Galite pasirinkti kelias veiklas bei miestus
8 - -
Pasirinkti

Turizmo rinkos dabartis ir plėtros galimybės

Turizmas yra ekonominė veikla, kuri daro teigiamą poveikį šalies ekonomikos augimui, eksporto skatinimui ir užimtumui. Teigiama, kad Lietuvos turizmo sektoriuje dirba apie 4,4 proc. visų privataus sektoriaus darbuotojų. Siekiant konkurencingo Lietuvos turizmo paslaugų eksporto, siekiama, kad 2015 m. jis sudarytų apie 30 proc. bendro Lietuvos paslaugų eksporto.

Už Lietuvos turizmo, kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros politiką bei įgyvendinimą atsakinga yra Ūkio ministerija ir Lietuvos turizmo departamentas. Pagrindiniai jų tikslai yra nustatyti turizmo plėtros prioritetus, mažinti turizmo sezoniškumą, skatinti konkurencingų turizmo produktų plėtrą bei didinti Lietuvos žinomumą ir atvykstančių į mūsų šalį turistų kiekį.

Ūkio ministerija yra atsakinga už Nacionalinės turizmo plėtros 2010–2013 metais programos koordinavimą. Tai pagrindinis Lietuvos turizmo planavimo dokumentas. Jame yra įvertintas Lietuvos turizmo sektoriaus potencialas, taip pat viešosios turizmo infrastruktūros plėtros bei investicijų kryptys, jo ateities uždaviniai ir tikslai, pateiktas įgyvendinimo priemonių planas.

Viešbučių rinkos apžvalga

turizmo rinka

Apžvelgiant praėjusių metų turizmo sektorių, jis rodo puikius rezultatus. Nuolat augantys turistų iš užsienio srautai gerina oro uostų bei viešbučių veiklą ir jie pasiekia rekordines aukštumas.

Lietuvoje veikiantys viešbučiai per visus 2012 metus aptarnavo kiek daugiau nei 1,5 mln. turistų iš viso pasaulio. Lyginant su tuo pačiu  laikotarpiu 2011 metais, tai yra net 12,3 proc. daugiau. Išaugęs turistų skaičius puikiai atsispindėjo ir viešbučių užimtumo statistikoje. 2012 metais jie vidutiniškai turėjo apie 45,2 proc. užimtų kambarių, ir tai 1,1 proc. daugiau nei 2011 metais. Be abejo, dėl šios priežasties didėjo ir viešbučių pajamos –  jų augimas buvo 8,3 proc.

Didžiausiu užimtumu Lietuvoje praėjusiais metais, be abejonės, galėjo girtis Vilnius. Čia jis siekė 60,5 proc. Druskininkuose viešbučių užimtumas buvo – 55,6 proc., o  Klaipėdoje – 54,7 proc. Kaune šis rodiklis buvo nedidelis, net mažesnis už šalies vidurkį, jis tesiekė 46,1 proc. Daugiau, nei 63 proc. viešbučiuose gyvenusių turistų buvo užsieniečiai.

Vienas pačių svarbiausių veiksnių, kuris lemia tokius puikius viešbučių rezultatus, yra sėkmingai veikiantys bei besiplečiantys Lietuvos oro uostai. Trys tarptautiniai mūsų šalies oro uostai pernai kartu aptarnavo 3,2 mln. keleivių, o tai net 17,5 proc. daugiau nei 2011 metais. Keleivių srautų šiek tiek sumažėjo Kauno oro uoste. Tam didžiausią įtaką turėto tai, kad dalis pigių skrydžių bendrovės “Ryanair” reisų buvo perkeltą į Vilnių.

Didžiausią augimą 2012 metais pademonstravo Vilniaus oro uostas. Jis siekė net 29 proc. Tai vienas iš aktyviausiai augančių oro uostų visoje Europoje. Tokie puikūs rezultatai buvo pastebėti ir užsienio bendrovių, todėl 2013 metais į Vilnių sugrįžo Skandinavijos SAS, taip pat ir didžiausia Europos aviakompanija “Turkish Airlines”, vedamos derybos ir su kitomis užsienio skrydžių įmonėmis.

Lietuvos statistikos departamentas pateikia duomenis, kad  2012 metų pabaigoje mūsų šalyje buvo 354 visus metus veikiantys viešbučiai. Svečiams buvo siūloma net 12,2 tūkst. kambarių, kuriuose vienu metu gali tilpti net iki 25,1 tūkst. klientų.

