Ar popierinių knygų leidyba išlaikys apimtis?

Publikavimo data: 2014-03-22 Ar popierinių knygų leidyba išlaikys apimtis? Į knygų leidybą galima sutalpinti bene visas žmonijos atliekamas veiklas: nuo reikšmingiausių iki kasdienių. Pirmieji leidėjai atsirado dar tada, kai dar nebuvo mums įprastų knygų. Dar iki tol, kai J. Gutenbergas išrado knygų spausdinimą, buvo daug išsilavinusių žmonių, kurie gebėjo skaityti pačiais primityviausiais būdais parašytus kodeksus bei manuskriptus.

 

Išradus spaudą buvo įnešta gerokai daugiau demokratijos į patį leidybos procesą. Jis žymiai suaktyvėjo, taip pat prasidėjo masinis mokymas, paplito raštingumas. Tai ir buvo moderniosios leidybos pradžia. Juk knyga per daugiau nei 500 metų tapo pagrindine masinio informavimo priemone, ji ne tik perduoda žinias, bet ir tapo populiariu laisvalaikio užsiėmimu, atlieka pramogines funkcijas. Knygose buvo aprašyti ne tik mitai ar poezija, bet ir perduodama svarbi akademinė informacija: nuo antropologijos iki filologijos. šiandien leidyba susiduria su sudėtingais išbandymais.

 

šiandieninė knygų leidybos situacija Lietuvoje

šiuo metu knygų leidyba Lietuvoje kaip ir bet kurie kiti verslai yra prisitaikę prie šalies rinkos poreikių bei galimybių. Apmaudu, tačiau didžioji dalis skaitytojų, pačių leidėjų bei visuomenės veikėjų  dėl gana mažos rinkos šią sritį laiko nepelninga. Juk norint, kad knyga būtų sėkmingai parduodama, vien tik kokybiškai vykdyti jos leidybos proceso esminius etapus nepakanka. Kita vertus, maža rinka turi tam tikrų privalumų, jai esant, atsiranda galimybė analizuoti leidybos proceso sudėtines dalis, be to, tiksliai įvardinti konkurentus ir jų strategijas yra gerokai lengviau ten, kur leidėjų skaičius yra matuojamas ne dešimtimis tūkstančių, o tik šimtais. Vis dėlto, neretai kyla klausimas, kodėl Lietuvoje leidybos verslas stovi kitų verslų pašonėje – ar tai skaitytojų abejingumo, leidėjų neprofesionalumo, o gal netinkamai susidėliojusių aplinkybių rezultatas.

Viena didžiausių leidybos problemų, kuri yra pastebima bene kiekviename knygyne – tai ypatingai populiarinami užsienio autoriai ir verstinė literatūra, kuri šiuo metu yra užėmusi Lietuvos leidybos rinką bei nuslopinusi lietuviškos literatūros mėgėjų skonių receptorius. Juk užsukę į knygynus ir priėję prie lietuvių autorių knygų lentynos, pamatysite, jog dauguma vardų – šerelytė, Jazukevičiūtė, Čepauskaitė, Platelis ir kt – didžiajai daliai Lietuvos skaitytojų yra nežinomi, tačiau užsienio rašytojus – Roberts, Picult, Braun – žino bene visi. Autorių rinka ir yra pagrindinis skirtumas tarp Lietuvos bei užsienio leidybos procesų. Pavyzdžiui Amerikoje situacija yra priešinga: ten daugiausiai yra leidžiamos JAV autorių knygos, o leidyklos platinimo teises perka iš literatūros agentūrų, atstovaujančių rašytojų interesams sudarant autorines sutartis bei palaikant tinkamus darbo santykius. Jos taip pat veikia ir kaip tam tikri rašytojų viešųjų ryšių bei reklamos atstovai. Lietuva taip pat knygų leidimo teisę perka iš tų pačių Amerikos agentūrų, o tuo tarpu lietuvių autoriai yra priversti patys siųsti rankraščius į leidyklas ir su jomis pasirašyti sutartis. Lietuvos leidyklos agentūrų vaidmenį taip pat atlieka ir eksportuojant lietuviškas knygas. Taigi, šioje vietoje iškyla labai logiškas klausimas: jeigu į leidyklą autoriai turi patys siųsti savo rankraščius ir patys susimokėti už visą leidybos procesą, ar ne geriau būtų užsiimti savarankiška leidyba?

