Oro užterštumas ir jo įtaka sveikatai
Publikavimo data: 2014-07-25 Pastaruoju metu didmiesčiuose riedant milžiniškiems srautams automobilių ir vykstant gamybai ir intensyvioms statybos oro tarša pasiekė neregėtas aukštumas. Gyventojus būtina skatinti pirkti elektra varomus automobilius, gamintojus – kuo mažiau nuodingų medžiagų išleisti į orą, statybininkus – drėkinti visus dulkes sukeliančius procesus. Būtina atsisakyti skeptiško požiūrio į aplinkos oro užterštumo problemą, kadangi tai daro milžinišką įtaką gyventojų sveikatai ir griauna civilizuotos visuomenės įvaizdį. Užterštumą ore daugiausia sukelia anglies monoksidas, kietosios dalelės, ozonas ir sieros dioksidas. Pakalbėkime apie šias medžiagas kiek išsamiau ir apžvelkime, kaip jos paveikia žmogaus organizmą.
Anglies monoksidas
Anglies monoksidas yra dujos, kurios susidaro automobilio variklyje arba kituose šildymo įrenginiuose, kai degdama anglis ar kitas organinis kuras, ypatingai dujos, pritrūksta deguonies. Anglies monoksidas yra bespalvis, bekvapis ir beskonis. Šios dujos per mūsų kvėpavimo sistemą patenka į kraują ir ten susijungia su hemoglobinu – molekule, kuri yra raudonuosiuose kraujo kūneliuose, ir kuri yra atsakinga už deguonies išnešiojimą po žmogaus organizmą. Anglies monoksidas susijungia su hemoglobinu ir sudaro naują medžiagą – karboksihemoglobiną. Kadangi anglies monoksidas hemoglobinui yra artimesnis negu deguonis, jo gavus sumažėja kraujo sugebėjimas pernešti deguonį. Anglies monoksido neigiamas poveikis žmogui priklauso būtent nuo karboksihemoglobino kiekio. Kai organizmą paveikia anglies monoksidas, paūmėja ir suaktyvėja širdies bei kraujotakos ligos, padidėja kraujo krešulių susidarymo tikimybė, esant nėštumui, neigiamai paveikiamas vaisiaus vystymasis. Jeigu ore esančio anglies monoksido koncentracija yra didesnė nei 0,08 mg/l ir tokioje aplinkoje būnama 3–5 valandas, tai teršalas gali neigiamai paveikti centrinę nervų sistemą.
Kietosios dalelės
Kietųjų dalelių ore padidėjimą lemia meteorologinės sąlygos, šildymo sezonu išskiriami dūmai, automobilių išmetamosios dujos, intensyvios statybos, netinkamai prižiūrimos gatvės, gaisrai. Padidėjus ore esančių teršalų kiekiui ir esant tam tikroms palankioms meteorologinėms sąlygoms gali susiformuoti net kietųjų dalelių rūkai. Šių dalelių sudėtyje dažniausiai randama sunkiųjų metalų, pvz., švino, mangano, o tai sukelia apsinuodijimus.
Jei šios dalelės patenka į žmogaus organizmą, stambiausios sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, t. y. gerklėje bei nosyje, o čiaudint ar kosint pašalinamos; smulkiosios dalelės patenka į gilesnius kvėpavimo takus, t. y. bronchus bei alveoles, ir ten nusėda. Iš giliųjų kvėpavimo takų kietosios dalelės gali būti nuneštos ir į kraują.
Šie teršalai apsunkina plaučių veikla, sutrikdo širdies ritmą. Nuolat būnant aplinkoje, kurioje yra didelė kietųjų dalelių koncentracija, gali išsivystyti astma, bronchitas ar net plaučių vėžys.