šiuos duomenis lyginant su ankstesniaisiais, matyti, kad jie yra gerokai išaugę, nes didėjantys viešbučių užimtumo rodikliai skatino užsienio investuotojus mūsų šalyje 2012 metais atidaryti dar keturis naujus viešbučius: du iš jų Vilniuje ir po vieną Kaune bei Klaipėdoje. Daug dėmesio buvo skirta dar 2007 metais turėjusio būti atidaryto 5 žvaigždučių prabangus “Kempinski” tinklo viešbučiui. Jis pirmuosius svečius įsileido tik 2012 metų rugsėjį. Tai vienas iš pačių brangiausių šalies viešbučių, kuriame viena nakvynė gali siekti iki 10 tūkst. litų.  Kiti trys pernai Lietuvoje atidaryti viešbučiai buvo 3 žvaigždučių, ekonominės klasės, orientuoti į vidutinius turistų srautus. šiuose viešbučiuose apsistoti sezono metu standartiniame dviviečiame kambaryje vienai nakčiai sostinėje atsidariusiame “Comfort Hotel LT” viešbutyje kainavo 260 litų, Kauno “Ibis” – apie 200 litų, o Klaipėdos Memel Hotel – apie 240 litų.

Analizuojant viešbučių kainas, kurios buvo siūlytos 2012 metais sezono metu, galima išskirti šešis miestus, kuriuose turizmas ir viešbučių verslas yra ypač išplėtoti Tai Vilnius, Klaipėda, Kaunas, Palanga, Neringa ir Druskininkai. Pati pigiausia nakvynė standartiniame dviviečiame kambaryje, atsižvelgiant į viešbučio lygį, buvo Druskininkuose ir Kaune. Čia kainos svyravo nuo 90 iki 290 litų už vieną naktį.  Vilniuje, Klaipėdoje, Neringoje ir Palangoje kainos buvo kiek didesnis – nuo 100 iki 340 litų už naktį standartiniame dviviečiame kambaryje. Reikia paminėti, kad prabangiausi 5 žvaigždučių klasės viešbučiai yra Vilniuje ir Palangoje. Juose nakvynės kainos ženkliai viršija rinkos vidurkį. Pernai sezono metu naktis tokiame viešbutyje Palangoje kainavo nuo 450 litų, o sostinės centre – nuo 550 litų. Lyginant šias viešbučių kainas su 2011 metais, matomas 5 proc. pabrangimas. Tai aiškinama nuo 2012 metų pradžios panaikinta PVM lengvata ir padidėjusia paklausa.

Turizmo poveikis ekonomikai

Kadangi turistams yra reikalingos apgyvendinimo patalpos, transportas, maistas, gėrimai, pramogos bei įvairios prekės jie daro didelę įtaką šalies ekonomikai.. Pinigus, kurie turistų būna išleidžiami savo tikslams, galima būtų laikyti paklausos injekcija į ekonomiką. Kita vertus, turistų išlaidos atspindi tik dalį poveikio ekonomikai. Norint, kad turizmo poveikis ekonomikai būtų įvertintas visapusiškai, reikia atsižvelgti ir į antrinio poveikio efektus ir išlaidas, tenkančias vietinei ekonomikai, bei alternatyvius ir veiklos pakeitimo kaštus. Turistų išlaidos šalies ekonomikai, prasideda nuo pinigų išleidimo viešbučiuose, restoranuose, pramogų bei pasilinksminimo vietose, o vėliau pasklinda į visus kitus ekonomikos sektorius. šis procesas gali būti analizuojamas tiriant ekonominį poveikį trimis lygmenimis: tiesioginiu, netiesioginiu ir dirbtiniu.

Tiesioginis turizmo poveikis – tai įvairūs gamybos pokyčiai, kurie yra susiję su tiesioginiu turizmo pasikeitimu. Turizme tai įprastai pasireiškia per poveikį pačiam turizmui, kaip ūkio šakai. Poveikis randasi jau pirminiuose sektoriuose, t. y., apgyvendinime, transportavime, pramogose, restoranuose, mažmeninėje prekyboje, pvz., turistų, kurie lieka nakvoti viešbučiuose, kiekio augimas daro tiesioginę įtaką pardavimų augimui viešbučių sektoriuje. Tiesioginis turistų išlaidų poveikis taip pat yra papildomi viešbučių pardavimai bei  su tuo susiję kintantys darbo užmokesčiai, mokesčiai, paslaugos ir pan.

Netiesioginis turizmo poveikis – tai įvairūs gamybos pokyčiai, kurie atsiranda per įvairius išlaidų ciklus, kai turizmas savo išlaidomis veikia ir kitas ūkio šakas, pavyzdžiui, pramonės šakas, aprūpinančias viešbučius prekėmis bei paslaugomis. Objektai, tiesiogiai gaunantys pajamas iš turistų, turi įsigyti prekes bei  paslaugas iš kitų ekonomikos sektorių, o pastarieji iš dar kitų. Toks ekonominės veiklos generavimas, atsirandantis dėl išlaidų sekos, ir atspindi netiesioginį turizmo poveikį ekonomikai.

