Galite pasirinkti kelias veiklas bei miestus
8 - -
Pasirinkti

Taros supirkimas: nūdiena ir ateities perspektyvos

Publikavimo data: 2014-03-22 Taros supirkimas: nūdiena ir ateities perspektyvos Praėjo gana daug laiko, kol mūsų visuomenė suprato, kad atliekų tvarkymas ir rūšiavimas turi labai didelę reikšmę aplinkos apsaugai. Nepaisant vis gerėjančios situacijos šioje srityje vis dėlto geriausiai tai vykdoma tada, kai vartotojas būna paskatinamas finansiškai. Geriausias to pavyzdys yra užstatas už daugkartinę alaus tarą. Jau ne vienerius metus miestų parkuose, pakelėse ar miškuose nebematome besimėtančių alaus butelių. Be to, nuo kitų metų Lietuvoje ims veikti užstato už vienkartinę plastikinę, stiklinę bei metalinę gėrimų pakuotę sistema. Tokios užstato sistemos daug prisideda prie aplinkos saugojimo ir tausojimo.

 

Dabartinė situacija

Lietuvoje jau aštuonerius metus (nuo 2006 m.) daugeliui daugkartinio naudojimo stiklinių alaus butelių yra taikoma 25 centų už butelį užstato sistema. Ji veiksminga ir palanki tiek vartotojams, tiek ir prekybininkams ar gamintojams, kadangi pastariesiems pakartotiniam naudojimui sugrąžinama ir į šalies sąvartynus nepatenka net 85–90 % tokio tipo taros. Šiuo metu, Aplinkos ministerija kartu su siūlymu įvesti užstatą plastikinei bei metalinei tarai, ruošiasi peržiūrėti ir nuo 2006 m. nepakeistą užstato dydį stiklinei daugkartinio naudojimo tarai.

Visi prekybininkai privalo priimti savo parduodamų gaminių pakuotes už kurias yra nustatytas užstatas. Ši prievolė kiek keičiasi tiems pardavėjams, kurie prekiauja itin nedidelėse parduotuvėse, kurių bendrasis plotas yra ne didesnis nei 90 kv. m (į tai neįskaičiuojamos kaimo parduotuvės), kioskuose, viešojo maitinimo įstaigose, degalinėse. Stiklinė tara su užstatu  gali būti nepriimama tais atvejais, jeigu ji pažeista arba užteršta tiek, kad jos nebeįmanoma panaudoti pakartotinai.

Jeigu prekybininkas, kuris privalo priimti daugkartinio naudojimo pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, atsisako tai padaryti, jis gali gauti baudą, kuri priklausomai nuo aplinkybių gali svyruoti nuo 2,5 tūkst. Lt iki 5 tūkst. Lt. Jeigu vartotojui nėra pateikiama informacija, kaip grąžinti pakuotes, prekybininkui gali būti skiriama bauda nuo 1 tūkst. Lt iki 2 tūkst. Lt.

 

Ateities planai

Aplinkos ministerija nuo 2015 m. Lietuvoje planuoja supirkti ne tik stiklo, bet ir metalinę bei plastikinę tarą: PET butelius ir skardinės. Tai daryti bus įpareigotos visos didesnės Lietuvos parduotuvės. Šie pakeitimai yra numatomi Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos paruoštame Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme, jo papildymo projekte. Tikimasi, kad šie siūlomi įstatymo papildymai bus priimti iki Seimo sesijos pabaigos ir įsigalios nuo 2015 m. pradžios. Taigi, dar yra nemažai laiko pasiruošti šio įstatymo įgyvendinimui. Sukūrus tokią sistemą, kurioje gyventojai būtų finansiškai suinteresuoti nunešti plastikinį butelį į jo supirkimo vietą ar tiesiog parduotuvę, būtų pasiekta, kad tokios rūšies atliekos būtų perdirbamos, nebekeliautų į sąvartyną.

Šis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo papildymo projektas šiuo metu yra išsiųstas neoficialiam suderinimui suinteresuotiems asmenims bei organizacijoms. Taigi, vadinasi, pati tvarka ir numatomos prekybos vietos, kuriose bus privalu užtikrinti būsimojo užstato sistemos veikimą, dar gali smarkiai keistis.