Dėl tokios situacijos dažnas leidėjas yra linkęs kaltinti skaitytoją – lietuviai labai linkę skaityti verstinę literatūrą. Mąstant apie tai, visų pirma reikėtų dar kartą atidžiai peržiūrėti lietuvių literatūros lentyną knygyne vertinant ją tiek žanriniu, tiek ir turinio aspektais. Juk pagalvokime, kiek mūsų galėtų įvardinti bent vieną lietuvišką kūrinį, priskiriamą populiariajai literatūrai, o ar žinome daug jaunų kūrėjų rašančių fantastines ar romantines istorijas. Taigi, akivaizdu, kad lietuvių autorių literatūra, nepaisant to, kad yra gana smarkiai aukštinama literatūros kritikų, nėra itin populiari gyventojų gretose. Be abejo, yra ir tokių skaitytojų, kurie mielai renkasi skaityti lietuvių autorių kūrinius, tačiau jie sudaro mažumą. Be to ir pačių lietuviškų kūrinių leidyba nėra itin vertinga – retas kuris žino, kad pelnas, kuris būna gaunamas leidžiant populiarias užsienio autorių knygas, labai dažnai būna skiriamas mažiau populiarių kūrinių leidimui. Taigi tie skaitytojai, kurie susiraukia ir nepatenkinti žiūri į romaną minkštu viršeliu patys nosis sukišę tik į Mackaus ar škėmos literatūrines drobes, turėtų ypač gerai pagalvoti apie tokius kategoriškus savo pareiškimus, kadangi krepšiais apsikrovusi moteriškė, bandanti po sunkios dienos atsipūsti skaitydama romantišką romaną, greičiausiai jiems ir nupirko galimybę tai daryti.

 

Skaitmeninės leidybos ypatumai

Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau elektroninių knygų, pakeičiančių mums visiems įprastas popierines. Ne vienam iškyla klausimas: ar tradicinę leidybą pakeis internetas? Atsakymas greičiausiai yra neigiamas, kadangi svarbiausios leidybos funkcijos yra turinio vadyba bei sklaida. Nors skaitmeninis technologijų pasaulis ir pasiūlo naujas formas, tačiau tai nepanaikina organizacijos poreikio: juk net ir skaitmeninio formato informaciją kažkas turi prižiūrėti, ją redaguoti, pateikti tinkamai vizualiai, pasirūpinti jos sklaida. Manoma, jog laisvi internetiniai tinklalapiai, pavyzdžiui „Wikipedia“, užims ne mažesnę vietą nei tradicinės knygos, tačiau duomenų apsaugos procedūros nepasikeis. Ir toliau bus reikalinga verslo struktūra, registruojanti autorines teises, jas perkanti ir siūlanti parduoti, kuri mokėtų mokesčius bei rūpintųsi teisėtu leidinių naudojimu.

Skaitmeninė leidyba pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis funkcijomis kaip ir tradicinė. Pastaruoju metu vis daugiau tradicinės literatūros leidėjų imasi ir skaitmeninės leidybos, o iš jos gauna vis daugiau pajamų. Tai aktualu ne tik mokslo, technikos ar profesinėje srityje, bet ir visose kitose.

Patys pagrindiniai tikslai, keliami tiek tradicinei, tiek ir skaitmeninei leidybai yra bene identiški – tai siekis investuoti, skatinti naujoves,  kurti bei vadovauti kūrybiniam darbui. Tiek tradicinė, tiek ir elektroninė knygų leidyba užtikrina, kad paisant žodžio laisvės ir demokratiškumo įvairaus turinio informacija būtų pasiekiama reikiamų žmonių, kad mokslinio, kultūrinio bei intelektualinio turinio leidinių nešamos vertybės būtų diegiamos į visuomenės sąmonę. Dėl šitų priežasčių visa leidybos rinka turi tikslą ir būtinybę egzistuoti.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Leidyba
Balsavo: 35
Adresas:
Dainavos g. 32, RAMUČIŲ K., KARMĖLAVOS SEN., KAUNO R.
Telefonas:
El. paštas:
Tinklalapis:
Interneto parduotuvės
Knygynai
Leidyba
KNYGŲ DIDMENINĖ PREKYBA IR LEIDYBA. Knygos internetu geromis kainomis: Grožinė literatūra, psichologinė literatūra, vaikų ir jaunimo knygos,(...)
Balsavo: 13
Adresas:
Mokslininkų g. 2A, VILNIUS
Telefonas:
El. paštas:
Tinklalapis:
Leidyba
Tekstų maketavimas, išmanusis techninis redagavimas, anglų kalbos redagavimas, paslaugos autoriams, elektroninė leidyba, elektroninis žurnalų(...)
Balsavo: 11
Adresas:
Kauno g. 36 -230, VILNIUS
Telefonas:
El. paštas:
Tinklalapis:
Leidyba
Spausdinimo paslaugos, įrenginiai, medžiagos
Mobilusis telefonas 8 685 42884. BSPB spaustuvė veikia nuo 1991 metų, spausdina ofsetine spauda, atlieka poligrafijos darbus, daug įvairių(...)
kamelota.lt
www.mokesciulabirintai.lt
kamelota.lt
www.mokesciulabirintai.lt