Amazon: kaip viskas prasidėjo?

Amazon – keista ir prieštaringa kompanija, kaip ir jos įkūrėjas Džefas Bezosas. Fanatiškas lojalumas klientui, žiaurumas savo darbuotojų atžvilgiu ir netikėta sėkmė versle. Bezosas kelia dvejopus jausmus jį supantiems žmonėms, dažniausiai juo žavisi ir nekenčia vienu metu.

Nuo pat įkūrimo Amazon vystėsi tokiais tempais, kad nespėjo paskui save. Dėl to kompanijoje nuolat tvyrojo chaosas. Paradoksalu tai, kad nepaisant nuolatinio sąmyšio, būtinumas priiminėti svarbius sprendimus ir tvarkytis su didelėmis darbo apimtimis skatino Amazon išradinėti genialiausias naujoves, kurias vėliau perimdavo kitos interneto parduotuvės. Dabar sunku patikėti, kad Amazon sukūrė tokias funkcijas kaip greitas pristatymas, atsiliepimai apie prekę, automatinis formų pildymas ir t. t. Dabar Amazon – tai milijardinį pelną turinti įmonė, tačiau prieš dvidešimt metų viskas prasidėjo garaže.

Biuras garaže ir iš durų padaryti stalai

Idėja sukurti internetinę parduotuvę, kurioje galima būtų nusipirkti bet ką, Bezosui kilo kai jam buvo 29-eri. Tuo metu – 1994 metais – interneto potencialas nebuvo toks akivaizdus, o ir Bezoso įmonė buvo savotiška: keli programišiai dirbo garaže, kur stalai buvo padaryti iš durų. Jiems padėjo Bezoso žmona – pirmoji įmonės buhalterė. 

Džefas žinojo, kad jam nepavyks iškart atidaryti parduotuvės su plačiu asortimentu, todėl nusprendė pradžioje jėgas sutelkti į vieną prekę – knygas, kurios tam tiko tobulai. Knygos paprastos ir suprantamos, jas nebaisu pirkti internetu. Tuo metu jau veikė kelios kompanijos, prekiaujančios knygomis tokiu būdu – siuntinys galėjo keliauti mėnesį ir ateidavo visas aplamdytas. Bezosas nusprendė, kad jo kompanijos privalumu taps kokybiškas pristatymas ir galimybė svetainėje palikti atsiliepimus apie knygas.

Tuo metu kompanija neturėjo savo sandėlio ir dirbo su keliais stambiais knygų platintojais. Gavusi užsakymą, siusdavo jį jiems, taip knyga pirkėją pasiekdavo per savaitę. Užsakymų daugėjo, ir antrą mėnesį po atidarymo Amazon siųsdavo knygas ne tik į visas valstijas, bet ir į kitas šalis. Bezosui reikėdavo pačiam pakuoti siuntinius, miegoti darbe. Per spartus augimas – tai amžina kompanijos Amazon problema. Kad susitvarkytų su darbų apimtimi, kompanijai reikėjo investicijų, todėl Bezosas pasiūlė 60 investuotojų investuoti po 50 tūkstančių dolerių. Bezosas žavėjo savo globaliais planais, todėl pinigai atsirado greitai.

Isteriškas darbo stilius

Jau tada buvo aišku, kad Bezosas nėra eilinis verslininkas. Lyderis iš prigimties nuo vaikystės mėgo visur būti pirmas. Kaip užkietėjęs darboholikas, jis visada ofise laikė miegmaišį ir kelis kiaušinius, iš kurių galėtų pasigaminti pusryčius. Jis niekada netikėjo, kad darbą galima derinti su asmeniniu gyvenimu, ir manė kad tiek jis, tiek jo darbuotojai turi save paaukoti įmonės labui. Kiekvienas, anot jo, turėjo dirbti daug ir dirbti gerai, o jei kas nors neatitikdavo šių kriterijų, be gailesčio buvo atleidžiamas. 

Nuo pat pradžių Amazon pradėjo formuotis isteriškas darbo stilius. Bezosas reikalavo, kad darbuotojai dirbtų 60 valandų per savaitę be išeiginių, negaudami už tai jokių premijų. Džefas yra pagarsėjęs šykštuolis, kompanijos biure net kava yra mokama. Jo noras visur pirmauti amžiams supriešino jį su eile aukščiausio lygio vadybininkų, dirbusių Amazon. Dauguma jų neiškęsdavo Bezoso dominavimo ir palikdavo kompaniją, tačiau Bezoso charizma visada padėdavo jam pritraukti naujų talentų.

Svarbiausia – klientas

Kompanija augo, po metų joje jau dirbo 150 žmonių. 1996 metais Amazon sutelkė dėmesį į personalizuotus nustatymus ir rekomendacijas, taip pat į bendradarbiavimą su kitomis svetainėmis, kurios nukreiptų lankytojus į Amazon. Iki 1998 metų įmonė tapo tokia stipri, kad Bezosas nusprendė praplėsti asortimentą. Pradžioje tai buvo muzikiniai diskai ir vaizdajuostės, vėliau – žaislai ir elektronika. Tuo metu pagrindinė Bezoso nuostata skambėjo taip: žemiausios kainos, aukščiausia aptarnavimo kokybė. Tačiau su naujomis prekėmis viskas vyko ne itin sklandžiai. Jei, prekiaujant knygomis, tereikėjo pasirašyti sutartį su dviem stambiais tiekėjais, tai dabar reikėjo tartis su daugybe tiekėjų, įkalbinėjant juos padaryti nuolaidą.

Bezosas griežtai atsisakė pardavinėti prekes už įprastą kainą, tačiau ne visi tiekėjai sutikdavo daryti nuolaidas, o tai atsiliepė parduodamų prekių kokybei. Tuo metu populiarus tapo eBay, siūlęs savo lankytojams patiems nustatyti prekės kainą. Tada Bezosas nusprendė suteikti lankytojams galimybę Amazon pardavinėti savo knygas. Knygų leidėjai buvo griežtai prieš, jie kaltino Bezosą, kad šis kuria rinką, kurioje jų gaminiai bus pigiai perpardavinėjami, tačiau Bezosui rūpėjo tik jo klientai. Jis darė viską, kad apsipirkimas Amazon parduotuvėje būtų maksimaliai jiems naudingas. 

Pagaliau pelnas

Visą laiką Amazon augo, tačiau nebuvo pelninga kompanija. Dotcom bumo laikais Amazon gavo milžiniškas investicijas ir neskaičiavo savo išlaidų. 2000-ųjų pradžioje prasidėjo krizė, kuri Amazon atnešė naudą. Viena vertus, Amazon akcijų kaina nukrito, kita vertus, tai privertė Bezosą susimąstyti apie kompanijos optimizavimą. 2002 metų pradžioje Amazon pranešė apie savo pirmąjį pelningą ketvirtį. 

Kaip ir dauguma technologinių kompanijų, Amazon turėjo slaptą skyrių, atsakingą už eksperimentinę plėtrą. 2004 metais Bezosas iškėlė labai ambicingą tikslą, sukurti elektroninę knygų skaityklę, nepaisant to, kad knygų pardavimais rėmėsi Amazon verslas. Pajutęs, kad pasaulis keičiasi ir kad šie pokyčiai sunaikins jo verslą, Džefas nusprendė sunaikinti jį pats ir eilinį kartą laimėjo, kardinaliai pertvarkydamas knygų industriją.