Euro įvedimas Lietuvoje

Publikavimo data: 2014-03-22 Euro įvedimas Lietuvoje Lietuva, 2004 m. gegužės 1 d. tapusi ES nare įsipareigojo ateityje įvesti eurą. Tai ji galės padaryti tada, kai įvykdys Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytus bendrosios valiutos įvedimo konvergencijos kriterijus.

 

Lietuva, 2004 m. gegužės 1 d. tapusi ES nare įsipareigojo ateityje įvesti eurą. Tai ji galės padaryti tada, kai įvykdys Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytus bendrosios valiutos įvedimo konvergencijos kriterijus. Euro įvedimo datos nustatymas kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje priklauso Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos kompetencijai. Lietuvos bankas palaiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastangas kuo greičiau įvykdyti konvergencijos kriterijus ir įvesti eurą.

Ekspertų teigimu, euro naudojimas ilgainiui sudarys palankesnes sąlygas plėtotis šalies ekonomikai ir lems spartesnį artėjimą prie aukštesnio gyvenimo lygio, paprasčiau bus ir keliautojams, nes nereikės keisti pinigų. Bendroji valiuta suteiks Lietuvai papildomo ekonominio ir finansinio saugumo, nes euras jau yra patraukli pasaulio valiuta, naudojama tarptautinei prekybai, paskoloms suteikti, atsargoms sudaryti.
Sėkmingas euro įvedimas Lietuvoje siejamas ne tik su konvergencijos kriterijų įgyvendinimu, bet taip pat su kruopščiu planavimu ir praktiniu pasirengimu euro įvedimui. Kai kuriose svarbiose srityse Lietuvos bankas jau pasirengė arba labai daug padarė: dėl eurų monetų kaldinimo, grynųjų pinigų keitimo, prisijungimo prie Eurosistemos mokėjimo sistemos.

Kiekviena eurą įvedusi Europos Sąjungos valstybė turi teisę į apyvartą visoje euro zonoje išleisti apyvartines eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visoms šalims (bendroji pusė), o kita – skirtinga (nacionalinė pusė). Kai Lietuva įves eurą, ji leis apyvartines eurų monetas su mūsų valstybės herbo Vyčio simboliu. Taip pageidavo, kaip nustatyta visuomenės nuomonės tyrimo metu, dauguma šalies gyventojų. Lietuvos banko valdyba 2005 m. vasario mėnesį patvirtino skulptoriaus Antano Žukausko sukurtus apyvartinių eurų monetų nacionalinės pusės tris gipsinius modelius, pagal kuriuos bus kaldinamos 1 ir 2 eurų monetos, 10, 20 ir 50 euro centų monetos bei 1, 2 ir 5 euro centų monetos. Vyčio simbolį sups 12 žvaigždžių, tapusių Europos Sąjungos simboliu, atitinkamai išdėstytų vertikalių, horizontalių linijų ir lygiame fone.

UAB „Lietuvos monetų kalykla“ yra visiškai pasirengusi kaldinti eurų monetas. Vadovaujantis Europos Sąjungos nustatyta tvarka, jau išbandyta eurų monetų gamybos kokybės valdymo sistema, gauti visų eurų monetų naujos bendrosios pusės kaldinimo įrankiai.

Bendradarbiaujant su Europos Komisija ir Europos centriniu banku, parengti ir gyventojams platinami leidiniai lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis apie bendrąją Europos Sąjungos valiutą eurą. Ta tema įvairiose šalies vietose organizuojami seminarai, skaitomi pranešimai, rengiamos paskaitos moksleiviams, studentams, švietimo darbuotojams, verslininkams, bankų kasininkams, valstybės tarnautojams ir vartotojams.

Europos Sąjungos bendrosios valiutos – euro – įvedimą numatė 1992 m. dvylikos Europos Sąjungos valstybių narių atstovų pasirašyta Europos Sąjungos sutartis (Mastrichto sutartis). 1998 m. Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo patvirtinta, kad 11 iš tuometinių 15 ES valstybių narių atitiko kriterijus bendrai valiutai įvesti. 1999 m. sausio 1 d. neatšaukiamai nustačius šių ES valstybių narių valiutų kursus, pinigų politikos įgyvendinimas buvo perduotas Europos centriniam bankui. Nuo tos dienos euras pradėtas naudoti atsiskaitymams negrynaisiais pinigais. 2002 m. sausio 1 d. į apyvartą buvo išleisti grynieji eurai – eurų monetos ir banknotai tapo teisėta mokėjimų ir atsiskaitymų priemone.


šaltinis: Lietuvos bankas

Patalpinta rubrikoje(-ose): Finansai