Sieros dioksidas
Sieros dioksidas yra vienas iš pagrindinių ugnikalnių išskiriamų dujų komponentų, tačiau jis taip pat yra gaminamas ir įvairiais pramoniniais metodais. Degant akmens angliai ir naftai, kurios turi įvairių sieros junginių, taip pat išsiskiriamas sieros dioksidas. Šios medžiagos poveikis priklauso nuo koncentracijos ore. Teršalas dirgina kvėpavimo takų ir akių gleivines, sukelia kosulį. Įkvėpus didesnę šių dujų koncentraciją atsiranda rijimo sunkumų, kalbos sutrikimų, vemiama, dūstama, netgi galima staigi plaučių dehidratacija. Šiam teršalui jautriausi yra vaikai bei pagyvenę žmonės ir vaikai.
Ozonas
Visoje Žemės atmosferoje yra nedidelės koncentracijos ozono. Pažemėje esantis laikomas oro teršalu, kuris kenkia žmogaus plaučiams, o aukštesniuose atmosferos sluoksniuose esantis ozonas apsaugo mus nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių. Jei mūsų aplinkoje esančio ozono koncentracija yra didesnė nei 100 μg/m³, ima skaudėti galvą, jei didesnė nei 200 μg/m³ ,prasideda astmos priepuoliai ir suaktyvėja imuninė sistema, o jei ozono koncentracija ore siekia 400 μg/m³ ir daugiau, prislopinama žmogaus centrinė nervų sistema, atsiranda akies raumens funkcijų sutrikimai.
Taršos poveikis sveikatai
Oro užterštumo įtaka žmogui labai priklauso nuo teršalų kiekio, jų tipo, ir koncentracijos ore, taip pat ir nuo individualaus kiekvieno žmogaus organizmo, bei laiko, praleisto užterštoje aplinkoje. Visa tai atitinkamai sukelia lėtinius arba ūmius sutrikimus ir kt.
Išskiriamas trumpalaikis bei ilgalaikis teršalų poveikis žmogaus sveikatai, kuris atitinkamai sukelia ūmius arba lėtinius sveikatos sutrikimus. Ūmūs sveikatos sutrikimai pastebimi miesto rūkų atveju. Dažniausiai dirginami visi viršutiniai kvėpavimo takai, t. y. ima perštėti nosį ir gerklę, tampa sunku kvėpuoti, atsiranda kosulys. Tiems, kurie jau serga lėtinėmis kvėpavimo arba kraujotakos sistemos ligomis, jos dažniausiai paūmėja – atsiranda astmos priepuolių, širdies veiklos sutrikimų. Tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti žmogaus plaučius padidėja sportuojant ir kvėpuojant per burną. Taigi, padidėjus taršai, būtina nutraukti aktyvius užsiėmimus lauke.
Dažniausiai oro užterštumas pakenkia plaučių funkcijoms, skatina respiracines ligas, imuninės sistemos susilpnėjimą. ir kt. Kvėpavimo sistemos pažeidimai įprastai pasireiškia kosuliu, nosies bei gerklės gleivinių sudirgimu ir kt. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), oro užterštumas kietosiomis dalelėmis skatina kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligų paūmėjimą. Esant didelei jų koncentracijai padidėja plaučių jautrumas ir kitiems teršalams.
Patys jautriausi oro taršai yra maži vaikai (iki 5 metų) bei vyresni žmonės, kurie serga lėtinėmis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis. Esant dideliam užterštumui šiems žmonės nerekomenduojama eiti į lauką, reikėtų vengti fizinio krūvio, taip pat apsaugoti kvėpavimo takus – pridengti juos kaukėmis arba respiratoriais. Prieš patalpų vėdinimą reikėtų langus bei orlaides uždengti drėgnu audiniu, kad ant jų nusėstų teršalai. Tie kurie serga lėtinėmis ligomis turi pasirūpinti reikalingų vaistų atsargomis.
Europos aplinkos agentūra akcentuoja, jog šiuo metu tiek kietosios dalelės, tiek ir žemai esantis ozonas yra tie teršalai, kurie labiausiai kenkia žmogui. Be abejonės, oro užterštumas neigiamą poveikį turi ir visai aplinkos kokybei. Jis kenkia žemės ūkiui, skatina dirvos rūgštėjimą, naikina pastatus ir istorinius objektus, sukelia eutrofokaciją ir daug kitų neigiamų dalykų.