Galite pasirinkti kelias veiklas bei miestus
8 - -
Pasirinkti

Prekybos centrai: plėtros galimybės ir rinkos apžvalga

gėrimų išparduotuvė

Prekyba yra viena iš pačių dinamiškiausių ir konkurencingiausių verslo sričių. Norint sėkmingai veikti ir išsiskirti būtina pasitelkti įvairias naujausias rinkodaros priemones. Prekybos rinkodara susideda iš daugybės dalykų: nuo kainodaros iki artimų ryšių su pirkėjais stiprinimo. 

Norint pasiekti iš tiesų gerų rezultatų būtina išnaudoti šiuolaikines pardavimų skatinimo priemones, nustatyti kokie yra pirkėjų elgesio ypatumai ir pirkimo įpročiai, išsiaiškinti rinkodaros galimybes prekybos sektoriuje.

Prekybos centrų plėtros planai

Ekspertų yra suskaičiuota, kad tūkstančiui Lietuvos gyventojų šiuo metu tenka po kiek daugiau nei 300 kv. metrų naudingo prekybos centrų ploto. Didžiojoje dalyje Europos šalių šis skaičius yra žymiai mažesnis. Nepaisant to, mūsų šalyje esantys prekybos centrai planuoja plėstis dar daugiau, t. y., ne tik rekonstruoti senąsias, bet ir statyti naujas parduotuves. Ekspertų teigimu, tokiu būtu yra  ruošiamos erdvės naujų rinkos žaidėjų atėjimui. Tačiau tai nėra susiję su konkretaus tinklo atėjimu, o priešingai – labiau orientuojamasi į pirkėjus.

šalia naujo, gana tankiai gyvenamo Perkūnkiemio mikrorajono Vilniuje neseniai pradėtame statyti prekybos centre yra planuojama atidaryti kiek daugiau nei 20 parduotuvių ir sukurti per 200 darbo vietų. Bendras prekybos plotas pavasarį sieks daugiau nei 7,5 tūkst. kvadratinių metrų, o vėliau, centras bus išplėstas iki 12 tūkst. Planuojama, kad didžiausią plotą šiame centre užims „Rimi“ parduotuvė, nes maisto prekių parduotuvių plėtra po sunkmečio sparčiai atsigauna. Ją lemia ne tik tankiai apgyvendinta vieta, bet ir tam tikri traukos centrai. šalia praėjusią vasarą Vilniaus pakraštyje atidaryto baldų prekybos centro „Ikea“  kitąmet taip pat planuojama statyti didelę maisto prekių parduotuvę.

Apie plėtrą skelbia ir kiti prekybos tinklai: „Maxima“ šiais metais ketina pastatyti bei įrengti tris, „Rimi“ ir „Iki“ – po vieną parduotuvę šalyje. Kitais metais laukiama ir didžiulių „Prismos“ bei „Norfos“ parduotuvių atidarymo. Visi šie senieji prekybos tinklai teigia, jog jiems nebaisus vieno didžiausio Europos žemų kainų vokiečių prekybos tinklo „Lidl“ atėjimas. Tačiau pastebima, kad ne tik statomos naujos, bet taip pat ir rekonstruojamos senos parduotuvės, o tai rodo, kad prekybos tinklai neketina užmigti ant laurų ir pasitempia prieš atvykstančius konkurentus.

Anot nekilnojamojo turto ekspertų per krizę prekybininkai turėjo statybų planus padėti į šalį, todėl dabar aktyvias statybas vykdo tie tinklai, kurie maisto parduotuvių turi mažiausiai. Įvairaus dydžio prekybos centrų sostinėje gana daug, todėl valdžia nesiekia, kad jie būtų iškelti vien tik į miesto pakraščius, kaip yra padaryta daugelyje Europos šalių.

šiuo metu Vilniuje statomi trys didžiuliai prekybos centrai, o kitais metais planuojami dar septyni, tačiau jie bus ne tokie dideli, kokie išaugo prieš gerą  dešimtmetį. Vilniaus miesto savivaldybė turi patvirtintą didžiųjų prekybos centrų išdėstymo schemą. šiandien miesto centre tokio dydžio centrų kaip „Akropolis“ ar „Panorama“ pastatyti nebūtų galimybės, kadangi maksimalus dydis, kurį galima statyti miesto centre, yra 20 tūkst. kvadratinių metrų.

