Galite pasirinkti kelias veiklas bei miestus
8 - -
Pasirinkti

Euro įvedimas Lietuvoje: ko dar nežinojome

Lietuvai besiruošiant nuo 2015 metų įvesti eurą, Vyriausybė jau patvirtino Nacionalinį euro įvedimo planą. Jame yra numatyti pagrindiniai lito pakeitimo euru momentai bei priemonės, kurios užtikrins vartotojų interesų apsaugą, visuomenės informavimą ir, be abejo, sklandų lito pakeitimą euru. Nepaisant informacijos gausos, Lietuvos gyventojams vis dar kyla nemažai klausimų apie euro įvedimą ir gyvenimą po įvedimo. Pakalbėkime apie pačius svarbiausius aspektus.

 

Euro įvedimo nauda valstybei

Lietuvos banko atlikti tyrimai rodo, jog nuo 2015 m. Lietuvoje įvedus eurą, nauda dėl prisijungimo prie euro zonos žymiai viršytų vienkartines sąnaudas. Tai būtų didelis impulsas šalies ekonomikai bei darbo vietų kūrimui. Tikimasi, kad įsiliejus į euro zoną mūsų šalyje sumažėtų nedarbas ir išaugtų užimtumas. Nedarbo lygio mažėjimą lemtų stipriai išaugusi darbo jėgos paklausa. Kadangi bendrovės gerokai užtruktų, kol sukauptų reikalingą fizinio kapitalo kiekį, jos padidėjusią produkcijos paklausą patenkintų pasamdydamos daugiau naujų darbuotojų. Žinoma vėliau euro įtaka nedarbui bei užimtumui sumažėtų. Norint ir toliau mažinti struktūrinį nedarbą reikėtų vykdyti kryptingas struktūrines reformas siekiant suderinti darbo jėgos pasiūlą ir paklausą.

Didelė teigiama įtaka laukiama ir dėl mažesnės skolinimosi kainos. Ekspertų vertinimu, teigiamas euro įvedimo poveikis gyventojų, verslo ir valstybės finansų būtų pajaustas per sumažėjusią palūkanų naštą, sparčiau augantį eksportą bei investicijas ir išnykusias litų ir eurų pakeitimo išlaidas. Tikėtina, kad didelę nauda pajaus ir namų ūkiai bei nefinansinės įmonės, kurioms didžioji dalis paskolų yra suteikta su kintamomis palūkanų normomis. Namų ūkiai sutaupys dar daugiau: nors jų ir įmonių paskolų valiutinė struktūra yra gana panaši, tačiau namų ūkiams suteiktų iki 5 m. trukmės litais ir eurais paskolų palūkanų normų skirtumai didesni negu įmonėms.

Ekonomistų vertinimu, sumažėjusios palūkanų normos 2015–2022 m. leistų sutaupyti net 2,0–3,9 mlrd. Lt palūkanų išlaidų. Verslui ir gyventojams tektų didžiausia šitos naudos dalis – apie 1,6–2,3 mlrd. Lt.  Kitą dalį, t. y. apie 0,4–1,6 mlrd. Lt, sutaupytų valstybės biudžetas (dėl sumažėjusių skolos valdymo išlaidų). Dar papildomai dėl dingusių valiutos konvertavimo išlaidų per pirmuosius septynerius metus verslas, gyventojai ir nebankinis sektorius sutaupytų ne mažiau 1,9 mlrd. Lt.

 

Prekyba su kitomis euro zonos narėmis

Ekonomistai mano, jog euras turės ypač teigiamą įtaką užsienio prekybai. Geros prognozės taikomos bene visiems ekonominiams sektoriams: pradedant įmonių finansais ir baigiant papilnėjusiomis samdomų darbuotojų piniginėmis. Juk didžiulę dalį užsienyje parduodamų Lietuviškų prekių nuperka būtent euro zonai priklausančios valstybės. Lietuvos banko skaičiavimais, Latvijai įsivedus eurą , į visas euro zonos valstybes šiemet Lietuva eksportuos apie 40 proc. visų pagaminamų prekių ir teikiamų paslaugų. Be to, išnykę valiutiniai skirtumai ir toliau didins prekybos apimtis.

Kiekybinis vertinimas dėl euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai parodė, kad per pirmuosius septynerius metus, bendras Lietuvos eksportas turėtų padidėti apie 5 %, t. y. papildoma užsienio šalyse parduotų prekių bei paslaugų suma sudarys apie 34 mlrd. Lt. Žinoma, tokie vertinimai yra gana atsargūs, kadangi minėtieji 5 % tarptautiniuose tyrimuose paprastai yra nurodomi kaip žemutinė eksporto padidėjimo riba. Yra atvejų, kai šalių, įsivedusių eurą, tarpusavio prekyba išaugo net 10 %. Be to, įvedus eurą supaprastės piniginiai atsiskaitymai, tarptautinių pervedimų sąnaudos taps mažesnės. Lietuvos banko skaičiavimais, nebankinis sektorius Lietuvoje kasmet turėtų sutaupyti apie 0,14 % BVP dydžio sumokamų komisinių už valiutos konvertavimą, o tai 2013 m. būtų sudarę 167 mln. litų.

