Atliekų tvarkymo verslo perspektyvos Lietuvoje

Publikavimo data: 2014-03-22 Atliekų tvarkymo verslo perspektyvos Lietuvoje

Lietuvoje didžioji dalis atliekų patenka į sąvartynus – tai reiškia, kad šiukšlių rūšiavimo ir perdirbimo sistema yra visiškai neveiksminga. Iš tiesų kartais net ir didesnio miestelio kieme nėra spalvotų konteinerių, skirtų plastikui, popieriui ir stiklui, o ką jau kalbėti apie konteinerius, tinkamus biologiškai skaidžioms atliekoms, pvz., maistui. Ne paslaptis, kad daugelyje savivaldybių trūksta ir stambiųjų atliekų surinkimo aikštelių, todėl turbūt natūralu, kad šiandien Lietuvos gyventojai atliekų rūšiavimu beveik nesirūpina.

Nors apie atliekų rūšiavimo svarbą kalbama itin daug, Lietuva vis dar neturi aiškios ir vieningos sistemos, raginančios gyventojus rūšiuoti šiukšles – skirtingoms atliekoms turime skirtingus konteinerius, tačiau perdirbimui tinkamų atliekų yra mažai. Tik nedidelė į vieną konteinerį sumestų šiukšlių dalis yra tinkama perdirbimui, kadangi daugelis žmonių nežino, kad išmetamos atliekos privalo būti visiškai švarios. Naujausi tyrimai rodo, kad atliekas rūšiuoja tik kas dešimtas Lietuvos gyventojas, kadangi valstybės atstovų abejingumas mažina gyventojų motyvaciją.

                                                           Surūšiuotos atliekos

Atliekų tvarkymas Lietuvoje

Vis dar sklando gandai apie rytais atvažiuojančias šiukšlių surinkimo mašinas, kurios visas šiukšles sumeta į vieną konteinerį, tačiau toks požiūris tėra žinių trūkumas. Įmonės „Ecoservice“ mašinose įrengti atskiri konteineriai, skirti išrūšiuotoms šiukšlėms, todėl nors atliekos verčiamos į tą pačią transporto priemonę, iš tiesų jos yra atskiriamos. Įmonės VSA šiukšlių surinkimo mašinos į atliekų surinkimo vietas važiuoja tik su vienu konteineriu, tačiau vieną savaitę išvežamos vienos rūšies atliekos, kitą savaitę – kitos. Tik apie 10 proc. visų surenkamų atliekų yra išrūšiuotos, visos kitos nerūšiuotos šiukšlės keliauja į sąvartynus. Nors atliekų rūšiavimo įmonės galėtų dirbti kelis kartus sparčiau, deja, kol kas Lietuvoje nėra efektyvios sistemos, skatinančios gyventojus rūšiuoti atliekas. Daug problemų sukelia ir tai, kad daugelis šiukšlių rūšiavimo konteinerių stovi nepatogiose vietose, todėl kartais su šiukšlių maišu reikia keliauti puskilometrį ar daugiau. Klausimų kelia ir stambiųjų atliekų (šaldytuvų, televizorių, lovų ir t. t.) išmetimas – dar ne visos savivaldybės turi aikšteles, kuriose galima palikti stambių gabaritų baldus. Be to, kai kurios šių aikštelių už atliekų palikimą ima mokestį. Nenuostabu, kad Europos komisijos viešai skelbiamoje atliekų tvarkymo rezultatų ataskaitoje Lietuva užima beveik paskutinę vietą.

Europos komisijos pateiktoje ataskaitoje, kurioje buvo svarstomos Lietuvos atliekų tvarkymo problemos, teigiama, kad daugiausiai sunkumų sukelia itin prasta atliekų prevencijos politika ir netinkama atliekų tvarkymo infrastruktūra – didžioji šiukšlių dalis Lietuvoje yra paliekama sąvartynuose, o tai reiškia, kad tinkamai neišnaudojamos kitos atliekų tvarkymo galimybės, pvz., atliekų perdirbimas. Lietuvos situacija itin dažnai vaizduojama „atvirkščios piramidės“ principu – labiausiai pageidautini atliekų šalinimo būdai užima žemiausią vietą visoje šalinimo sistemoje.

Kažkodėl Lietuvos gyventojai linkę atsisakyti pirminio buitinių atliekų rūšiavimo ir atliekas tvarkyti pačiu nenaudingiausiu ir kenksmingiausiu būdu – šiukšles deginti arba tiesiog užkasti žemėje. Tiek vienu, tiek kitu atliekų šalinimo būdu į aplinką ir dirvožemį patenka žmogaus sveikatai ir aplinkai pavojingų medžiagų. Be to, siekiant tinkamai sudeginti atliekas ir išvengti kiek įmanoma didesnio susidariusių kenksmingų produktų kiekio, turi būti įrengtos specialios aikštelės, esančios toli nuo gyvenamųjų rajonų. Deja, Lietuvoje tokių aikštelių itin mažai.

