Galite pasirinkti kelias veiklas bei miestus
8 - -
Pasirinkti

Sėkmingos reklamos bruožai: naujausios tendencijos

Jau kelis tūkstantmečius gyvuojanti reklamos industrija yra viena pelningiausių verslo sričių, sugebanti patenkinti visus klientų poreikius. Reklama virto mūsų kasdienybe: verslininkams tai pelningas kelias į sėkmę, o vartotojams – būdas, padedantis greičiau pasirinkti ir lengviau apsispręsti. Reklama, pasiekianti mus visais informacijos kanalais, lydi žmogų nuo lopšio iki kapo ir įtraukia į nesibaigiantį vartojimo ciklą. Nors teigiame, kad mūsų pirkimo įpročiams reklama neturi jokios įtakos, deja, meluojame patys sau – reklama braunasi į mūsų pasąmonę ir nesvarbu, ar mes to norim, ar nenorim. Įvairių produktų pasirinkimo galimybės yra neišmatuojamas, o mes kasdien susiduria su milžinišku reklamos kiekiu. Savaime suprantama, mūsų sąmonė (ir pasąmonė) reklamą atmeta – informacijos gausa tokia didelė, kad mes tiesiog negalime jos apdoroti. Be to, nuolatos susidurdami su reklama, mes įgijome tam tikrą imunitetą, todėl ji mums nebedaro tokio poveikio, kokio tikisi reklamuotojai. Natūralu, kad stiprėjant atmetimo reakcijoms, reklamos specialistai ieško naujų būdų sėkmingam verslo plėtojimui.

 

Atlikti tyrimai patvirtina, kad labiausiai įsimenamos reklamos paveikia mūsų emocijas. Beveik didžiausią dalį sprendimų priima smegenų sritys, kurios yra atsakingos už emocijas – reklama turi emocionaliai patraukti žmones, o ne juos atstumti. Žmogus neįsimins informacijos, jei ji sukels neigiamas emocijas (mūsų smegenys atlieka apsauginę funkciją – blokuoja blogus prisiminimus). Tačiau sukelti teigiamus jausmus nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Itin populiarus būdas gerai nuotaikai skatinti yra humoras. Tačiau humoro jausmas nėra objektyvus ir aiškiai apibrėžtas dalykas, todėl naudoti jį reklamoje reikėtų labai atsargiai. Daugelis reklamos kūrėjų pamiršta, kad tai, kas vilioja vienus, gali atstumti kitus. Pvz., itin populiaru reklamose rodyti animacinius personažus. Ir nors toks variantas patrauks vaikų ar jaunatviškų žmonių dėmesį, vyresniai auditorijai jis gali pasirodyti absurdiškas – ar galima užsisakyti itin svarbias paslaugas (pvz., įsigyti būsto paskolą), jei ją siūlo kalbanti meška?

šiandien vis didesnis dėmesys skiriamas vizualiniams akcentams, pvz., reklamoje nuolatos rodomi tik jauni, sveiki ir gražūs žmonės. Reklamos tikslas aiškus – kiekvienas siekia gyventi tobulame pasaulyje. Reklama priartina mūsų svajones prie realybės, o tai jau savaime kelia mums teigiamas emocijas. Tačiau ir toks sumanymas turi kelias puses. Nors daugelis iš tiesų pagalvoja, kad įsigiję reklamuojamą prekę pagerins savo gyvenimo kokybę, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad idealaus pasaulio vizija gali sukelti ir atvirkštinę auditorijos reakciją – realybės neatitinkanti reklama parodo mums, kad gyvename ne taip, kaip norėtume, o tai sukelia nusivylimą ir pyktį, todėl siekiant sukurti idealią reklamą, reikia numatyti, kaip į reklamą sureaguos skirtingo amžiaus ir skirtingos socialinės padėties žmonės.

