Galite pasirinkti kelias veiklas bei miestus
8 - -
Pasirinkti

Skiepai – farmacininkų manipuliacija žmonėmis ar būtinybė?

Publikavimo data: 2014-03-22 Skiepai – farmacininkų manipuliacija žmonėmis ar būtinybė? Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje netyla gana aršios diskusijos apie skiepus. Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie garsiai kalba apie skiepų daromą žalą ir vis dažniau pritildomi tie, kurie vis dėlto tiki šiuo milžinišku moksliniu išradimu ir ryžtasi kalbėti, jog skiepai naudingi ir būtini.

 

 

Mūsų šalyje, priešingai nei kai kuriose kitose, tėvai turi teisę pasirinkti: skiepyti savo vaikus profilaktiniais skiepais ar ne. Atsiranda daugybė tėvų, kurie nepaisydami gydytojų nuogąstavimų, kad gali pradėti plisti primirštos ligos, vis dėlto savo vaikų neskiepija, mat baiminasi galimo neigiamo šalutinio skiepų poveikio.

Lietuvoje šiuo metu vaikai yra skiepijami pagal LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Tiek naujagimiai, tiek kūdikiai, tiek ir vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo tuberkuliozės, kokliušo, difterijos, hepatito B, stabligės, B tipo Haemophilus influenzae, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudoniukės. Laikantis šio kalendoriaus, pusantrų metų vaikas būna susidūręs su 17 skiepų

 

Skiepų teikiama nauda

Visų skiepų pagrindinis tikslas yra išprovokuoti nedidelę ligą, nesukeliančią jokių negalavimų, o greičiau priešingai – paskatinančią organizmą pasigaminti konkrečios ligos antikūnus, kad vėliau susidūrus su ta pačia ligą organizmas būtų pajėgus nuo jos apsiginti. Daugelis gydytojų visame pasaulyje mano, kad tėvai privalo jausti atsakomybę dėl savo mažylio sveikatos ir jį paskiepyti, apsaugant tiek savą vaiką, tiek ir kitus. Būtina suprasti, jog visi paskiepyti vaikai apsaugo ne tik patys save, bet taip pat ir likusią visuomenės dalį, kadangi jie tampa bakterijų judėjimo kliūtimi. Specialistai teigia, jog paskiepijus 95 proc. visų gyventojų, būtų apsaugoti ir likę penki nepaskiepyti procentai.

Skiepų efektyvumas pirmą kartą buvo paskaičiuotas Amerikos mokslininkų. Jie surinko daugybę duomenų apie sergamumą skiepais valdomomis ligomis iki pasiskiepijimo ir po jo. Puikus pavyzdys yra raupai: jais kiekvienais metais sirgdavo apie 50 tūkst. žmonių, o jau 2004 m. nebuvo užfiksuota nė vieno šios ligos atvejo. Taigi, kadangi nebėra cirkuliuojančio viruso, tai nebereikia ir vakcinos nuo jo.

šiuo metu skiepų vakcinomis yra galimybė sukontroliuoti net 28 ligas. Skiepų, o ypač privalomųjų, skaičius įvairiose šalyse yra nevienodas: pavyzdžiui, švedijoje, Japonijoje bei Norvegijoje kūdikiai pirmaisiais metais gauna 12–14 skiepų rūšių, o tuo tarpu Amerikoje – net 26.

Mūsų šalyje privalomų skiepų nėra, jie visi yra tik rekomenduojami, todėl tėvai ar globėjai, kurie atsisako vaikus skiepyti, patys prisiima didžiulę atsakomybę jų ligos atveju. Yra tokių šalių, kuriose skiepai privalomi. Pavyzdžiui, Vengrijoje, jei tėvai nepaskiepija vaikų, jie teismo keliu iš tėvų paimami, paskiepijami ir tik tada sugrąžinami. Amerikoje nepaskiepyti vaikai neturi galimybės lankyti darželių, įvairių užsiėmimų, t. y., jie neįsileidžiami į kolektyvus.

Taigi, skiepai paskatina organizmą gaminti antikūnus, todėl tampame atsparūs tam tikroms infekcinėms ligoms. Be abejo, svarbu akcentuoti, kad dėl tam tikrų skiepų kyla daugybė diskusijų ir prieštaravimų. Nepaisant to, visi gydytojai sutartinai patikina, kad skiepai, o ypač vaikų, yra patikimas ir labai efektyvus ligos prevencijos metodas, kuris apsaugos nuo pavojingų ligų.