Atliekų tvarkymas yra svarbi valstybės funkcija, todėl labai sunku suprasti, kodėl mūsų valstybės tarnautojai taip atsainiai žiūri į atliekų rūšiavimą ir nesiima jokių priemonių, skatinančių mažesnį atliekų susidarymą. Juk siekiant išspręsti minėtąsias problemas, užtektų atsigręžti į kitų valstybių vykdomą atliekų tvarkymo politiką. Be to, Lietuvos gyventojai turėtų būti informuoti apie atliekų tvarkymo svarbą ir būti supažindinti su pagrindinėmis taisyklėmis – tai padėtų formuoti ir gyventojų motyvaciją. Atliekų rūšiavimas ir jų tvarkymas turėtų būti nukreiptas į visuomenės gerovę ir gamtinių išteklių tausojimą – tinkamai parinkta ir įgyvendinta atliekų tvarkymo sistema gali tapti ekonominiu ir socialiniu valstybės pagrindu.

Švedijos pavyzdys

Atliekų rūšiavimas

Šiandien švedija garsėja itin aukštu perdirbamų atliekų procentu. šioje šalyje prie kiekvieno namo yra specialūs konteineriai, skirti stiklui ir popieriui. Be to, gyventojams patogiose vietose veikia specialūs antrinių žaliavų (baterijų, elektronikos atliekų ir t. t.) surinkimo taškai. Šiukšlių rūšiavimas Švedijoje yra atliekamas taip, kad būtų saugoma aplinka ir gaunama kuo didesnė ekonominė nauda. Daug dėmesio skiriama atliekų susidarymo stabdymui – parduotuvėse galioja užstato sistema, todėl už maisto pakuotes yra mokamas mokestis, kurį vėliau galima susigrąžinti.

Įdomu tai, kad švedai už atliekas moka atsižvelgdami į jų svorį. Nuosavų namų gyventojų šiukšlės yra surenkamos specialiais konteineriais su svarstyklėmis. Už atliekų svorį moka ir daugiabučių namų gyventojai. Tokių pastatų pagalbinėse patalpose yra įrengti specialūs konteineriai, skirti šiukšlių rūšiavimui. Už tokių konteinerių priežiūrą yra atsakingas namo administratorius. Į minėtuosius konteinerius gyventojai meta tik perdirbimui netinkamas atliekas, kurios vėliau yra pasveriamos, o atitinkamas mokestis yra skiriamas kiekvienam namo gyventojui.

Švedai puikiai išnaudoja net ir organinės kilmės maisto atliekas, kurios surenkamos tiek virtuvėje, tiek kavinėse. Tokios atliekos renkamos į žalios spalvos maišelius, kurie vėliau atiduodami biokuro gamyklai biodujų gavybai. Polietileniniai maišeliai turi būti rūšiuojami į kitus, jiems skirtus konteinerius. Be to, atliekų deginimo metu susidariusios atliekos yra panaudojamos kelių infrastruktūrai gerinti. šioje šalyje sukurta itin patikima atliekų surinkimo ir perdirbimo sistema, todėl į sąvartynus per metus patenka tik apie 1 proc. komunalinių atliekų.

Rūšiavimo verslas

Daugelyje šalių rūšiavimas nėra vien tik aplinkai ir žmogaus sveikatai naudingas užsiėmimas – atliekų tvarkymas yra verslas, kuriantis itin gerai apmokamas darbo vietas. Daugelis pažangių šalių (švedija, Danija, Vokietija ir kt.) jau suprato, kad šiukšlės gali būti labai vertingos ekonominiu požiūriu. Atliekų perdirbimas gali būti itin sėkmingas verslas, kadangi perdirbti šiandien galima beveik viską, pvz., iš senų pinigų ar plastikinių puodelių gali būti pagaminti rašikliai arba pieštukai, o iš išmestų plastikinių butelių gali atsirasti piniginė. Be to, iš perdirbto plastiko atsiranda maišeliai, kibirai, vamzdžiai, stogo danga ir kiti gaminiai. Deja, Lietuvoje atliekų rūšiavimu domimasi per mažai, todėl sąvartynuose paliekamos perdirbimui puikiai tinkančios atliekos.