Prekybos centrų rinkos apžvalga

Pirmąjį 2013 metų ketvirtį Lietuvoje vis dar tęsėsi mažmeninės prekybos augimas. Lyginant su 2012 metų tuo pačiu laikotarpiu, mažmeninės prekybos apimtys mūsų šalyje padidėjo 5,5 proc. ir siekė apie 2,73 mlrd. Lt per vieną mėnesį. Augantis vartojimas sukūrė palankią aplinką ne tik plėstis esamiems tinklams, bet taip pat ir į rinką žengti naujiems žaidėjams. Be to, rinkoje auga naujų prekybos centrų poreikis.

Didėjantis vidaus vartojimas yra pagrindinis nuolat augančios šalies mažmeninės prekybos variklis. Gyventojų lūkesčiai dėl jų ateities augo, todėl tai leido jiems daugiau suvartoti, o ne kaupti atsargas ateičiai. Labai svarbu ir tai, kad Lietuvoje ir toliau mažėjo nedarbas. 2013 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje jis siekė 13,1 proc., ir buvo 0,5 proc.mažesnis nei praėjusiais metais. Be to, didžioji dalis šalies įmonių deklaravo planus ateityje didinti darbuotojų skaičių, o tai turėtų prisidėti prie dar didesnio vidaus vartojimo Lietuvoje.

Auganti mažmeninė prekyba skatina vis daugiau naujų stiprių prekės ženklų žengti į Lietuvos rinką. Per pirmąjį šių metų ketvirtį didžiuosiuose prekybos centruose pirmąsias parduotuves mūsų šalyje atidarė „Desigual“, „Pedro del Hierro“, „NoLo“, „Cortefiel“ bei „Springfield“. Antroje metų pusėje Vilniaus „Akropolyje“atsidarė ir pirmoji „Hennes & Mauritz“ (H&M) tinklo parduotuvė.

Naujų ir stiprių prekės ženklų atėjimas į Lietuvą gerokai sujudino prekybos centrų rinką. Beveik visada pilnai užpildyti didieji šalies prekybos centrai, atėjus naujiems ir stipriems nuomininkams, buvo priversti nutraukti nuomos sutartis su mažesnius rezultatus demonstruojančiais nuomininkais. Jie, savo ruožtu, kraustosi į mažesnius ar atokesnius prekybos centrus, kurių vakansijos sparčiai sumažėjo.

Apžvelgiant didžiųjų šalies miestų prekybos centrų vakansijų rodiklius, galima pastebėti, kad pirmąjį 2013 metų ketvirtį jie kiek padidėjo visoje Lietuvoje. Tai gali būti ir sezoninis reiškinys, kai pošventinio laikotarpio metu, metų pabaigoje, prekybos centruose truputį padaugėja laisvų prekybinių plotų. Be to, tokiu metu vyksta gana aktyvi nuomininkų kaita, dėl kurios ir atsiranda tuščių patalpų.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje sostinės prekybos centruose vakansija siekė 2,5 proc. (10.200 kv. m), Kauno – 3,5 proc., (7.100 kv. m), o Klaipėdos vos 0,4 proc. (630 kv. m). Nedidelė laisvų patalpų pasiūla Lietuvos prekybos centrų vadovams leidžia šiek tiek didinti ir nuomos kainas naujiems nuomininkams. Tokia pati tendencija mūsų šalies prekybos centruose turėtų išlikti ir artimiausiu laiku. Ir toliau tęsiasi gana aktyvi kiek mažesnių komercinių objektų plėtra. šio verslo vystytojai aktyviai ieško nedidelių  sklypų, skirtų komercijai, kuriuose būtų galima pastatyti ne didesnių nei 3000 kvadratinių metrų ploto prekybos objektų. šis segmentas ir jo aktyvi plėtra artimai siejasi su  šalyje sėkmingai veikiančiais mažmeninės prekybos tinklais.