 

Ar skiepai gali pakenkti?

Atsiranda vis daugiau skeptikų, manančių, kad skiepai ne tik neapsaugo nuo ligų, bet dar ir patys jas sukelia bei pažeidžia vaiko imuninę sistemą. Po skiepo dozės žmogus užsikrečia tomis ligomis, kuriomis gal būt niekada ir nesusirgtų. O tai daryti pradedama kūdikiui dar esant gimdymo namuose. Skiepų priešininkai teigia, kad vos gimęs vaikas skiepijant yra susargdinamas keliomis ligomis vienu metu. Tuomet jis nuolat serga būtent tuo laiku, kai vystosi visos svarbiausios jo organizmo sistemos, kurių paskirtis ir yra aprūpinti žmogų sveikata visą gyvenimą.

Besipriešinantys skiepams teigia, kad vaikai yra individualybės ir visų jų negalima masiškai vakcinuoti. Juk daug geresnis variantas – surinkti vaikus ir nueiti aplankyti kokio raudoniuke sergančio draugo. Jei kuris nors nebuvo sirgęs, bet turėjo polinkį šiai ligai, tai po tokio apsilankymo būtinai susirgs. Taigi, vaikams susirgus raudoniuke ar kokia kitokia vaikiška liga, geriau jiems neskirti karantino, o priešingai – bendrauti su nesirgusiais. Taip jie įgaus natūralius skiepus. Tėvų pasisakančių prieš skiepus teigimu, būtina stengtis vaiką bent iki 3 metų apsaugoti nuo skiepų, kad suteiktumėte galimybę prigimtinėms ir natūralioms apsauginėms organizmo jėgoms sukaupti galią.

Jeigu visi žmonės būtų vienodi ir neatsparūs, poliomielitui, tuberkuliozei difteritui ir kitoms ligoms, tai jau seniai žmonija būtų išmirus. Tačiau juk linkęs susirgti viena ar kita liga yra vos vienas iš 100 žmonių. Pavyzdžiui, Amerikoje nuo hepatito B yra skiepijami tik tie naujagimiai, kurių mamos serga šia liga arba yra jos nešiotojos, ir tik su imunoglobulinu, antikūnu. Trečiose pasaulio šalyse imunoglobulinas nėra naudojamas, kadangi jis gana brangus.

 

Informacijos apie skiepus stoka

Pastaruoju metu registruojama nemažai mirčių, dėl tų ligų, kurių pasiskiepijus galbūt buvo galima išvengti, tačiau taip pat yra žinoma atvejų, kai žmonės mirė po skiepų, taigi daugėja ir jų priešininkų. Pavyzdžiui Japonijoje, kuri tikrai yra ypač išsivysčiusi šalis, prieš keletą metų mirė keturi vaikai, kurie buvo paskiepyti vakcina nuo Haemophilus influenzae B tipo infekcijos. Po tokio incidento šie skiepai šalyje buvo uždrausti. Lietuvoje kiekvienais metais yra registruojama apie 60 skiepų sukeltų šalutinių reakcijų. Mirties atvejų nebuvo.

Gal būt visa skiepų sistema būtų žymiai aiškesnė, jeigu žmogus, nuėjęs pas savo šeimos gydytoją, būtų išsamiai informuotas ne tik apie skiepų teikiamą naudą, bet ir apie galimą jų žalą. Be abejo, tai padaryti būtų sudėtinga, juk gydytojai pacientams neretai tegali skirti vos 15 minučių…

Ne visi skiepų priešininkai yra kategoriškai nusistatę prieš visus skiepus. Nemaža jų dalis tiesiog pasisako už retesnį skiepų kalendorių ir siūlo vakcinacijas atidėti vėlesniam negu kūdikystės amžiui.  Vis dėlto iki bendro visų sutarimo dar labai toli.

 

Ligos, nuo kurių primygtinai rekomenduojama skiepytis

Mūsų aplinkoje egzistuoja daugybė pavojingų užkrečiamų ligų, kuriomis gali susirgti kiekvienas. šių ligų pasekmės gali būti labai liūdnos ar net tapti mirties priežastimi. Apsisaugoti nuo tokių pavojingų ligų padeda skiepai. Trumpai aptarkime pagrindinės pavojingas ligas, nuo kurių rekomenduojama skiepyti mažuosius.

