Ar tikrai privati mokykla geriau už valstybinę?

Publikavimo data: 2014-05-19 Ar tikrai privati mokykla geriau už valstybinę? Paskutiniu metu vis daugiau kalbama apie mokslo kokybę ir įvairių ugdymo įstaigų problemas: mokymo priemonių stoką, pedagogų kvalifikacijos trūkumą, sunkiai sprendžiamas socialines problemas (patyčias, silpnesnių, skirtingų tautybių ar pažiūrų vaikų integraciją į mokyklos bendruomenę ir kt.). Yra manančių, jog šias problemas puikiai išsprendžia privačios bendrojo lavinimo mokyklos. Deja, šiuo metu jose mokosi tik apie vieną procentą šalies mokinių ir tai vienas iš mažiausių rodiklių visoje ES. Be to, privačios mokyklos taip pat turi nemažai savo problemų. Tėvai gana dažnai susiduria su klausimu – į privačią ar į valstybinę mokyklą leisti savo vaiką. Pakalbėkime apie kiekvienos privalumus ir trūkumus kiek plačiau.

 

Privačių mokyklų privalumai

Privačių mokyklų atstovai tvirtina, kad šiuo metu visuomenė tampa neabejinga vaikų likimui. Visi aiškiai suvokia, kad pagrindinė vaikų sėkmės bei laimės formulė yra puikus išsilavinimas. Šalia to privačios mokyklos vaikams organizuoja itin daug įdomios veiklos, įstaigose yra gerai išvystytas ir neformalusis vaikų ugdymas, todėl jie laisva valia gali rinktis įvairius būrelius ir užklasinę veiklą. Visų pirma tai sportas, muzika, menai, po to – šachmatai, rytų kovos menai, alpinizmas, teatras, keramika, biologijos būreliai, kuriuose yra naudojami mažų objektų stebėjimo prietaisai ir t. t. Visi papildomi būreliai dažniausiai būna toje pačioje privačioje mokykloje, todėl tėveliams tai labai patogu, nereikia vežti savo vaiko į kitą miesto galą, į būrelį. Tokiu būdu būna sutaupomas ne tik tėvų bei vaikų laikas, bet ir pinigai.

Pats mokymosi procesas šiose mokyklose taip pat tampa daug paprastesnis, kadangi viskas yra susisteminta vienoje vietoje. Privačių mokyklų atstovai tvirtina, kad net ir požiūris į vaiką ten yra kitoks nei valstybinėse mokyklose. Negabių vaikų nebūna, tiesiog kai kuriems reikia pritaikyti specialius mokymo bei mokymosi metodus ir formą. Vaikui dalykas turi būti ne tik aiškus, bet ir įdomus. Informacija turi būti pateikta struktūruotai, susistemintai, aiškiai ir suprantamai. Šiose mokyklose stengiamasi lavinti vaiko mąstymą ugdant socialinius įgūdžius, o ne „kalimo“ būdu.

 

Tėvų nuomonė

Tėvai, leidžiantys savo vaikus į privačias mokyklas, teigia, jog jie taip elgiasi todėl, kad tikisi, jog ten vaikams yra sudarytos palankesnės sąlygos augti, kad ten dirba draugiškesni ir tolerantiškesni vaikams, labiau atsidavę ir rūpestingesni mokytojai. Tikimasi, kad privačiose mokyklose vaikas susidurs su mažiau patyčių, smurto, mažiau stresuos, bus laimingesnis.

Tėvų nuomone, svarbiausia yra tai, kad augantis vaikas gerai suvoktų pagrindines vertybes, todėl mokymo įstaigoje be galo svarbus yra dvasinis ir moralinis ugdymas. Tėveliai teigia, kad vaiką į privačią mokyklą leidžia todėl, kad jis augtų ne materialistas ir kreiptų dėmesį ne į drabužius, o į žmonių vidų, kad išmoktų padėti vaikams su negalia, juos priimtų kaip lygius sau, kad nesigirtų, naujais telefonais ar kokia mašina važinėja tėvai, kad nematytų patyčių ir pan. Tėvai tiki, kad privačioje mokykloje besimokantis vaikas išaugs savarankiškesnis ir nebijantis reikšti savo nuomonės, kad jis mąstys ir analizuos pats, o ne bus išugdytas kaip kareivis, temokantis atlikti nurodytą užduotį, galų gale, kad kas rytą mažasis į mokyklą eis su džiaugsmu.

