Vaikų lavinimas: kaip rasti aukso vidurį?

Amerikoje atliktų tyrimų duomenimis, kur buvo tiriamos skirtingų rasių, socialinės bei ekonominės padėties šeimos, net 87 proc. tėvų mano, kad vaikui lavinimo niekada negali būti per daug. Juk skaityti kartu su vaiku labai gerai. O daug skaityti – dar geriau… Lygiai tas pats sakoma apie muzikinius, meninius, sportinius sugebėjimus.  Ir čia greičiausiai puikiai tiktų posakis, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas, kadangi tie vaikai, kurie nuolat lavinami ir skatinami kažkuo užsiimti, galų gale nebenori daryti nieko.

Svarbu neperžengti ribos

Specialistai teigia, jog vaiko iki dešimties metų smegenys vystosi didžiuliu greičiu. Čia susidaro neuronų jungtys, įgyjama patirties, praversiančios visą gyvenimą. Kuo sėkmingiau vaikas bendrauja su jį supančia aplinka, tuo labiau auga  ir jo noras patirti naujų įspūdžių, išmokti naujų dalykų.

Visi mes gimstame turėdami įgimtą poreikį ištyrinėti mus supantį pasaulį. Visi vaikai yra ypač smalsūs ir motyvuoti. Tie, kuriuos nuolat supa suaugusieji, suprantantys vaikų poreikį viską pažinti, auga kaip ant mielių tiek fiziškai, tiek dvasiškai ir protiškai. Tačiau norint, kad vaikas išnaudotų savo pažinimo poreikį ir nepersitemptų, būtina suprasti, kokios yra konkretaus vaiko ribos priimant naują patirti bei  informaciją. Tai tikrai nebus sudėtinga, jei pagalvosite ir apie save: juk neįmanoma išgirsti, pamatyti bei įsisąmoninti begalės naujų dalykų per viena dieną.

Kiekvienas tėvelis, kuris nuolat mato savo vaiką, puikiai žino, kada išsenka jo kantrybė. Tai nesunku suprasti tiesiog nuolat stebint vaiką. Lygiai taip pat galima išmokti ir suprasti mažylio emocijas iš balso, veido išraiškos ar intonacijos. šis vaiko pažinimas tiesiog būnant šalia jo ir sukuria ypatingą artumo jausmą. Juk vaikas laimingas ne tik tada, kai būna pagirtas, bet ir tada, kai jaučiasi suprastas ir palaikomas. Taigi, tėvų ir vaikų pagrindinė santykių ašis ir yra tas artumas, kai mažylis žino, kad jį suprantate.

Kai tėvai dėl bendravimo stokos nepastebi ar ignoruoja siunčiamus signalus, kad mažylis jau pavargo, tuomet vaikų lavinimas tampa mažai vertingas, ir tėvai rizikuoja prarasti ne tik vaiko dėmesį, bet ir pasitikėjimą jais. Toks vaikas jaučiasi bejėgis, vienišas bei nesuprastas ir galų gale jis gali tapti visiškai abejingas bet kokiam lavinimui.


Kad žaislų nebūtų per daug…

Parduotuvių lentynos šiandien lūžta nuo daugybės vaikiškų dalykų. Tai ir įvairiausi lavinantys žaislai, ir beverčiai stipriai išreklamuoti niekučiai. Svarbu tinkamai juos atsirinkti.

Nemažai tėvelių, norėdami įrodyti begalinę meilę savo mažyliui, priperka tiek žaislų, kad jie užgriozdina visus namus, o ir vaikas nebespėja su jais pažaisti. Anot specialistų, vaikai iki trejų metų yra ypač jautrūs dideliam kiekiui žaislų, jie tampa pikti ir ima nuobodžiauti. Čia ir išryškėja didysis paradoksas: kuo daugiau rūpinamės, kad vaikų lavinimas būtų intensyvus ir kuo daugiau pasirinkimų vaikas turi, tuo dažniau jis tampa abejingas, piktas, pasyvus. Taip nutinka todėl, kad vaikai nepakelia to didžiulio į juos nukreipto informacijos srauto.

Reikėtų pastebėti ir tai, kad, kai vaikas turi labai daug žaislų, nė vienas jų nebebūna ypatingas. Mažyliai iki trejų metų visus žaislus natūraliai tyrinėja. Jei jų yra per daug, prapuola vaiko entuziazmas, vaizduotė bei pastabumas. Be to, yra pastebėta, kad vaikui pakliuvus į aplinką, kurioje yra daug žaislų, jis juo ima laužyti ir mėtyti, netgi tampa agresyvūs.