Kol kas dar neaišku ir tai, kokio dydžio depozitas bus taikomas metalinei bei plastikinei pakuotei. Jis turi būti pakankamai didelis, kad motyvuotų vartotojus ir kad jie norėtų pasinaudoti šia sistema. Štai pavyzdžiui, mūsų kaimynėje Estijoje, kur jau kurį laiką plastikinei ir metalinei tarai yra taikoma depozito sistema, užstato dydis yra pusė to, kiek sumokama už alaus butelio užstatą. Įstatymo papildymo projekte siūloma, kad užstatas už parduodamų pakuotes vartotojams būtų sugrąžintas grynaisiais pinigais arba jie galėtų įsigyti prekių už sumą, lygią užstato dydžiui.

Prieš gerus penkerius metus Aplinkos ministerijos užsakymu buvo atlikta šalies gyventojų apklausa dėl plastikinės ir metalinės taros supirkimo. Apklausos duomenimis, net 74 proc. respondentų pritarė, kad užstato sistema atsirastų ne tik buteliams, bet ir kitai tarai.

Minėtasis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas numato, kad visi pardavėjai, prekiaujantys parduotuvėse, kurių bendrasis plotas sudaro nuo 20 iki 200 kv. m, turės suorganizuoti pakuočių bei pakuočių atliekų priėmimą ir užstato už jas grąžinimą prekybos vietoje. Jeigu parduotuvė didesnė nei 200 kv. m, tai pakuočių priėmimas bei užstato grąžinimas galės būti suorganizuotas iki 300 m nuo parduotuvės atstumu, užtikrinant tas pačias priėmimo punkto darbo valandas. Mažesnėse negu 20 kv. m prekybos vietose (išskyrus kaimo parduotuves), kioskuose, degalinėse ir viešojo maitinimo įstaigose užstato grąžinimo sistema nebus privaloma.

 

Ne visada pavyksta atgauti užstatą

Nepaisant šios sistemos privalumų, vis dėlto neretai kyla ir nesusipratimų dėl užstato grąžinimo. Įstatymas skelbia, kad pardavėjai privalo priimti savo parduodamų gaminių pakuotes, už kurias yra nustatytas užstatas ir grąžinti depozitą. Tai netaikoma tiems, kurie prekiauja smulkiose parduotuvėse, kurių plotas ne didesnis kaip 90 kv. m, prekyvietėse, degalinėse, kioskuose, viešojo maitinimo įstaigose. Nepaisant šio įstatymo, taros supirkimas neretai tampa papildomu sunkumo ir galvos skausmu tiek pirkėjams, tiek ir pardavėjams. Tikrai ne visi vartotojai žino, kad į parduotuvę galima nešti tik tars taras, kurių produkcija ten prekiaujama, be to neretai norint sulaukti pardavėjo dėmesio iškraunant tarą, tenka sugaišti gana daug laiko. Kita dažna problema yra ta, kad neretai  atkeliavus į parduotuvę atsiimti depozito už tarą, išgirstamas tradicinis pardavėjų atsakymas, jog jie nebeturi laisvų dėžių. Vis dėlto atsakomybė už tuščios taros supirkimą visų pirma tenka parduotuvėms ir dėžių trūkumas bei kitos problemos neturi būti pasiteisinimas atsisakant ją priimti. Remiantis statistika, užstatą už tarą, t. y. 25 centus, pasiima tik 92 procentai vartotojų. Kyla klausimas: o kur gi likusieji 8 procentai?

Taigi, akivaizdu, kad kartais dėl tam tikrų nepatogumų taros tvarkymo sistema apsunkina tiek vartotojus, tiek ir prekybininkus. Gal būt esant tokiai situacijai puiki išeitis būtų pasinaudoti puikiu užsienio pavyzdžiu – įrengti automatus, kurie priima panaudotas gėrimų pakuotes ir gražina užstatą pirkėjui.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Atliekų tvarkymas