Tvenkiniai: nuo didžiausių iki tų, kurie telkšo sode
Publikavimo data: 2014-03-22
Tvenkinys yra dirbtinai padarytas vandens telkinys, susidaręs užtvenkus upę. Būtent šiomis užtvankomis yra reguliuojamas vandens lygis tvenkinyje. Tokie tvenkiniai tiekia vandenį hidroelektrinėms ir miestų vandentiekio sistemoms, drėkina laukus. Jei tvenkiniai ypač dideli, neretai truputį pakinta ir vietovės klimatas: oras tampa drėgnesnis, pasikeičia vėjų kryptis. Didžiausi pasaulyje tvenkiniai yra: Voltos tvenkinys (8482 km²), Smolvudo tvenkinys (6527 km²), Kuibyševo tvenkinys (6450 km²), Karibos tvenkinys (5580 km²), Buchtarmos tvenkinys (5490 km²).
Lietuvos teritorijoje tvenkiniai taip pat yra gana populiarūs. Seniausias yra širvėnos tvenkinys. Dėl savo amžiaus vadinamas ežeru. Tvenkinys telkšo Biržų rajono savivaldybėje, Nemunėlio baseine. Jis atsirado 16 a. pabaigoje, kai kunigaikščiai Radvilos pastatė Biržų pilį. Per vandens telkinį nutiestas širvėnos ežero tiltas pėstiesiems, jungiantis Astravo dvarą ir patį Biržų miestą. Jo ilgis – 525 m, plotis – 2,45 m, naudoti pradėtas – 1987 m., o 2003 m. buvo rekonstruotas.
Didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje yra Kauno marios, suformuotos 1959 m. Jos susidarė užtvenkus Nemuną. Marių plotas – 60 km², ilgis – 90 kilometrų, didžiausias gylis – gylis 22 m. Kauno Marios puošia rytinį miesto pakraštį ir yra pirmaujanti poilsio ir turizmo vieta. Įrengus šią užtvanką buvo 1960 m. buvo pastatyta didžiausia atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti hidroelektrinė Lietuvoje. Ji stovi ant Nemuno vagos, aukščiau Kauno miesto, 224 km nuo Nemuno žiočių. Pastačius elektrinę upės vanduo per 9 mėnesius pakilo 19,5 m, iš marių užlietos teritorijos buvo iškeldintos 45 gyvenvietės. šis tvenkinys užliejo 0,1 proc. Lietuvos ploto, apie 20 kaimų. Ruošiant būsimųjų marių dugną buvo iškirsti slėnyje augę miškai, sodai, žemėmis užversti sodybų šuliniai, iškeltos kaimų kapinės. Birštonas ir Darsūniškis liko neužlieti dėl to, kad buvo įrengti pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys. Marios ir jų pakrantės priklauso Kauno marių regioniniam parkui.
Antras pagal dydį Lietuvoje yra Antalieptės tvenkinys, neretai vadinamas mariomis. Jos telkšo Zarasų rajone, abipus plento Kaunas-Zarasai, 1,5 km į pietvakarius nuo Zarasų, Gražutės regioniniame parke. šis tvenkinys suformuotas 1959 metais užtvenkus šventąją 211 km nuo jos žiočių ir 45 km nuo ištakų. Antalieptės hidroelektrinė yra istorijos ir technikos paveldo paminklas. Pastatyta buvusio Gaidelių dvaro laukuose. Tai yra trečioji pagal instaliuotą elektros galią (2,55 MW) po Balskų hidroelektrinės vandens jėgainė Lietuvoje.
Pastaruoju metu tvenkinys neretai įgauna kiek kitokią reikšme: vis daugiau žmonių, turinčių savo žemės plotelį, jaučia poreikį įsirengti vandens telkinį savo kieme. Tai gali būti dekoratyvinis tvenkinys su upelio tėkme, kriokliais ar fontanu. Jame galima auginti žuvis, įvairius augalus, ar vandens paukščius. Esant norui tai gali būti ir ekobaseino tipo dekoratyvinis tvenkinys skirtas maudynėms.
Sodo tvenkinys su žuvimis bei augmenija turėtų būti netoli terasos ar poilsio zonos, nes tuomet iš arti bus galima stebėti jame plaukiojančias žuvis ir mėgautis ramybe. Dekoratyviniai tvenkiniai su kriokliais ir fontanais geriausiai atrodys sklypo centre, o tiems kurie nori įsirengti tvenkinį su upelio tėkme patartina dekoratyvinį upelį rengti taip, kad jis dalintų sklypą į dvi dalis. Čia rekomenduojama įrengti ir lieptą perėjimui.
Svarbiausia, kad vandens telkinys gerai tiktų jį supančioje aplinkoje, ir atrodytų taip tarsi visada čia ir buvo. Reiktų prisiminti, kad tvenkinio ar jo elementų proporcijos turi atitikti supančios aplinkos dydį – nedideliame sklype reikėtų vengti plačių upelių ar aukštų krioklių.
