Turizmas Lietuvoje: kas traukia keliautojus?

Publikavimo data: 2014-08-04 Turizmas Lietuvoje: kas traukia keliautojus? Lietuva yra vienas didžiausių Rytų ir Centrinės Europos turizmo centrų – kasmet čia apsilanko tūkstančiai keliautojų iš skirtingų pasaulio valstybių. Didžiausio dėmesio sulaukiame iš Rusijos, Lenkijos ir Vokietijos turistų, tačiau kasmet daugėja ir lankytojų iš Jungtinės Karalystės, Latvijos, Estijos, Suomijos bei Danijos. Užsienio turistus traukia ne tik unikalus šalies kraštovaizdis, bet ir platus paslaugų spektras. Kokybės atžvilgiu Lietuvoje plėtojami restoranų, SPA paslaugų ir viešbučių tinklai pranoksta net ir didžiąsias šalies kaimynes.

Rimtų problemų turizmo verslo sektoriui kelia prastas šalies pasiekiamumas – siekiant geriausio rezultato, būtina gerinti Lietuvos pasiekiamumą ne tik oro linijomis, bet ir sausumos keliais. Daug rūpesčių sukelia ir menkai išplėtota rinkodara, ypatingai stabdanti kaimo turizmo plėtrą.

Lankomiausios vietos
    Atskiri Lietuvos regionai žavi savita urbanistika, kultūriniais ir architektūriniais paminklais, tarmėmis ir iš kartos į kartą perduodamomis tradicijomis.
    Žemaitija. Vienas didžiausių traukos objektų – Telšiai, laikomi Žemaitijos etnografinio regiono sostine. Čia didžiausio dėmesio sulaukia jaukus senamiestis, išpuoštas architektūriniais paminklais, įvairiomis skulptūromis ir memorialiniais stendais. Ypatingai vertinamas ir garsusis muziejus „Alka“, turistams siūloma apsilankyti Telšių Antano šv. Paduviečio katedroje, pailsėti Masčio ežero pakrantėje. Keliautojų laukia ir garsieji gamtos paminklai: Debesnų botaninis takas, Jomantų miško pažintinis takas, Šatrijos piliakalnis ir t. t.
    Aukštaitija. Vienas gražiausių Aukštaitijos miestų – Kėdainiai – tituluojami visos šalies širdimi. Tai vienas iš septynių miestų, galinčių pasigirti unikaliu istorijos ir urbanistikos paminklu – senamiesčiu. Turistams siūloma aplankyti Radvilų mauzoliejų – unikalią protestantų didikų šeimos kapavietę, išskirtinės architektūros žydų sinagogas ir vienintelį Lietuvos minaretą jaukiame miesto parke prie Dotnuvėlės upės. Keliautojai ypatingai vertina Skinderiškio parką ir Ruoščius – oficialų Lietuvos geografinį centrą.
    Poilsiautojų pamėgti Molėtai žavi natūralios gamtos ir skaidrių ežerų kraštovaizdžiu. Lankytojus vilioja ir garsusis Lietuvos etnokosmologijos muziejus, kuriame pro 40 cm. skersmens teleskopą galima stebėti naktinį dangų. Rajonas džiaugiasi gausiai lankoma Dubingių piliaviete su išlikusiais XVI amžiaus Radvilų rūmų ir bažnyčios griuvėsiais. Keliautojams, norintiems susipažinti su vietoves istorija ir gamtos paminklais, siūloma pasivaikščioti pažintiniu Dubingių piliavietės taku.
    Dzūkija. Vienas lankomiausių Dzūkijos miestų Alytus žavi savo senuoju parku, kuriame stovi tarpukario fontanas su baseinėliu, auga retasis europinis kukmedis. Pavasariais turistų akis džiugina baltai žydinti japoniška magnolija. Turistus traukia ir Alytaus rajone įsikūrę Daugai, iš visų pusių apsupti skaidriųjų ežerų.
    Suvalkija. Nors Suvalkija turistus vilioja gražiomis lankytinomis vietomis, architektūriniais bei istoriniais paminklais, lankytojų skaičius šiame regione yra minimalus. Didžiausio dėmesio sulaukia Vištyčio regioninis parkas. Pagrindinis šio parko objektas – poilsiautojų pamėgtas Vištyčio ežeras, turintis ribas su Lenkija. Lankytojams siūloma pasivaikščioti po senuosius piliakalnius, Vištyčio malūną, Pavištyčio sodybą ar tiesiog pasigrožėti žaliomis kalvomis ir miškais, kuriose auga didingieji ąžuolai. Turistų dėmesį traukia ir legendomis apipintas Vištyčio akmuo, kuris dar 1964 metais buvo paskelbtas archeologijos ir gamtos paminklu.