Tymai yra užkrečiama bakterinė liga, sukelianti ausų bei plaučių uždegimą, nervų sistemos sutrikimus, pakenkia smegenims ir jų veiklai. ši liga pasireiškia karščiavimu, išbėrimu, kvėpavimo takų ar akių junginės uždegimu. Vaikai, kurie suserga šia liga, kitus gali užkrėsti per 3–5 dienas nuo bėrimo atsiradimo.

Kiaulytė – užkrečiama virusinė liga, kuri pažeidžia įvairias organizmo liaukines struktūras. Ji gali sukelti meningitą, kurtumą, kasos uždegimą, nevaisingumą berniukams, kiaušidžių uždegimą mergaitėms. Jeigu šia liga suserga nėščia moteris, jai gresia persileidimas ar priešlaikinis gimdymas.

Raudoniukės sunkios komplikacijos yra gana retos, tačiau ja susirgusi nėščioji gali pakenkti savo dar negimusiam kūdikiui ir jis gali gimti su įgimtos raudonukės sindromu, sukeliančiu širdies, klausos bei regos ligas, galimas ir persileidimas, mažas vaiko svoris, mažakraujystė, hepatitas.

Poliomielitas gali paveikti žmogaus centinę nervų sistemą ir sukelti dalinį ar net visišką paralyžių. Poliomielito virusu užsikrečiama tiesioginiu būdu, taip pat per infekuotas gleivių išskyras ir kt.

Difterija galima apsikrėsti ir nuo sergančiojo šia liga, ir nuo sveikstančio, ir nuo besimptomio bakterijų nešiotojo. šia liga ypač dažnai susergama žiemą. Ja užsikrečia neskiepyti arba nevisiškai paskiepyti vaikai taip pat ir tie, kurie turi nusilpusį imunitetą.

Kokliušas yra užkrečiama liga, kuri sukelia ilgalaikius kosulio priepuolius. ši liga gali sukelti plaučių uždegimą bei pakenkti smegenims. Nuo jos galima netgi mirti. Kokliušas ypač pavojingas jaunesniems nei šešių mėnesių kūdikiams.

Stabligė yra sukeliama dirvos bakterijų. Jos į organizmą gali patekti per žaizdas ir nubrozdinimus, todėl bet koks sužeidimas, nepaskiepytiems nuo stabligės vaikams yra labai pavojingas. šia liga galima užsikrėsti ir nudegus ar nušalus galūnes. Patekusios į organizmą bakterijos gali sukelti paralyžių, skausmingus raumenų spazmus ir net mirtį.

Pneumokokas yra bakterijos, kurios gali sukelti meningitą, plaučių, vidurinės ausies uždegimą, ir sepsį. šios bakterijos plinta oro lašeliniu būdu, aptinkamas nosiaryklėje. Jos ypač paplitusios tarp darželius lankančių ikimokyklinio amžiaus vaikų. Tikimybę susirgti pneumokoku didina mažas vaiko svoris bei viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.

Hib (B tipo Haemophilus influenzae) bakterijos sukelia tokias ligas kaip meningitas, plaučių uždegimas bei sepsis. Neretai jos atsiranda komplikuojantis plaučių uždegimui ar meningitui, taip pat ir chirurginiu būdu, t. y., darant įvairias operacijas, per kateterius, adatas ir pan.

 

Daugiau apie skiepus ir kitas medicinos paslaugas galite sužinoti šiose klinikose:

Gintaro Klinika

RB&PP

 

Nuotrauka: flickr.com

Patalpinta rubrikoje(-ose): Medicinos paslaugos
Kalvarijų g. 323, Vilnius
852711781
Prekyba medicinine įranga. Klinikoje "Tomografija" atliekami diagnostiniai tyrimai: magnetinis rezonansas, kompiuterinė tomografija, echoskopija,
Skambinti šiandien
Savanorių pr. 79, Kaunas
837240080
Klinika „Sveika oda’’ – specializuota odos ligų ir estetinės medicinos klinika. Pasitelkus modernius šiuolaikinius diagnostikos ir gydymo
Visų odos problemų sprendimas vienoje vietoje!
Savanorių pr. 287 -329, KAUNAS
(37) 311579
Vidaus ligų diagnostika ir gydymas. Skydliaukės mazgų gydymas be operacijos. Šeimos gydytojo paslaugos.
www.galuotas.lt
www.faguru.lt
www.galuotas.lt
www.faguru.lt