Siekiant geriausių ir valstybei naudingiausių rezultatų, atliekų perdirbimo įmonės privalo atsinaujinti ir technologiškai tobulėti, tačiau tam reikia investicijų – tai reiškia, kad Lietuva negali apsieiti be ES paramos. Mūsų šalyje beveik nėra atliekų perdirbimo įmonių, todėl išrūšiuotos šiukšlės gabenamos į užsienį – paprastai atliekos iš Lietuvos patenka į Vokietijos fabrikus. šiandien Lietuva neskiria jokio dėmesio atliekų perdirbimo verslui, tuo metu užsienio rinkoms ši verslo sritis atneša didžiulį pelną.

Priemonės, skatinančios rūšiuoti atliekas

Būdų, skatinančių rūšiuoti atliekas, yra daug. Viena patikimiausių ir naudingiausių rūšiavimo skatinimo priemonių yra diferencijuotų įmokų nustatymas už rūšiuotas ir nerūšiuotas atliekas. Tokia sistema šiuo metu sėkmingai veikia Prancūzijoje, Olandijoje, šveicarijoje. Tai reiškia, kad pati bendruomenė gali nuspręsti, ar rūšiuos ar nerūšiuos atliekas. Nusprendus šiukšles rūšiuoti, pasirašoma sutartis ir už atliekų išvežimą mokama kelis kartus mažiau. Tiesa, jei gyventojai nesilaiko susitarimo sąlygų ir atliekų nerūšiuoja, jiems skiriama bauda. Lietuvoje už šiukšlių išvežimą mokame pagal gyvenamos patalpos plotą arba asmenų skaičių, tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju mokestis yra itin mažas, o tai reiškia, kad lietuviai nėra ekonomiškai suinteresuoti rūšiuoti atliekas.

Iš tiesų Lietuva pagal atliekų rūšiavimą gana stipriai atsilieka nuo Vakarų Europos valstybių, tačiau didžiausios problemos kyla ne dėl to, kad Lietuvos gyventojai nemoka ar nesupranta, kaip rūšiuoti atliekas – priežasčių reiktų ieškoti atliekų tvarkymo sistemoje. Užsienio šalių gyventojai šiukšles rūšiuoja skatinami ekonominio intereso, kadangi ten atliekų išmetimas į sąvartyną yra kelis kartus brangesnis, todėl rūšiuodami piliečiai turi galimybę sutaupyti gana padorią sumą. šiuo metu Vakarų Europoje atliekų išmetimas yra apmokestinamas mažiausiai 100 eurų (345 litais) už atliekų toną – Lietuvoje šis mokestis tesiekia 60 litų. Savaime suprantama, šiukšlių išmetimas į sąvartyną yra pats paprasčiausias būdas, tačiau nereikėtų pamiršti, kad tai itin pavojinga mūsų sveikatai ir aplinkai.

Tereikia vieno žingsnio...

Galima išskirti kelias pagrindines priežastis, dėl kurių gyventojai nerūšiuoja atliekų. Pirmiausia žmonės paprasčiausiai nesuvokia (negauna pakankamai informacijos), kad atliekų rūšiavimas skatintų atliekų perdirbimą, o tai reiškia, kad už daugelį kasdien naudojamų gaminių mokėtume mažiau. Dažniausiai žmogus būna klaidingai įsitikinęs, kad dėl rūšiavimo jis neturės jokios tiesioginės naudos. švari aplinka ir sveikatai nekenksmingas oras, deja, daugeliui neatrodo pakankamai svari priežastis rūšiuoti. Be to, daugelis žmonių mano, kad atliekų rūšiavimas yra sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis darbas, nors iš tiesų užtenka pasistatyti dar vieną kibirą, į kurį būti metamos perdirbimui tinkamos atliekos.

Nors dėl toli esančių konteinerių skundžiamasi itin dažnai, iš tiesų didžioji dalis Lietuvos gyventojų turi pakankamai geras sąlygas atliekoms rūšiuoti, kadangi spalvotieji konteineriai nuo gyvenamųjų namų dažniausiai stovi 100–300 m atstumu. Jei konteineris iš tiesų stovi gana toli nuo jūsų namų, visuomet galite kreiptis į savo miesto ar rajono savivaldybę. Nepamirškite, kuo daugiau atliekų išrūšiuosime, tuo mažiau teršime aplinką, būsime sveikesni ir mokėsime mažesnius mokesčius ne tik už atliekų tvarkymą, bet ir už kasdien buityje naudojamus gaminius.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Antrinės žaliavos
Balsavo: 5
Adresas:
Pramonės g. 15, ALYTUS
Telefonas:
El. paštas:
Tinklalapis:
Antrinės žaliavos
Metalas, metalo gaminiai
Juodojo ir spalvotojo metalo laužo supirkimas. Superkame visų rūšių ir įvairių gabaritų metalo laužą, gamybinio juodojo metalo laužą,(...)
www.bronza.eu
www.butina.lt
www.bronza.eu
www.butina.lt