Geriausia, kad namuose mažylis turėtų lentyną, kurioje būtų jo amžiui skirtos knygelės, keletas įvairiausių kaladėlių ar konstruktorių rinkinių, įvairių piešimo reikmenų, plastilino ar modelino. šiuo metu ypač populiarūs elektroniniai žaislai mažiausiai lavina vaiko vaizduotę. Žymiai naudingiau yra mažyliui pirkti įvairius pliušinius gyvūnėlius ar lėles, ypač naudingos tos, kurias galima užsimauti ant rankų, dėliones ir t. t. Be abejo, perkant net ir labiausiai vaiką lavinančius žaislus reikia jausti saiką.

Vaikų psichologai teigia, jog geriausia, kai vaiko aplinkoje yra ne daugiau nei 10 skirtingų žaislų. Jei jų vaikas turi žymiai daugiau, rekomenduojama perteklių paslėpti ir atiduoti žaisti po kurio laiko, kai jau bus pabodę pirmieji. Tokiu būdu mažylis gaus vis naujų, dar nepabodusių žaislų, jais iš tiesų džiaugsis ir išnaudos. Tai ypač rekomenduojama daryti per Kalėdas ar gimtadienius, kai vaikai gauna ypač daug naujų žaislų. Geriausia tuos žaislus, kuriais domimasi mažiausiai, paslėpti ir atiduoti tik po gero mėnesio. Džiaugsmas bus žymiai didesnis. Be to, akcentuotina, kad 1–3 metų mažyliai neprisimena, jog jau turėjo paslėptuosius žaislus ir jais vis džiaugiasi iš naujo.

Vaikai iki trejų metų ypač linkę prisirišti prie žaislų. Jeigu pamatote, kad mažylis niekada iš rankų nepaleidžia vieno žaislo, jo nepaslėpkite. Tokiu būdu, paliekant vaikui tuos žaislus, su kuriais jis daugiausiai žaidžia ir pakeisdami tuos, prie kurių prieina rečiausiai, suteiksite jam stabilumo ir saugumo jausmą.

Vyresnio vaiko žaislus rekomenduojama perrinkti du kartus per metus. Ypač tai prasminga daryti prieš didžiąsias šventes. Nebereikalingus žaislus atiduokite tiems, kam jų labiau reikia: vargstančiam draugui, sunkiai besiverčiančioms šeimoms, vaikų namams. Tai puiki galimybė pasikalbėti su vaiku apie tai, kad dalinantis su tais, kuriems labiau reikia, tampama geresniais ir laimingesniais

Kaip neišvarginti vaiko?

Dažnai tėvai, ypač gabių vaikų, klausia, ką daryti, kad mažųjų lavinimas neišvargintų, nepakenktų. Vienareikšmio atsakymo čia nėra, juo labiau, kad šiuo metu išleista daugybė viena kitai prieštaraujančių vaikų auklėjimo knygų

Tėveliams svarbu atsiminti, kad dažniausiai per didelis jų mažylių lavinimas gali padaryti daugiau žalos, nei suteikti naudos. Pavargęs vaikas tampa irzlus, abejingas. Be to, tai gali pakenkti ir emociniam jo vystymuisi. Kita vertus, nėra patvirtintų tyrimų, kad per didelis vaikų lavinimas ir stimuliacija pakenktų smegenims.

Amerikoje prieš keletą metų buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo dvi šeimos. Trejus metus buvo stebimos dvi mergaitės (tyrimo pradžioje joms buvo treji metai). Viena ėjo į daugybę burelių ir vos spėdavo pailsėti, o kita lankė tik kelis. Po trejų metų padarytos išvados, kad mokykloje daug geriau sekėsi tai mergaitei, kuri lankė tik kelis būrelius. O kita tapo abejinga, kadangi tėvai ją išvargino. Be abejo, iš vieno tyrimo negalima daryti reikšmingų apibendrinimų, tačiau tėvai turėtų stebėti savo vaiko būseną ir pasitikėti intuicija. Juk niekas geriau už juo nesupras, kaip jaučiasi ir ko nori vaikas. O vaikų poreikiai ir galimybės įsisąmoninti informaciją yra labai skirtingi. Tai priklauso nuo kiekvieno vaiko  temperamento, jo asmenybės, laiko ir galų gale viso bendro konteksto. Taigi apibendrinti labai sunku – vienam  mažyliui užteks energijos lankyti ir tris būrelius, kitam tai gali būti gerokai per daug.

Svarbiausia, kad kiekvienas tėvelis pasitikėtų savo instinktais. Juk niekas geriau už juos nepažįsta vaiko ir niekas geriau nežino, kas jam labiausiai tinka ir patinka, todėl tik tėvai gali geriausiai nuspręsti, kada mažyliui lavinimo kiek per daug, o kada jo galėtų būti ir daugiau.