Naftos gavybos technologijos

Publikavimo data: 2014-03-22 Naftos gavybos technologijos Žemės plutoje per daugybę metų susidaręs aliejaus konsistencijos degus skystis vadinamas nafta. Ji randama nuosėdinės kilmės akytose uolienose, smėlyje, smiltainyje, klintyse. Tai vienas svarbiausių gamtinių išteklių.Egzistuoja dvi naftos kilmės teorijos: biogeninė – iš organizmų, ir nebiogeninė – iš Žemės mantijos, metanui transformuojantis į kitus organinius junginius. Pagal pirmąją teoriją nafta, kaip ir dujos ar akmens anglis, susidarė iš jūros organizmų, po mirties nugrimzdusių į jūros dugną. Po nugrimzdimo šias organinių medžiagų nuosėdas veikiant slėgiui ir karščiui susidarė nafta, kuri kaupėsi vietose su nelaidžiu viršutiniu sluoksniu.Daug rusų ir ukrainiečių geologų labiau palaiko nebiogeninę naftos susidarymo teoriją, pagal kurią žemėje, kaip ir kitose planetose yra tam tikras angliavandenilių kiekis, kuris dėl savo tankio bėgant laikui iškilo į žemės paviršių, o veikiant šilumai ir slėgiui virto nafta.

 

Nafta buvo atrasta dar senovėje, nes buvo pastebėta, kad tam tikromis sąlygomis iškyla į žemės paviršių. Archeologai prie Eufrato upės, aptiko naftos gavybos pėdsakų, kurie siekė 4–6 tūkst. m. pr. Kr. Senovės Egipte nafta naudota balzamuojant mumijas Kinai ją išgaudavo išgręžus bambukinius gręžinius, o naudojo kaitindami sūrymą, gaminant druską. Senovės Graikijos filosofai Plutarchas ir Dioskoridas taip pat rašė apie naftą, kuri buvo naudota kurui.

Modernus naftos naudojimas atsirado tik 1853 m., kai lenkų mokslininkas Ignacas Lukaševičius iš žalios naftos išgavo žibalą.  Pirmas pramoninis naftos gręžinys buvo išgręžtas Kanadoje 1858 m. Vėliau atrasti dideli naftos telkiniai JAV, Azerbaidžane, Venesueloje, Artimuosiuose Rytuose. Nors net iki 20 a. 6-ojo dešimtmečio pagrindinis energiją teikiantis šaltinis buvo akmens anglis, tačiau pradėjus naudoti naftą, ji atsidūrė antroje vietoje. Dabar net 90 % transportui reikalingos energijos išgaunama iš naftos.

Kalbant apie naftos padėtį Lietuvoje, nereikėtų pamiršti, kad čia jos ilgai nepavyko rasti, ir tik 1968 m. netoli Gargždų, ištryško pirmasis fontanas. Mūsų šalyje ji aptinkama 1850–2000 metrų gylyje, daugiausiai kambro sluoksniuose. Kadangi yra stipriai slegiama, iš gręžinio ji kyla pati ir ištrykšta. Nustojus trykšti pastatomi siurbliai. Lietuvoje šiuo metu yra 10 eksploatuojamų naftos telkinių, iš kurių per metus išgaunama apie 0,4 mln. tonų vertingos žaliavos. Deja, tai patenkina vos 5 % šalies poreikių. Visą laiką augusi naftos gavyba dėl nebeieškomų naujų telkinių nuo 2002 ėmė mažėti. šiuo metu išžvalgyti Lietuvos ištekliai tesudaro 3 mln. tonų, kurios dirbant tokiais pat gavybos tempais, bus išnaudotos per 8 metus. Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvos naftos atsargos sausumoje gali siekti net 60 mln. tonų, dejas, jas reikia atrasti. Baltijos jūros naftos kloduose, anot geologų, gali slūgsoti dar 40–80 mln. tonų naftos.

Dauguma šiuo metu Lietuvoje, taip pat ir visame pasaulyje, surastų naftos telkinių yra susiję su struktūrinėmis kaupvietėmis. Jų paieškos ir žvalgybos metodika yra paprastesnė. Tačiau atrastų naftos telkinių ištekliams senkant bei išžvalgytų ir paruoštų giliajam gręžimui struktūrų kiekiui mažėjant, būtina ieškoti naujų. Juolab, kad dabar teritorijos ištirtumas yra pakankamai detalus.
šiuo metu pasaulyje kasdien sunaudojama beveik 86 mln. barelių naftos. Iš vieno barelio galima pagaminti maždaug 100 litrų degalų. Taigi, jei šiandien vidutiniam automobiliui įveikiant šimtą  kilometrų yra sunaudojama nuo 6 iki 9 litrų kuro, o vienas naftos barelis paprastam automobiliui suteikia galimybę nuvažiuoti nuo 1100 iki 1600 kilometrų, tai paskaičiuokite, koks atstumas nuvažiuojamas su 86 mln. barelių naftos. Skaičiai milžiniški…

Kai kurių valstybių ekonomika yra absoliučiai priklausoma nuo naftos eksporto. Juk bene 80 proc. Saudo Arabijos BVP sukuria naftos eksportas. Rusija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Iranas ir Kuveitas taip pat stipriai priklausomi nuo naftos pardavimų. Pasibaigus šiems ištekliams valstybėse gali kilti rimtų neramumų. Per metus žmonija suvartojama maždaug 32 mlrd. barelių naftos. Jeigu jos poreikis ir toliau išliks toks pat, o jos bendrovėms nepavyks aptikti naujų telkinių, tuomet nafta baigsis po 40 metų.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Nafta