aukštos kvalifikacijos specialistų). Tuo tarpu aukštojo mokslo institucijos neapsiriboja pirminiu specialistų rengimu, todėl jaunuoliai turi savarankiškai ieškoti galimybių, kurios jiems padėtų tobulinti kvalifikaciją. Neretai universitetines studijas baigę asmenys nusprendžia įgytą profesiją keisti. Be to, akivaizdžiai stiprėjanti konkurencija tarp universitetų (tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu) skatina orientuotis į studento poreikius (siekiama, kad vienoje ar kitoje aukštojoje mokykloje mokytųsi didesnis skaičius jaunuolių), o ne į studijų bei įgyjamo išsilavinimo kokybę, todėl pastaruoju metu aukštojo mokslo nauda ima abejoti dažnas Lietuvos gyventojas.

Viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduria profesinio mokymo įstaigos, yra jų įvaizdžio formavimas. Daugelis jaunų (dažnai ir vyresnių) žmonių vis dar klaidingai galvoja, kad profesinės mokyklos neturi jokių lėšų, todėl kuriasi apgriuvusiuose pastatuose ar rūsiuose ir negali suteikti jokių patogumų savo mokiniams. Tai visiškai klaidingas požiūris. Jau kelis metus profesinio mokymo įstaigose sparčiai atnaujinama ne tik profesinio mokymo bazė ir profesijos mokytojų kvalifikacija, bet ir mokymo turinys bei priemonės – siekiama, kad profesinis mokymas atitiktų darbo rinkos poreikius, o mokiniai galėtų dirbti su naujausia įranga ir bendradarbiautų su būsimais darbdaviais.

Profesinio mokymo įstaigos žavi ir tuo, kad jos nekelia jokių aukštų reikalavimų asmenims, norintiems mokytis (priešingai nei universitetinės studijos). Į šias įstaigas gali atvykti įvairaus amžiaus bei išsilavinimo jaunuoliai, nesvarbu, ar jie yra įgiję pagrindinį, vidurinį ar universitetinį išsilavinimą. Be to, moksleiviai, kurie baigė 10 klasių, profesinėse mokyklose gali įgyti ne tik pasirinktą kvalifikaciją, bet ir vidurinį išsilavinimą. Čia jaunuoliai gali rinktis ir išplėstinius vidurinio ugdymo programos kursus (kaip ir gimnazijoje) ir taip pasirengti studijoms aukštosiose mokyklose (profesinės mokyklos atestatas niekuo nesiskiria nuo atestato, įgyto gimnazijoje, todėl moksleiviai gali studijuoti kolegijose ar universitetuose). Daugelis jaunuolių žavisi ir palankiomis profesinių mokyklų siūlomomis mokymosi sąlygomis – mokiniai gauna ne tik nemokamą mokslą, bet ir stipendijas. Mokinio, kuris mokosi pagal profesinio mokymo programas, siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją, minimali stipendija – 0,27 BSI dydžio, maksimali – 0,76 BSI dydžio. Be to, dauguma mokymosi įstaigų turi bendrabučius, kurių nuoma yra itin pigi.

Nors profesinės mokyklos šiandien yra ypatingai vertinamos dėl trumpesnio mokymosi laiko ir tiesioginės orientacijos į darbo rinkos poreikius, vis dėlto universitetinės studijos vis dar turi neginčijamą autoritetą ir tai savaime suprantama – jokia valstybė nesugebės išlikti stipri, jei didžioji jos žmonių dalis tenkins tik vartotojų poreikius. Universitetuose ir kolegijose mokosi kūrybingi, savarankiškai mąstantys, ryžtingi ir atkaklūs jaunuoliai. Be to, aukštasis mokslas naudingas tiek atskiram asmeniui, tiek ir visai valstybei – be protingų ir laisvų žmonių neįmanomas jokios tautos vystymasis ar tinkamas valstybės valdymas. Nors universitetinės studijos reikalauja daug ir sunkaus protinio darbo, tačiau įgyti informacijos atrinkimo, jos apdorojimo ir loginių sprendimų priėmimo įgūdžiai kiekvienam padeda siekti užsibrėžtų tikslų. Ne paslaptis, kad universitetines studijas baigę asmenys rūpinasi ir valstybės kultūriniu gyvenimu, plėtoja tolerancijos, kolegiškumo ir partnerystės sąvokas. šios studijos padeda atrasti lyderius – gabiuosius, kurie kuria ne tik savo, bet ir visos valstybės ateitį.

Profesinio mokymo įstaigos suteikia galimybę ne tik įgyti specialybę, kuri pravers visą likusį gyvenimą, bet ir skatina tęsti studijas kolegijose ar universitetuose. Profesinio mokymo įstaigose mokosi apie 50 tūkst. jaunuolių, apie 10 proc. baigusiųjų profesines mokyklas siekia įgyti ir aukštąjį išsilavinimą. šios įsitaigos suteikia puikias galimybes būsimiems studentams: profesinę kvalifikaciją turintis asmuo stodamas į kolegijas papildomai gauna du balus, o į universitetus – vieną balą. Be to, baigiamojo kvalifikacinio egzamino įvertinimas gali atstoti vieną valstybinį egzaminą. Jaunuoliai, turintys ir teorinių, ir praktinių žinių yra ypatingai vertinami ne tik Lietuvos, bet ir užsienio darbo rinkoje, todėl daugelis universiteto ar kolegijos diplomą turinčių asmenų šiandien siekia įgyti ir profesinę kvalifikaciją.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Profesinis mokymas
Balsavo: 2
Adresas:
J. Janonio g. 13, KLAIPĖDA
Telefonas:
El. paštas:
Tinklalapis:
Profesinis mokymas
Valstybinė profesinio mokymo įstaiga Klaipėdoje, kuri suteikia profesinį bei bendrąjį vidurinį išsilavinimą, atitinkantį šiuolaikinės(...)
Balsavo: 8
Adresas:
Taikos pr. 67, Klaipėda
Telefonas:
Tinklalapis:
Automobilių aikštelės
Dovanos
Kursai, mokymai
daugiau veiklų >
Profesinis mokymas, stipri mokymo bazė, suformuotas pedagogų personalas, didelė bendradarbiavimo patirtis, platus teikiamų mokymo paslaugų(...)
AMATŲ MOKYMO CENTRAS, UAB Skambinti šiandien
Balsavo: 1
Adresas:
Savanorių pr. 124A, Vilnius
Telefonas:
El. paštas:
Tinklalapis:
Kursai, mokymai
Profesinis mokymas
Įmonės veikla - suaugusiųjų profesinis mokymas bei kvalifikacijos tobulinimas, baigusiems mokymą moksleiviams išduodami valstybės pripažinti(...)
www.tomografija.lt
www.visalietuva.lt/imone/kamelota-uab
www.tomografija.lt
www.visalietuva.lt/imone/kamelota-uab