Euro įvedimui nustatyti reikalavimai, vadinami konvergencijos kriterijais, rodo, jog mūsų šalis sugeba vykdyti atsakingą ekonominę politiką. Dėl šios priežasties didėja Lietuvos patrauklumas investuotojams, kurie teikia skolas valstybei ir kuria darbo vietas. Kai visos Baltijos šalys įsives eurą, šis regionas taps labiau integruotas bei patrauklus investuotojams ir verslo partneriams, kurie vertina Pabaltijį kaip visumą.

 

Euro įtaka NT rinkai

Ne vienam besiruošiančiam pirkti naują būstą ar pasiėmusiam būsto paskolą iškyla klausimas: kas keisis šiame segmente įvedus eurą. Ekspertai tvirtina, kad euro įvedimas tiesiogiai būsto kainų lemti negali. Tai tik pagerins bendrus lūkesčius.

Ruošiantis pirkti naują būstą ir imant jam paskolą, euras neturėtų vaidinti ypatingos lemiamos reikšmės. Tam didžiausią įtaką daro bendra žmonių finansinė padėtis. Jeigu pajamos yra nestabilios, tai nei prieš euro įvedimą, nei po jo nerekomenduojama imti didelių būsto paskolų. Kalbant apie jauną, tik karjerą pradėjusią daryti šeimą, kurioje yra pajamų didėjimo garantijų, jai būtų pats laikas pagalvoti apie nuosavo nekilnojamo turto įsigijimą.

Pažvelgus į Latvijos ir Estijos pavyzdžius, šiose šalyse likus 1,5 metų iki euro įvedimo, buvo pastebėtas NT rinkos suaktyvėjimas. Vis dėlto ekspertai teigia, kad taip atsitiko ne dėl euro įvedimo, o todėl, kad šiose šalyse atsigavo ekonomika. Remiantis kaimyninių šalių pavyzdžiu, tikėtina, kad euro įvedimas sukels norą spekuliuoti NT kainomis. Prognozuojama, kad Vilniuje tai gali sukelti papildomą NT kainų augimą, tačiau ne itin stiprų.

Kalbant apie statybinių medžiagų kainas, akcentuotina, jog jos siejasi su visu statybų sektoriaus aktyvumu, t. y., jeigu atsiranda didesnis statybinių medžiagų poreikis, ima augti ir jų kainos. šiuo metu yra toks verslo ciklas, kai statybinių medžiagų kainų augimas tikrai yra įmanomas, tačiau nestaigus.

 

Lito pakeitimo euru tvarka

šiuo metu oficialus lito ir euro kursas yra 3,452 8 lito už 1 eurą. Jis yra tinkamas įvesti Lietuvoje eurą. Galutinis ir neatšaukiamai fiksuotas euro bei lito perskaičiavimo kursas bus nustatytas ECOFIN tarybos, t. y. ES Tarybos, kuri susideda iš ES valstybių narių ekonomikos ir finansų ministrų, sprendimu. Jeigu Lietuva tikrai bus priimta į euro zoną nuo 2015 m., tuomet neatšaukiamai fiksuotas euro bei lito kursas bus paskelbtas jau 2014 m. vasarą.

Litų banknotai ir monetos bei centų monetos kaip teisėta ir privaloma priimti mokėjimo priemonė bus dar naudojama 15 kalendorinių dienų po euro įvedimo, t. y. iki 2015 m. sausio vidurio. Visuose bankuose grynieji pinigai nuo pat pirmos euro įvedimo dienos bus išduodami nebe litais, o eurais. Grynųjų litų bei eurų bendros apyvartos metu atsiskaitant litais, grąža bus atiduodama tik eurais. Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projekte yra siūloma nustatyti, jog dviejų valiutų naudojimo metu prekybininkai ir paslaugų teikėjai vienu metu priimtų iki 50 vienetų galiojančių litų monetų ir neribotą kiekį litų banknotų.

Visi Lietuvos gyventojai turės galimybę litus į eurus keistis be jokių mokesčių. Tai padaryti patogiausia ir greičiausia bus negrynuosius pinigus keičiantis per sąskaitas. Litų atsargos bei pinigų likučiai kredito įstaigų sąskaitose automatiškai nemokamai bus konvertuoti į eurus tą dieną, kai euras bus įvestas. Taigi, prieš pat litų keitimą į eurus rekomenduojama daugiau lėšų laikyti sąskaitose, o ne kaip grynuosius pinigus. Be abejo ir grynuosius litus į eurus bus galima išsikeisti nemokamai. Dar pusę metų po naujos valiutos įvedimo litai į eurus bus keičiami nemokamai visuose šalies komercinių bankų skyriuose ir 2 mėnesius Lietuvos pašto skyriuose. Vėliau grynuosius litus nemokamai ir toliau keis Lietuvos banko nurodyti bankų padaliniai.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Finansai