Pateikti neginčijamą sėkmės formulę – gana sunkus uždavinys, kurio išspręsti dažniausiai nepavyksta net ir pelningiausioms reklamos kompanijoms. Nors reklamos sėkmė priklauso nuo daugybės veiksnių, vis dėlto ši industrija sparčiai žengia į priekį ir jau gali įvardyti pagrindinius sėkmingos reklamos bruožus. Didžiausią informacijos kiekį mes gauname regėdami. Klaidinga manyti, kad reklama turi nuo pradžios iki pabaigos išlaikyti vartotojo dėmesį (tai vis dar neįgyvendinta siekiamybė). Užtenka, kad bent vienas reklamoje pateiktas vaizdinis elementas sąmoningai ar nesąmoningai paveiktų vartotoją: spalva, raidė, nuotrauka, neįprasta kompozicija ar pan. šiandien labiausiai vertinamos realybę atitinkančios reklamos – mūsų dėmesį patraukia tai, kas tiesiogiai susiję su mumis. Daug įtakos turi ir spalvos. Apie jų poveikį žmogaus savijautai kalbama nuo senų laikų. Atlikti moksliniai tyrimai patvirtina, kad kiekviena spalva skirtingai veikia mūsų nuotaiką, todėl vienos spalvos gali pritraukti dėmesį, o kitos pradėti erzinti. Nors vizualinėmis priemonėmis pritrauktas dėmesys yra nesąmoningas ir trumpalaikis, tačiau po kelių sekundžių toks dėmesys gali pereiti į kitą stadiją ir virsti sąmoningu dėmesiu (vartotojas ima gilintis į reklamos turinį). Plėtodama savo kūrybines galias, reklama pamažu virsta menu, kadangi jos veiksmingumą lemia ne pinigų kiekis, o kūrybiškumas. Reklama siekia, kad vartotojas, matydamas reklamą, pereitų kelias apsisprendimą nulemiančias pakopas: atkreiptų dėmesį, išlaikytų susidomėjimą, pajustų norą pirkti ir galiausiai atliktų šį veiksmą. Visos šios pakopos daro milžinišką poveikį žmogaus pojūčiams, jo suvokimui, dėmesiui, atminčiai, mąstymui ir kitiems įsisavinimo procesams.

Pats svarbiausias elementas, nulemiantis apsisprendimą įsigyti reklamuojamą prekę, yra mūsų pojūčiai ir emocijos – reklama turi padėti patikėti, kad vartotojo gyvenimo kokybė pagerės (kad ir labai trumpam) įsigijus vieną ar kitą siūlomą prekę ar paslaugą. Tinkama reklama turi žadinti ne tik tiesioginius pojūčius (pvz., regimuosius, jei stebime reklamą televizoriuje, žurnale ar pan.), bet ir papildomus – pačių mūsų kuriamus – pojūčius, pvz., jei kelionių agentūrą įtikinamai reklamuoja poilsinę kelionę prie jūros, mes tarsi pajuntame Saulės šilumą, išgirstame jūros ošimą, liečiame šiltą smėlį ir pan.

Kitas itin svarbus įsisavinimo elementas yra suvokimas. Pojūčiai dažniausiai atsiranda nesąmoningai, o suvokimas yra sąmoningas procesas, todėl mūsų pojūčius veikiantis reklaminis pranešimas turi turėti tikslią ir aiškią struktūrą – mes turime suprasti, kas yra reklamuojama ir kur galima prekę įsigyti, todėl reklamuojamas produktas turi dominuoti, išsiskirti bendrame fone. Tačiau nepamirškite, kad reklama negali būti monotoniška. Vartotojo dėmesys privalo būti išlaikomas. Žmogus kruopščiai atrenka informaciją, ir jei reklama jo nesudomina, ji tiesiog yra ignoruojama (mes perjungiame TV kanalą, užverčiame žurnalo puslapį, išjungiame internetinį puslapį). Dėmesio išlaikymui naudojami dinamiški vaizdai, ryškios spalvos ir t. t.

Nors reklama gali sudominti pirkėją, vis dėlto toks susidomėjimas gali būti tik laikinas procesas, todėl labai svarbu apeliuoti į vartotojo atmintį. Asmuo turi prisiminti ne tik reklamą (bendrą vaizdą, foną, muziką ar grafiką), bet ir reklamuojamą prekę. Pagrindinis būdas, skatinantis informacijos įsiminimą, yra kartojimas. Tačiau kartojimas, peržengęs įkyrumo ribą, sulaukia itin neigiamos vartotojų reakcijos, todėl šiandien vis populiaresne tampa nauja reklamos priemonė, vadinama remarketingu. Remarketingas (pakartotine rinkodara) yra internetinio reklamavimo būdas, padedantis pasiekti interneto tinklalapio lankytojus, kurie jau vieną kartą lankėsi svetainėje. Tai reiškia, kad reklama rodoma tik tiems, kuriems ji yra aktuali. Toks reklamos būdas yra vienas efektyviausių būdų reklamuotis internete, kadangi padeda pasiekti tikslinę auditoriją ir efektyviai panaudoti reklamos biudžetą. Remarketingas padeda sėkmingai populiarinti prekės ženklą (vartotojai jį mato skirtingose svetainėse) ir tuo pačiu suteikia tik aktualius pranešimus. Be to, šis reklamos būdas leidžia visus lankytojus grupuoti į tam tikras auditorijas.

Auditorijos sąrašai sudaromi tikslingai, atsižvelgiant į svetainės struktūrą ir individualių puslapių lankomumą – vartotojai grupuojami atsižvelgiant į tai, kokiuose puslapiuose jie lankėsi ir kas juos domino. Be to, reklama parodoma tiek kartų, kiek reikia, kad vartotojai apsispręstų dėl vieno ar kito pirkinio.

