Kas yra Ribotos atsakomybės bendrovė?
Publikavimo data: 2019-02-13
Ribotos atsakomybės bendrovė – tai bendrovė, kurios narių asmeninis turtas yra atskirtas nuo įmonės turto. Paprastesniais žodžiais tariant – ribotos atsakomybės bendrovės nariai į verslą investuoja tam tikrą sumą pinigų, o nesėkmės atveju prireikus bendrovę likviduoti, atsiskaityti su kreditoriais – tai daroma tik iš tos turto dalies, kuri buvo įnešta. Kiekvieno nario asmeninis turtas lieka saugus bei neliečiamas. Toks išankstinis finansinis apsisaugojimas itin aktualus kiekvienam verslo dalyviui. O ribotos atsakomybės bendrovei būdingas mažesnis įstatinis kapitalas itin patrauklus pradedantiesiems verslininkams.
Pagrindinis bei pasyvusis partneriai
Įprastai ribotos atsakomybės bendrovė turi du partnerių tipus: vienas iš jų yra pagrindinis, kitas (kai kuriais atvejais ir kiti, jei jų yra daugiau nei vienas) – pasyvusis. Pasyvusis partneris yra atsakingas tik už finansinį investavimą į bendrovę. Tai reiškia, kad jis tiesiog įneša savo įnašą, bet į patį bendrovės valdymo procesą nesikiša, jis dažniausiai atlieka savotišką stebėtojo funkciją. Svarbu pabrėžti, kad pasyvusis partneris turi teisę bent kartą per metus pamatyti įmonės veiklos įrašus, pajamų žurnalus bei kitą informaciją, kad galėtų įvertinti, ar tinkamai veikia įmonė, į kurią jis investavo.
Pagrindinis partneris (jų gali būti ir daugiau), kuris kartais yra vadinamas aktyviuoju, vykdo veiklą, turi teisę pasirašinėti sutartis bendrovės vardu. Praktiškai visa bendrovės veikla yra planuojama, organizuojama ir vykdoma būtent pagrindinių partnerių. Pagrindiniai partneriai gali gauti atlyginimus arba pasiimti pajamas privataus pelno pasinaudojimo būdu. Pasyviajam partneriui išmokamos metinės investuotojo palūkanos, o likęs pelnas padalinamas tarp pagrindinių partnerių. Procentai, kaip dalinamas pelnas, gali būsi suderinami individualiai: pajamos gali būti dalinamos lygiomis dalimis arba proporcingai tokiomis dalimis, kiek kuris partneris įdėjo darbo.
Panašios veiklos formos Lietuvoje
Lietuvoje egzistuojančios dar dvi kiek panašios veiklos įregistravimo formos: uždaroji akcinė bendrovė (UAB) bei akcinė bendrovė (AB) – turinčios panašių požymių, kaip ir ribotos atsakomybės bendrovė (RAB). Pasirinkus bet kurią iš šių verslo įregistravimo formų - reikalingas įstatinis kapitalas, tačiau jei palygintume, ribotos atsakomybės bendrovės įkūrimo atveju - jis kur kas mažesnis. Didžiausias panašumas ir privalumas - tai, kad nesėkmės atveju, visose šiose verslo formose yra apsaugomas jo dalyvių asmeninis turtas. Tai reiškia, kad jei bendrovė paskelbtų bankrotą - su visais kreditoriais būtų atsiskaitoma tik iš į bendrovę investuotų lėšų.
Ribotos atsakomybės ir uždarosios akcinės bendrovių skirtumai
Nors ribotos atsakomybės bendrovė (RAB) turi nemažai panašumų su kita, bene populiariausią veiklos forma Lietuvoje UAB, galime išskirti ir keletą skirtumų.
Vienas iš pagrindinių skirtumų - tai, kad įstatinio kapitalo (dar kitaip vadinamo pajumi) formavimo ir keitimo procedūra kur kas liberalesnė bei lankstesnė, nei uždarojoje akcinėje bendrovėje. Dar vienas privalumas - tai, kad yra keliami mažesni reikalavimai įmonės atskaitomybėje. Įstatinio kapitalo padidinimas taip pat kur kas paprastesnis - užtenka atlikti pinigų įnešimą. O štai norint padidinti uždarosios akcinės bendrovės kapitalą, privaloma laikytis tam skirtų procedūrų, tad procesas dažnai trunka kur kas ilgiau.
Apibendrinant, galima pasakyti, kad ribotos atsakomybės bendrovė turi tiek uždarajai akcinei beįrovei, tiek ir bendrijai būdingų požymių. Verta paminėti, kad prireikus, ribotos atsakomybės bendrovę galima pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę.
Įdomus faktas, kad ribotos atsakomybės bendrovės atsiradimo ištakos siekia 1892-uosus metus, ši forma atsirado Vokietijoje. Po pirmojo pasaulinio karo ši veiklos forma pradėjo sparčiai populiarėti ir kitose Europos šalyse, o nuo 2011-ųjų ji užregistruota jau ir Lietuvoje.