Dirbtinis turizmo poveikis – tai ekonominės veiklos pasikeitimai, kuriems įtaką daro namų ūkių išlaidos iš tiesioginių bei netiesioginių turizmo pajamų, pavyzdžiui, viešbučių darbuotojai, kurie yra tiesiogiai ir netiesiogiai išlaikomi turizmo, pajamas regione išleidžia savo namams, maistui bei transportui ir įprastoms namų ūkio prekėms. Pajamos, pardavimai ir darbo vietos, kurios atsiranda dėl namų ūkio išlaidų iš darbo užmokesčio, ir vadinamos dirbtiniu poveikiu. Jis pasireiškia, kai per tiesiogines išlaidas, pajamos patenka vietiniams gyventojams atlyginimų, nuomos, palūkanų ar paskirstyto pelno forma. šių pinigų dalis išleidžiama vietinėje rinkoje perkant prekes bei paslaugas ir kuriant tolesnės ekonominės veiklos apimtis.

Kaip gerinti Lietuvos turizmo plėtrą?

Neigiamai Lietuvos turizmo plėtrą labiausiai veikia kelios pagrindinės priežastys. Visų pirma, turizmo planavimui bei žmonių gebėjimų ugdymui savivaldybių lygiu skiriama per mažai dėmesio, be to turizmo verslo teisinė ir ekonominė aplinka reikalauja nemažai tobulinimų, Lietuva neturi puikiai išplėtoto susisiekimo jūra bei viešosios turizmo infrastruktūros, neigiamai turizmą veikia ir sezoniškumas, be to, nepakanka turizmo sektoriaus statistikos ir tyrimų, per silpna yra rinkodaros veikla ir turizmo informacijos sklaida, ypač tai matyti užsienio rinkose.

šių problemų sprendimas ir neigiamų veiksnių šalinimas ir sudarytų galimybes tinkamiau ir veiksmingiau formuoti mūsų šalies turistinį įvaizdį, efektyviai naudoti jo potencialą, pagerinti turizmo paslaugų ir produktų pasiūlą, konkurencingumą ir įvairovę, suaktyvinti tiek atvykstamojo, tiek ir vietos turizmo srautus. Didėjantis turizmo paslaugų poreikis, paskatins šio sektoriaus plėtrą bei padės išspręsti dalį nedarbo bei kitų socialinių problemų.

Siekiant gerinti turizmo paslaugų plėtros kokybę reikia siekti kurti tokius turizmo produktus, kurie galėtų atitiktų rinkos poreikius, būtų konkurencingi, turėtų paklausą. Tai galima padaryti  pagerinus paslaugų bei pramogų kokybę, jų įvairovę, kuriant specialiai turistams skirtus produktus. Tai gali būti  aktyvaus poilsio, kaimo turizmo, konferencijų ir seminarų, kultūrinių-pažintinių rinkų segmentai ir t. t. Taigi, svarbiausias uždavinys – atnaujinti bei išvystyti materialinius išteklius, pritraukiant investicijas į įvairių turizmo objektų plėtrą, pvz., viešbučių atnaujinimą, naujų viešbučių bei konferencijų ar verslo centrų statybą, kaimo turizmo sodybų ir kempingų ir kūrimą kaimų vietovėse, sanatorijų atnaujinimą kurortuose, poilsio ir vandens pramogų parkų kūrimą ir pan.

Norint nepriekaištingai dirbti tiek vidaus, tiek ir užsienio rinkose būtina turėti gerai parengtą ir tikslingai orientuotą turizmo informaciją, skleisti reklamą ir nuolat pristatyti Lietuvos turizmo galimybes ir  produktus. Pristatant Lietuvą, kaip turizmo šalį, tarptautinėse rinkose reikia persiorientuoti nuo informacijos apie šalį skleidimo į turizmo produktų pristatymą ir jo srautų formavimą.

Praėjusių metų puikios viešbučių sektoriaus tendencijos iš tiesų nuteikia optimistiškai. Dėl nuolat atidaromų naujų ir planuojamų atidaryti viešbučių, dėl didėjančio jų užimtumo bei augančių turistų srautų ir sparčios oro uostų plėtros Lietuva sulaukia vis daugiau dėmesio iš užsienio investuotojų. Tikimasi, kad greitai nauji tarptautiniai viešbučiai ateis į Lietuvą ir tai dar labiau prisidės prie šio sektoriaus plėtros.

 

Patalpinta rubrikoje(-ose): Viešbučiai
J. Simpsono g. 13, PALANGA
8 (460) 52238
www.rivastar.lt
Svečių namai "Rivastar" isikūrę ramioje, medžių apstuptoje gatvelėje Palangoje, netoli jūros. Mes Jums siūlome komfortabilų apgyvendinimą aštuoniuose liukso klasės kambariuose. Viešbutyje veikia restoranas ir lauko kavinė. Teikiamos konferencijų, seminarų bei pobūvių organizavimo paslaugos yra pirtis. Atliekami įvairūs masažai. Pageidaujantiems didesnio privatumo, galime pasiūlyti apsistoti mūsų nedidelėje jaukioje viloje „ASTOMA“. Mes Jums siūlome išskirtinį dėmesį ir puikų aptarnavimą !!!
www.agrija.lt
www.gotas.lt
www.agrija.lt
www.gotas.lt