Galite pasirinkti kelias veiklas bei miestus
8 - -
Pasirinkti

Elektronikos atliekų perteklius kelia nuostolius perdirbėjams

Publikavimo data: 2014-03-22 Elektronikos atliekų perteklius kelia nuostolius perdirbėjams Lietuvoje veikia keletas įmonių, kurios užsiima visų nebetinkamų naudoti elektronikos ir buitinės technikos prietaisų (pvz., televizorių, šaldytuvų, skalbimo mašimų ir pan.) išnešimu iš gyvenamųjų patalpų ar įmonių ir išvežimu perdirbimui. Įmonėms išrašomi ir perdirbimą patvirtinantys dokumentai. Nors šių įmonių darbas yra puiki paslaugas ir didžioji reikalingų investicijų dalis yra finansuojama valstybės, vis dėlto šios įmonės neretai patiria nuostolių.

 

Finansavimo stoka – nuostoliai perdirbėjams

Praėjusių metų pabaigoje atliekų surinkėjams reikėjo sustabdyti taupiųjų elektros lempučių bei kai kurių kitų elektronikos atliekų surinkimą. Surinkimo įmonės nebevažiavo pas klientus, o prašė jų palaukti kitų metų. Taip nutiko todėl, kad ši veikla tapo nuostolinga – planuotos metinės atliekų surinkimo užduotys jau įveiktos, o visos tam numatytos lėšos išnaudotos. Be to, tinkamos strategijos, kaip finansuoti viršplaninių tam tikrų atliekų surinkimą, iki šiol nėra. Dideli taupiųjų elektros lempučių kiekiai būtų tapę grynu nuostoliu, kadangi jų surinkimo bei tvarkymo išlaidų niekas neapmokėtų. Be to, bene visos perdirbimo įmonės patiria šiokių tokių nuostolių ir surinkusios daugiau nei reikalaujama įvairių kitų elektronikos prietaisų atliekų, pavyzdžiui, televizorių, biuro ar buitinės technikos ir panašiai.

Tokie nuostoliai yra patiriami todėl, kad gamintojų ir importuotojų asociacijos, kurios rūpinasi elektronikos įrenginių atliekų surinkimu, t. y., šiems darbams samdo perdirbėjus, jiems lėšų skiria tik tiek, kad pakaktų Vyriausybės numatytoms įvairių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti bei pavyktų išvengti baudų. Taigi, mokėti atliekų perdirbėjams už didesnio nei numatytą kiekio atliekų surinkimą organizacijos nėra suinteresuotos.

Yra tokių atliekų, kurių kiekvienais metais sunešama daugiau negu reikia. Vis dėlto, nors teoriškai elektroninių atliekų surinkimo įmonės tokiais atvejais turėtų žmonėms sakyti, jog pinigai baigėsi ir elektronikos įrenginių jos paimti nebegali, tačiau šiuo metu  atliekų surinkimo mechanizmas yra stipriai užsuktas ir jo stabdyti nesinori, dėl šios priežasties įmonės neretai taikstosi su nuostoliais.


Naujų vyriausybės sprendimų būtinybė

Įvairios gamintojų bei importuotojų organizacijos pageidauja, jog Vyriausybė, verslui nustatanti atliekų surinkimo užduotis, surastų sprendimų, kaip finansuoti papildomai surenkamas elektronines atliekas. Be abejo, tie sprendimai turėtų būti tokie, kad smarkiai neišaugtų elektrotechnikos bei elektronikos gaminiais prekiaujančių įmonių sąnaudos, o taip pat ir naujų elektronikos prekių kaina pirkėjams.

Grįžtant prie prieš tai minėtojo  energiją taupančių elektros lempučių atliekų surinkimo, pažymėtina, jog viena didžiausių šia veikla užsiimančių įmonių per 2013 metus surinko per 60 tonų perdegusių taupiųjų lempučių. To pakanka, kad būtų visiškai  įgyvendinta Vyriausybės nurodyta užduotis – surinkti ne mažiau nei 40 proc. lempučių, kurias rinkai pateikė organizacijos nariai. Ta pati bendrovė 2012 surinko 100 tonų taupiųjų lempučių.