Turistus vilioja sostinė
    Lietuvos sostinė pasižymi itin dideliu turistiniu potencialu – Vilnius didžiuojasi išskirtiniais istoriniais ir architektūriniais paminklais, kultūros tradicijomis ir unikaliu kraštovaizdžiu. Didžiausias miesto pasididžiavimas – į UNESCO pasaulio saugomų paveldo objektų sąrašą įtrauktas senamiestis. Turistai tvirtina, kad tai vienas gražiausių Rytų ir Centrinės Europos senamiesčių.
    Tiesa, daugelis jaunųjų turistų pasigenda aktyvesnės veiklos galimybių. Vyresnio amžiaus keliautojai skundžiasi ir gana siaura edukacinių programų plėtote. Daugelis miesto svečių nori susipažinti su miesto istorija ir rajono miestelių gyvenimu, todėl Vilnius skatinamas plėtoti kultūrinį turizmą. Be to, Vilnius yra vienas patogiausių Europos verslo susitikimų taškų – specialistai tvirtina, kad šiai grupei priskiriami turistai yra kur kas išlaidesni už poilsiautojus, o tarptautinių konferencijų plėtojimas leidžia sumažinti sezoniškumo vaidmenį.
    Vertinant Vilniaus turizmo galimybes, verta išnaudoti ir nepelnytai užmirštus gamtos objektus, pvz., Neries upę. Vis dar trūksta intensyvesnio upės panaudojimo turistų plukdymui, aktyviam keliautojų poilsiui ir vandens turizmui. Be to, nors vasaros metu sostinėje nuolatos aidi gyvo garso koncertai, o poilsiautojus pramogauti kviečia kultūriniai ir pramoginiai renginiai, vis dėlto menkai išplėtota rinkodara ir mažos lėšos reklamai trukdo pritraukti didesnį turistų skaičių.

Vietinis turizmas
    Kiekvienais metais didėja vietinio turizmo rinka. Daugiau nei 2 milijonai Lietuvos gyventojų leidžiasi į turistines-pažintines keliones po gimtąją žemę. Pastarieji metai įrodo, kad lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo kraštui ir iš naujo atranda čia saugomus lobius. Lietuvos turizmo centrai klientams siūlo naujas programas ir sudaro palankias sąlygas verslo plėtotei.
    Vienas didžiausių Lietuvos turistų traukos centrų yra Anykščiai, kiekvienais metais didelio lankytojų būrio sulaukia ir Panevėžys, Kėdainiai, Rokiškis, Kupiškis, Žagarė ir t. t. Ypatingai vertinamos edukacinės programos, pvz. Šiaulių rajone siūloma duonos kepimo pamoka, Panemunėje – medaus degustacija. Nors didžiąją vietinio turizmo entuziastų dalį sudaro šeimos, į minėtąsias keliones leidžiasi ir vis daugiau jaunų žmonių.

Naujos turizmo šakos ir ateities perspektyvos
    Turizmo verslas turi itin didelį potencialą – Lietuva patraukli ne tik keliautojams iš užsienio, bet ir vietiniams gyventojams. Tiesa, norint pasiekti geriausią rezultatą, būtina gerinti gamtinio ir kultūrinio turizmo infrastruktūrų vystymą, o šalyje saugomas vertybes būtina pritaikyti turizmui ir viešiesiems poreikiams.
    Nors vienas didžiausių Lietuvos turizmų prioritetų – kurortų plėtra, valstybė gali sėkmingai plėtoti įvairias turizmo šakas. Šalies konkurencinį pranašumą stiprina ir sparčiai populiarėjanti atvirojo tipo sporto, pvz., golfo laukų, hipodromų, infrastruktūra. Keičiantis gyventojų vertybėms, didesnį dėmesį reikėtų skirti ekologinio bei aktyvaus poilsio turizmui.
    Atvykstamojo turizmo augimas yra siejamas su spartėjančiu rinkos atsigavimu po patirtos ekonominės krizės. Beje, lyginant su kaimyninėmis šalimis, turizmas Lietuvoje vystosi kur kas sparčiau. Daugiausia turistų sulaukia Vilniaus apgyvendinimo įstaigos, tačiau gana didelis keliautojų antplūdis pasiekia ir kurortinius Lietuvos miestelius – Palangą, Birštoną bei Druskininkus.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Laisvalaikis