Biokuras – galimybė sutaupyti pinigų ir apsaugoti gamtą
Publikavimo data: 2014-03-22
Biokuras gaminamas iš biomasės ir atliekų. Tai vienas iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Kadangi pastaraisiais metais itin išaugo rūpestis gamta, jos išsaugojimu ir noras naudoti alternatyvius energijos šaltinius, biokuras tapo ypač paklausus.
Biokurui priskiriama: mediena, paruošta iš miškų ūkio pramonės, specialiai auginami energiniai augalai ir iš jų gaminami pjuvenų briketai, biologiškai, pvz., sodo atliekos, popierius ar kartonas, komunalinės, gamybinės (cukraus gamybos, grūdų, mėsos, žuvies, pieno perdirbimo, viešojo maitinimo ir kt.) žemės ūkio (gyvulininkystės ir augalininkystės) atliekos. Biokurui naudojamas netgi nuotekų valymo dumblas bei sodų ir parkų priežiūros atliekos.
Lietuva, esanti Baltijos jūros regione pasižymi gausiais miško ištekliais. O miškai, kaip žinia, yra pagrindinis kietojo biokuro šaltinis. Iki šiol jie daugiausia naudojami pjautinės medienos, statybinių medžiagų bei celiuliozės ir popieriaus gamybai. Tradiciškai miškai, kaip energijos šaltinis, tarnavo naudojant malkas. šiandien yra daug efektyvesnių deginimo technologijų, todėl vis labiau didėja susidomėjimas miško bei medienos perdirbimo pramonės atliekų panaudojimu medienos kuro gamybai vietinėms reikmėms ir eksportui. Baltijos šalys jau daugiau kaip dešimt metų eksportuoja medžio skiedras ir granules į kitas Europos šalis taip pat ir į Rusiją.
Nereikia pamiršti, kad greičiausiai pats svarbiausias biokuro gamybos ir naudojimo privalumas yra tai, kad jis daug mažiau teršia aplinką ir daro poveikį klimatui, be to plėtojant tokią pramonę kuriamos naujos darbo vietos, kas Pabaltijo šalims, ypač Lietuvai ir Latvijai, yra labai svarbu.
Pabaltijo regione yra labai gerai išvystytos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, o didžioji centralizuotai tiekiamos šilumos dalis yra pagaminta būtent iš biokuro. Nors daugiausia naudojamas iškastinis kuras – akmens anglys ir mazutas – tačiau dėl išaugusių jo bei elektros energijos kainų vis labiau domimasi medžio skiedrų ir granulių panaudojimu šilumos bei kombinuotai šilumos ir elektros energijos gamybai. Džiugina tai, kad augant susidomėjimui panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius energijos gamybai, randasi nemažai aukštos kvalifikacijos energetikos specialistų, o universitetai ruošia absolventus, gerai išmanančius medienos kuro gamybos ir naudojimo specifiką bei teoriją.
Verta būtų paminėti ir daugiau biokuro privalumų. Visų pirma, tai atsirandanti nepriklausomybė nuo importuojamo kuro, be to, biokuras yra pati pigiausia kuro rūšis, kurios dideli ištekliai randami ir Lietuvoje. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad degant biokurui į aplinką patenka daug mažiau teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Taip yra todėl, kad tą kiekį anglies dvideginio, kurį biokuras išskira degdamas, augdamas augalas per kitus metus sunaudoja. Vien dėl to verta svarstyti apie visapusiškesnes biokuro panaudojimo galimybes. Puiku yra tai, kad Lietuvoje imamasi kogeneracinių jėgainių statybos. Ten deganti biomasė gamins elektrą, o išsiskirianti šiluma šildys mūsų namus.
Lietuvoje biokuro gamyba skatinama ir valstybės. Jei jis gaminamas iš LR kilmės žaliavų ir vykdomas per Vyriausybės tvirtinamas programas, tuomet gamyba yra finansuojama valstybės biudžeto, o biokuro gamintojams bei naudotojams taikomos įstatymų numatytos lengvatos. LR akcizų įstatyme numatyta akcizo netaikyti elektros energijai, pagamintai naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Akcizų lengvatos taikomos biokuro daliai, atitinkančiai biologinės kilmės priemaišų dalį produkto tonoje.
Biokuro panaudojimas šilumai gaminti bėgant metams auga. štai 1992 metais jo dalis šilumos gamyboje sudarė vos 1,2 proc., o 2011 m. – jau 22,4 proc. Tačiau šiuo metu suvartojama ar eksportuojama vos pusė šalies biokuro išteklių. Reikėtų susimąstyti… Juk Lietuvoje gyventojai šildymui malkų sunaudoja net du kartus daugiau negu centralizuoto šildymo įmonės.