Nereta įmonė galėtų surinkti bene dvigubai daugiau nei reikalaujama, tačiau tokiu atveju atliekų sutvarkymo sąnaudos būtų įskaičiuotos į kainą, skirtą galutiniam vartotojui. Visa tai reiškia, jog tokio tipo perdirbėjų atstovaujamos įmonės į rinką teiktų žymiai brangesnius gaminius negu tos, kurios pasitenkintų tik pravalomųjų užduočių įgyvendinimu. Taigi šiuo metu susidariusi situacija aplinkosaugos požiūriu yra gana paradoksali, nes organizacijos, kurios surenka daugiau elektronikos atliekų, nariams užkrauna žymiai didesnę finansinę naštą ir tokiu būdu mažina jų konkurencingumą rinkoje.


Ateities diskusijos

Profesionalų teigimu, papildomos elektronikos atliekų surinkimo sąnaudos galėtų būti kompensuojamos arba iš šalies biudžeto, arba iš Aplinkos apsaugos investicijų fondo. Žinoma yra galimų ir kitų finansavimo būdų. Pavyzdžiui, Vyriausybė galėtų suteikti išimtinę teisę organizacijoms nemokamai susirinkti įvairias elektronikos atliekas iš valstybinių bei savivaldybių įstaigų – juk tokios elektronikos atliekos turi vertę ir už jas galima gauti tokių pajamų, kuriomis galima būtų kompensuoti papildomų atliekų surinkimo sąnaudas ir tuomet jokių pinigų iš valstybės biudžeto ar kitų fondų nereikėtų. Nors Aplinkos ministerija ir sutinka šiuo klausimu diskutuoti su verslu, tačiau pripažįsta, jog gero galutinio sprendimo kol kas neturi.  Viceministras teigia, jog ministerija tik visai neseniai gavo verslo pasiūlymų. Artimiausiu metu vyks intensyvios diskusijos su asociacijomis ir perdirbėjais. Visiems palankų kompromisą rasti būtina, tačiau viena vertus, vartotojams negalima pasakyti, kad jie surinkėjams nebeneštų atliekų, tačiau kita vertus, kuo lengviau įgyvendinamos įvairios atliekų tvarkymo užduotys, tuo mažiau jos apsunkina vartotojus, kurie įsigyja naują elektroninę įrangą.


Kaip vyksta elektronikos atliekų perdirbimas?

Tiek privatūs asmenys, tiek ir įvairios įmonės gali į aptarnavimo punktus pristatyti įvairius buityje nebenaudojamus didelius bei mažus elektrinius ar elektroninius prietaisus bei įrangą, taip pat gali tokių įmonių darbuotojus pasikviesti nurodytu adresu, kad jie surinktų visą nebenaudojamą buitinę techniką.

Apdorojant įvairius elektroninius prietaisus yra gaunami perdirbimui skirti įvairūs metalai, stiklas, plastikai, ir kitos sudedamosios dalys. Daugumos elektros bei elektroninių prietaisų sudėtyje yra tokių medžiagų, kurios yra priskiriamos prie pavojingų atliekų, todėl ypač svarbu yra juos perduoti į kvalifikuotą perdirbimo punktą.

Iš privačių asmenų namų ir butų dažniausiai yra surenkami įvairūs šaldymo prietaisai, indaplovės, skalbimo ir džiovinimo mašinos, maisto gaminimo prietaisai, gruzdintuvės, kondicionieriai, radiatoriai ar ventiliatoriai, taip pat dulkių siurbliai, mezgimo ir siuvimo įrenginiai, plaukų priežiūros prietaisai, lygintuvai, svarstyklės, kompiuteriai, kopijavimo įranga, rašomosios mašinėlės, telefono bei fakso aparatai, radijo aparatai, vaizdo kameros, televizoriai, fotoaparatai, muzikos įranga ir daugybė kitokių prietaisų.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Atliekų tvarkymas