Didžiausi Lietuvos mažmeninės prekybos tinklai 2013 metais nusiteikę gana skirtingai. Paskutiniuoju metu aktyviai plėtęsi didžiausi Lietuvos prekybos tinklai „Maxima“,„Iki“ ir „Norfa“, 2013 metais truputį pristabdo savo plėtros planus. Kiek didesnes investicijas skirti planuoja „Iki“, kuri siekia koncentruotis į jau esamų parduotuvių rekonstrukciją pagal naujausią šio prekybos tinklo koncepciją.

Per pirmąją 2013 metų dalį „Iki“ prekybos tinklas rekonstravo jau 10 parduotuvių. Tuo tarpu per visus 2012 metus „Iki“ atnaujino 15 parduotuvių. Mažesni prekybos tinklai šiais metais vykdo aktyvesnę plėtros politiką. 2012 metais pradėtą plėtrą įkurdamas 4 naujas parduotuves ir toliau tęsia „Kubas“. Jis šiemet siekia atidaryti nors 6 naujas prekybos vietas šalyje. Taip pat į Lietuvos rinką žengia ir naujas žaidėjas – tai Baltarusiškas prekybos tinklas „Fresh market“. šios parduotuvės orientuojasi į mažo formato šviežių produktų, nedidelių kainų parduotuves.

Nuolat vykstanti plėtra prekybos centrų rinkoje rodo jos atsigavimą. Taigi artimiausiu metu turėtumėme sulaukti dar daugiau naujų projektų ir investicijų bei nuosaikiai augančių nuomojamų patalpų kainų.

Lankytojų kiekio skaičiavimo svarba

Prekybininkai labai gerai žino, kiek žmonių apsilankė jų parduotuvėse, tačiau neturėdami tikslių duomenų apie lankytojų srautą, tiksliai nežinos, ar pirko vienas iš penkių ar vienas iš dešimties lankytojų. Tiksliai nežinant, o tik nujaučiant lankytojų įpročius ir poreikius, prekybininkams labai sunku tinkamai optimizuoti prekių išdėstymą, siekiant padidinti mokėjimo kvito sumą. Informacijos, galinčios suteikti patikimą ir tikslią informaciją apie lankytojus laiku, svarba vis labiau auga.

Yra daug ir įvairių lankytojų srautų skaičiavimo būdų, tačiau dėl didžiausio tikslumo labiausiai vertinami vaizdo analize pagrįsti skaičiavimai. Tokiais atvejais naudojamos specialios IP kameros, kurios ne tik perduoda vaizdą bet ir turi įdiegtą atitinkamą programinę įrangą, todėl pačios sugeba jį apdoroti ir analizuoti, t. y., skaičiuoti daiktus bei žmones ir fiksuoti jų judesius. Viena pirmųjų įmonių pasaulyje, 2007 m. sukūrusių į IP kamerą diegiamą programinę įrangą, kuri skaičiavo žmonių, praeinančių pro tam tikrą zoną, srautus, buvo švedijos kompanija „Cognimatics“.

Ypač svarbu, kad surenkama informacija būtų tiksli. Kuo didesnė skaičiavimo paklaida, tuo sunkiau bus išmatuoti pokyčius, kadangi bet kuris pokytis, kuris yra ne didesnis negu paklaida, turi būti atmetamas. Tokiomis IP vaizdo kameromis žmones galima suskaičiuoti maždaug 98 proc. tikslumu. Vadinasi, 2 ir daugiau procentų sumažėjęs arba išaugęs lankytojų skaičius jau gali būti vertinamas kaip tam tikras  pokytis, o ne nurašomas į paklaidą. Žinodamos lankytojų skaičių ir jų srautus, įmonės gali ne tik žinoti gana tikslų lankytojų ir pirkėjų santykį, bet taip pat ir pagrįstai vertinti, kiek ir kuriuo laiku reikia daugiau aptarnaujančio personalo. Taip pat svarbu analizuoti ir akcijų bei jų komunikacijos poveikį lankytojų srautams.
 

 

Patalpinta rubrikoje(-ose): Prekybos centrai