Siekiant sukurti sėkmingą reklamą yra svarbūs ir įvairūs kiti faktoriai, pvz., itin aktualus kultūrinis aspektas – ar prekės ženklas neturi neigiamų asociacijų konkrečioje šalyje (plačiai nuskambėjo istorija apie nesėkmingus bandymus parduoti automobilį „Chevy Nova“ Ispanijoje, kadangi ispanų kalboje žodis „nova“ reiškia „nevažiuojantis“). Akivaizdūs skirtumai egzistuoja ne tik tarp atskirų šalių, bet ir tarp skirtingų miestų. Be to, dabar sėkmingai naudojami reklamos būdai nebūtinai bus tinkami netolimos ateities auditorijai – šiandien viskas keičiasi žaibišku greičiu.

Reklama visuomet sukelia kokią nors reakciją. Dažniausiai skiriamos 3 pagrindinės: tikslinė reakcija – tai yra reakcija, kurios ir buvo tikėtasi: vartotojas susidomėjo reklamuojama preke, šalutinė reakcija – tai reakcija, kokios nebuvo tikėtasi: vartotojas reklamą suprato netinkamai, atvirkštinė reakcija – tai reakcija, kai vartotojo nuostatos ir asmeninė patirtis prieštarauja reklamos turiniui, todėl reklamuojamos prekės yra ne tik atmetamos, bet ir smerkiamos. šalutinė ir atmetimo reakcijos tapo mūsų kasdienybės dalimis. Kiekvienais metais atitinkamos tarnybos gauna skundus, kad viena ar kita reklama neatitinka realiai egzistuojančio produkto. Lietuvoje maždaug 30 procentų skundų būna pagrįsti, tačiau dažniausiai nusprendžiama, kad galimi pažeidimai nedaro esminės žalos Reklamos įstatymo saugomiems interesams.

Apie milžinišką reklamos žalą kalbama jau kelis dešimtmečius. Daugelis šalių, suprasdamos didžiulį reklamos poveikį, riboja arba visiškai draudžia alkoholio bei tabako reklamą. Tačiau pasipiktinimo skundai nesiliauja – ar reklamos, kurios skatina pasiimti paskolas su milžiniškomis palūkanomis ir žada mums finansinę laisvę, nesikėsina į mūsų gerovę? Tačiau dėl visko kaltinti reklamos industriją, kuri tik sėkmingai atlieka savo darbą, taip pat nederėtų. Be to, dėl nuolat didėjančių vartotojų poreikių kuriamos darbo vietos, sparčiai judama mažesnio nedarbo link. Maža to, negalima pamiršti, kad reklamos užsakovai sumoka už tai, kad galėtume matyti nemokamas televizijos programas, o jei reklamos nebūtų spaudoje, laikraščiai ir žurnalai būtų žymiai brangesni. Akivaizdi ir teigiama prevencinių reklamų įtaka: nors vis dažniau piktinamasi dėl žalingo reklamos poveikio vaikams (pvz., švedijoje draudžiama kurti vaikų auditorijai skirtą reklamą), vis dėlto itin išpopuliarėjusi reklama, kurioje buvo raginama važiuojant automobiliu užsisegti saugos diržus, išmokė mažamečius (nors reklama ir nebuvo orientuota į juos) laikytis saugos taisyklių ir net raginti tėvus užsisegti diržus.

Reklamos nauda yra akivaizdi – mums suteikiama pasirinkimo laisvė, o rinkoje skatinama konkurencija, todėl klaidinga manyti, kad reklamos draudimas ar jos reguliavimas išspręstų problemas, siejamas su masišku vartojimu. Daug efektyvesnis kelias yra visuomenės švietimas, kuris skatintų analitinį bei kritinį mastymą. Žmonės, jaučiantys reklamos grėsmę, turėtų suvokti (ir paaiškinti savo vaikams), kad viskas, su kuo susiduriame internete, spaudoje ar matome per televiziją, neturėtų būti priimta kaip absoliuti tiesa – neturėdami adekvataus požiūrio niekuomet nemokėsime atsirinkti ar vertinti.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Reklamos paslaugos
P. Lukšio g. 7, VILNIUS
(606) 31237
www.euroego.lt
STENDŲ GAMYBOS ir REKLAMOS AGENTŪRA - EUROEGO. GAMINAME, PREKIAUJAME, NUOMOJAME mobiliais parodiniais stendus, parodų įrangą. Plačiausias stendų pasirinkimas Lietuvoje! Stendus gaminame iš anoduoto aliuminio, plieno, plastiko, medžio. Taip pat gaminame šviesdėžes, reklamines iškabas, ekspozicines vitrinas. Teikiame dizaino ir maketavimo paslaugas, gaminame plakatus, teikiame spaudą. VISOS REKLAMOS PASLAUGOS.
www.svedasupaminklai.lt
www.paminklai.lt
www.svedasupaminklai.lt
www.paminklai.lt