Rankdarbiai – vis populiarėjanti, pelninga verslo šaka

Publikavimo data: 2014-03-22 Rankdarbiai – vis populiarėjanti, pelninga verslo šaka Rankdarbiai yra meno rūšis, atsiradusi iš paprasčiausių buities daiktų poreikio, norint, kad jie būtų ne tik praktiški, bet ir gražūs. Jie turi ir praktinę, ir meninę vertę. Jų įsigyti galima mugėse ar parodose. Dažniausiai rankdarbiai – tai įvairiausi mezginiai, drožiniai, nėriniai, siuvinėti ar dekupažu puošti dirbiniai. Kiekvieną aptarkime kiek smulkiau.

 

Seniausi mezginiai, kuriems daugiau nei 3 tūkst. metų, rasti senovės Egipto kapavietėse. Jie atlikti tobula mezgimo technika bei pasižymi subtilia raštų ir spalvų kompozicija. Tūkstantmečius skaičiuojantys mezginiai beveik niekuo nesiskyrė nuo dabartinių. Lietuvos teritorijoje gyvenusios baltų gentys mezgė mediniais ir kauliniais, o vėliau ir metaliniais virbalais. Tai patvirtina genčių kapinynai. Itin anksti pradėtos megzti juostos, kurios būdavo vyniojamos ant kojų, vėliau kojinės ir pirštinės, liemenės, riešinės, kepurės, apavas ir t. t. Naudoti natūralios spalvos arba augaliniais dažais dažyti pakuliniai, lininiai, vilnoniai siūlai, medvilnė. Rankdarbių raštai ir spalvos priklausė nuo mezginio paskirties: vasariniai mezginiai – iš lino ar medvilnės, žieminiai – iš vilnos.

Drožyba yra taikomosios dekoratyvinės dailės ir skulptūros technika, kai medis, kaulas, ragas, gintaras ar kitokia medžiaga drožiama, pjaustoma, skutama ar lyginama aštriais įrankiais, pvz.: kaltu, peiliu, pjūklu. Kalbant apie medžio drožinius, jie turi gilias tradicijas. Archeologinių medinių radinių fragmentai yra gana puošnūs ir meniški. Ne vienas puošnus drožinys buvo skirtas aukojimui, su juo buvo atliekamos atitinkamos apeigos ir pan. Medžio drožinių populiarumas Lietuvos tautodailėje yra apspręstas geografinės padėties. Buvo raižomi darbo įrankiai, namų apyvokos reikmenys, indai, rogės, vežimai su pakinktais, baldai, architektūros detalės. Ypač populiarūs iš medžio išdrožti kryžiai. Lietuvių kryždirbystė yra įrašyta į Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų UNESCO sąrašą.

Nėrimo vąšeliu technika žinoma nuo senų senovės. Neriama buvo žuvies kaulu iš ilgos žolės ar odos atraižų. Ypač reikalingi buvo nerti tinklai ir virvės. Vieni seniausių nėrinių buvo rasti Kinijoje, Turkijoje, Pietų Amerikoje. 16 a. Italijoje išpopuliarėjo nėrimas plonu vąšeliu naudojant plonyčius siūlus, juo užsiimdavo vienuolės. Daugiausiai tai būdavo religinės paskirties rankdarbiai. 17 a. rankomis nerti darbai buvo ypač vertinami ir madingi, iš čia netgi išliko tam tikrų nėrimo būdų pavadinimų: Ispanijos, Renesanso, Venecijos nėriniai. 19 a. pradėti leisti žurnalai moterims su nėrinių pavyzdžiais, pamažu ėmė plisti nėrimo vąšeliu technika, naudojant metalinę šakutę ar labai storą medžio šaką. 20 a. nėriniai buvo truputį primiršti, bet pastaruoju metu jie vėl populiarėja. Neriant galima naudoti įvairių medžiagų ir storio siūlus, įdomiausius raštus ir sukurti tikrus šedevrus.

Siuvinėjant audinys puošimas dekoratyviniais dygsniais. Europoje jis įsitvirtino kartu su iš Romos imperijos atkeliaujančiomis prabangiomis Vidurinės Azijos medžiagomis, puoštomis spalvotais sudėtingais siuvinėtais raštais. Gausiai išsiuvinėti apdarai būdavo turto ir valdžios simbolis. 17 a. Prancūzijoje, labai populiarus buvo karpytinis siuvinėjimas, kai rašto kontūrai apsiuvami kilpiniu dygsniu, o audinys tarp kilpų iškerpamas. Taip buvo siuvinėjamos apykaklės, palaidinės, staltiesės, vestuvinės suknelės. Ir šiomis dienomis siuvinėti rankdarbiai vis dar džiugina kiekvieno akį ir yra noriai perkami. Žinoma gausybė skirtingų siuvinėjimo technikų, pvz., adinukė, šešėliavimas, peltakiavimas, siuvinėjimas kryželiu, gobeleninis, lygusis. Jos keliavo iš vienos šalies į kitą, keitėsi ir tobulėjo.

Dekupažo techniką 12 a. išrado kinai. Jie plonu popieriumi pradėjo puošti įvairius daiktus: dėžutes, vazas, papuošalus net žibintus ir langus. Rytų Sibiro klajokliai, spalvingu kinų popieriumi puošė savo kapavietes. Vėliau šia rankdarbiai atkeliavo į Vokietiją ir Lenkiją, ir ten popierinėmis iškarpomis imti dekoruoti baldai. Dekupažo pagrindas gali būti medžio, akmens, stiklo, metalo paviršius. Norint puošti bet kokį lakuotą daiktą, pirmiausia jo paviršius pašiaušiamas švitriniu popieriumi. Dekoruojamas objektas apklijuojamas popieriaus iškarpomis, jas išpaišant, auksuojant, sendinant ir t. t. Apklijuotas objektas užlakuojamas specialiu laku, taip pritvirtinant detales ir paslepiant iškilius popieriaus kraštus.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Rankdarbiai
Balsavo: 4
Adresas:
Kauno g. 71, RAMUČIŲ K., KARMĖLAVOS SEN., KAUNO R.
Telefonas:
El. paštas:
Tinklalapis:
Baldų gamyba
Dovanos
Interjero idėjos
daugiau veiklų >
Gaminiai pinti iš vytelių. Gaminame įvairius baldus, interjero detales, buitinės paskirties gaminius.
kamelota.lt
www.kaunotarpininkai.lt
kamelota.lt
www.kaunotarpininkai.lt