 

Vaiko išsilavinimo kaina

Finansinės išlaidos, tenkančios tėvams, kai jų vaikai mokosi privačiose ir kai valstybinėse įstaigose, nesiskiria taip smarkiai, kaip daugelis įsivaizduoja. Juk vaikui mokantis valstybinėje mokykloje, reikia nemažai pinigų duoti klasės ar visos mokyklos fondui. Valstybinės mokyklos iš tikrųjų nėra visai nemokamos: čia renkami pinigai už naujus suolus, uniformas, klasės dažymą ir pan.  Privačiose mokyklose šių rinkliavų arba visiškai nėra, arba jos itin retos. Bet kokiu atveju vaiko išsilavinimas tikrai nėra nemokamas, ir visai nesvarbu, kokia tai mokykla. Reikia mokėti ir už būrelius, ir mokymo priemones, knygas, maitinimą, drabužius ir pan. Yra dalykų, kurie privačiose mokyklose kainuoja tiek pat ar net gerokai pigiau negu valstybinėse, pavyzdžiui, užklasinė veikla dažnai kainuoja panašiai, tačiau yra žymiai kokybiškesnė.

Tenka pripažinti, kad  į vaiko išsilavinimą investuoti reikia. Jei mokate ne už mokslą, tai gali būti kelionės, kuriose vaikas pamato pasaulį, susipažįsta su kitų šalių kultūra, papročiais, istorija. Tai gali būti ir knygos, spektakliai, kinas ir pan.  Šios išlaidos tikrai yra gerokai didesnės negu išlaidos, skiriamos mokyklai (kad ir kokia ji bebūtų).

Grįžtant prie privačių mokyklų, galima drąsiai teigti, kad bene visais atvejais tėvai savi vaikus į jas leidžia ne dėl mokslo kokybės, o būtent dėl aplinkos. Šiose mokyklose vaikai pamato pačių įvairiausių žmonių: turtuolių vaikų, kurie mokykloje lankosi itin retai, vadinamųjų „moksliukų“, vaikų su negalia, kitos lytinės orientacijos vaikų ir kitokių keistuolių. Svarbiausia, kad vaikais juos visus išmoksta toleruoti ir priimti. O tai labai svarbus gyvenant demokratinėje visuomenėje.

 

Mokslo lygis

Tarptautiniai tyrimai, parodė, kad vaikų kurie lanko privačias mokyklas mokymosi rezultatai yra geresni. Be abejonės, šiems, rezultatams didelę reikšmę turi ir tai, kokioje šeimoje vaikas auga. Jei išsilavinę tėvai, tai ir vaikas sieks to paties. Jeigu visos privačios mokyklos dirbtų su tiek daug skirtingų mokinių iš skirtingų šeimų, kiek tai daro valstybinės mokyklos, tai pastarąsias mokymosi rezultatais pralenkti būtų gerokai sunkiau. Kita vertus, kai kuriose užsienio valstybėse privačios mokyklos mokslo kokybe gerokai atsilieka nuo valstybinių, nes ne kiekviena privati mokykla stengiasi susirinkti pačius geriausius mokinius.

Vis dėlto labai daug kad priklauso ir nuo pačiu mokinių. Juk tiek privačiose, tiek ir valstybinėse mokyklose yra daugybė tokių, kurie akivaizdžiai nesistengia, yra visiškai nemotyvuoti išmokti dėstomą dalyką. Dažniausiai tokiu atveju išvedamas prastas ar net neigiamas pažymys. Tačiau šioje vietoje privačių mokyklų problema yra ta, kad tingiam moksleiviui, kuris turi prastus pažymius, mokytojas valdžios yra verčiamas išvesti geresnį, kadangi neva vaikai, kurių tėvai moka už mokslus turi būti įvertinami „adekvačiai“. Tokiu atveju kalbėti apie aukštą mokslo lygį tikrai neverta. Norėdamas gerų rezultatų, vaikas bet kokiu atveju pats turi stengti ir dėti pastangų, nes priešingai jokios specialios ugdymo programos tikrai nepadės.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Mokyklos