Galite pasirinkti kelias veiklas bei miestus
8 - -
Pasirinkti

Praėjusiais metais pradelstų įsiskolinimų skaičius išaugo 47 %, o suma – daugiau nei 40 %

Lietuvos bankui pateiktų vartojimo kreditų davėjų (ne kredito įstaigų) ataskaitų duomenimis, 2013 m. vartojimo kreditų, kai mokėjimas buvo pradelstas ilgiau kaip 90 dienų iš eilės, skaičius išaugo 47 % ir metų pabaigoje siekė 156 tūkst., o suma padidėjo daugiau nei 40 % ir sudarė 279 mln. Lt.

 

Vis dėlto paskutinį ketvirtį ilgiau kaip 90 dienų pradelstų kreditų skaičius augo ne taip sparčiai kaip ankstesniais ketvirčiais – šis augimas, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, sudarė tik 0,5 %, o 60–90 dienų pradelstų kreditų skaičius sumažėjo 14 %.

„Lygindami trečiojo ir ketvirtojo ketvirčių duomenis, matome, kad Lietuvos banko pasitelktos priemonės – nuo 2013 m. liepos mėn. vartojimo kredito davėjams taikomi atsakingojo skolinimo nuostatai, pristabdė pavojingas tendencijas vartojimo kreditų rinkoje. Tai rodo, kad einame teisinga kryptimi. Tikimės, kad mūsų siūlymai peržiūrėti vartojimo kredito rinkos reguliavimą ir įstatymo lygiu bus svarstomi pavasario Seimo sesijoje“, – sako Vilius šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.

Praėjusių metų spalį Lietuvos bankas Finansų ministerijai pateikė kompleksinius pasiūlymus keisti Vartojimo kredito įstatymą. Siūloma mažinti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, riboti asmenų galimybę vartojimo kredito sutartį sudaryti neapgalvotai, įpareigoti vartojimo kredito davėjus tikrinti visą iš klientų gautą informaciją, numatyti papildomus reklamos reikalavimus, proporcingas baudas už įstatymo pažeidimus.

Lietuvos bankas, įvertinęs ankstesnes tendencijas vartojimo kredito rinkoje, 2013 m. pradžioje taip pat parengė ir patvirtino Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatus, kurie įsigaliojo nuo liepos 1 d. Nuostatuose detalizuotas Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintas atsakingojo skolinimo principas – kliento mėnesio įmokų pagal visus įsipareigojimus suma negali viršyti 40 % jo tvarių pajamų.

Anot V. šapokos, šiuo metu didžiausią nerimą kelia didesni nei 1 000 Lt vartojimo kreditai – 2013 m., palyginti su 2012 m., ilgiau nei 90 dienų pradelstų tokių kreditų skaičius padvigubėjo (ketvirtąjį ketvirtį padidėjo 9 %), o suma išaugo 58 % – iki 168 mln. Lt. Panašiu tempu (57 %) didėjo šių kreditų, kai gražinimo terminas buvo pratęstas, suma: metų pabaigoje ji siekė 72 mln. Lt. Pradelsti ir pratęsti kreditai kartu sudaro daugiau nei pusę bendro šios rūšies kreditų likučio. Jis gruodžio 31 d. sudarė 430 mln. Lt.

Kitų vartojimo kredito rūšių ilgiau nei 90 dienų pradelstų įsiskolinimų lygis per paskutinį ketvirtį sumenko: mažųjų vartojimo kreditų (iki 1000 Lt) – 3 %, susietojo vartojimo (lizingo) kreditų – 4 %, sąskaitos kreditavimo – 27 %.

Ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, suteiktų naujų vartojimo kreditų skaičius padidėjo 5 % ir sudarė 280 tūkst., iš jų beveik du trečdalius sudarė mažieji vartojimo kreditai.

Per 2013 m. suteikta 11 % daugiau vartojimo kreditų nei 2012 m., o suma išaugo 14 %. šį augimą labiausiai lėmė didesni nei 1 000 Lt vartojimo kreditai – jų 2013 m. išduota net 3,5 karto daugiau nei 2012 m., o paskolinta suma padidėjo 28 %.

Gyventojų įsipareigojimai vartojimo kredito davėjams pagal visas vartojimo kredito rūšis 2013 m. paskutinį ketvirtį perkopė 1 mlrd. Lt. Beveik pusę šios sumos (450 mln. Lt) sudarė susietojo vartojimo (lizingo) kreditai, dar 430 mln. Lt – didesni nei 1 000 Lt vartojimo kreditai.

 

šaltinis: Lietuvos bankas

Patalpinta rubrikoje(-ose): Bankai