Lietuvos žemės ūkio plėtros galimybės ir perspektyvos

šiandieninės plėtros galimybės

Pastarąjį dešimtmetį žemės ūkio svarba Lietuvos ekonomikoje gerokai sumažėjo, akivaizdžiai sumenko ir pridėtinė minėtosios šakos vertės dalis. Daug problemų sukelia mažėjantis darbuotojų skaičius – kasmet apie 10 proc. žmonių palieka kaimą ir keliasi į miestą. Pastarųjų penkiasdešimties metų gyventojų migracijos (kaimas–miestas) duomenys patvirtina, kad šiandien Lietuvos kaimai yra praradę pusę savo gyventojų.

1960 metais kaimo gyventojai sudarė apie 60 proc. visų šalies gyventojų, tačiau 2011 metais šis skaičius tesiekė 30 proc. Nors gyventojų mažėja, žemdirbystė šiandien vis dar yra reikšminga šalies ekonomikos veikla, be to, rinkos specialistai tikina, kad ateinantį dešimtmetį žemės ūkio pozicija turėtų dar labiau sustiprėti – dėl augančio gyventojų skaičiaus maisto paklausa sparčiai kils, todėl suvartojamas maisto kiekis didės visose pasaulio šalyse, o tai reiškia, kad maisto kainos greitu metu tik didės – nepaisant 2011 m. pasiekto kainų piko, javai, mėsa ir pieno produktai turėtų būti gerokai brangesni nei praėjusį dešimtmetį.

ES teikiama parama žemės ūkiui per pastarąjį dešimtmetį leido įgyvendinti daugiau kaip 11 tūkst. projektų – ūkių valdos buvo modernizuotos. Investicinė parama žemės ūkiui didiesiems ūkininkams leido apsirūpinti modernia technika, todėl šiandien akivaizdžiai padidėjo darbo našumas žemdirbystės bei gyvulininkystės srityse (moderni technika ne tik atitinka aukštus aplinkosaugos standartus, bet ir mažina sunaudojamos energijos kiekį) ir pagerėjo žemdirbių darbo sąlygos. Sprendžiant iš ūkininkų apklausos duomenų, spėjama, kad artimiausiais metais ūkį plės beveik 50 proc. Lietuvos ūkininkų – apie 20–25 proc. ketina įsigyti dirbimui tinkamos žemės. Plėstis ketina ir tie ūkininkai, kurie dar nespėjo pasinaudoti visomis ankstesniais metais įgytomis galimybėmis – artimiausiu metu jie ketina statyti arba atnaujinti senus ūkio pastatus, nusipirkti daugiau dirbamos žemės bei specialių žemės ūkiui skirtų prietaisų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis praeitais metais vidutinis Lietuvos ūkis siekė maždaug 14–15 hektarų. Be to, 2012 m. Lietuvos žemės ūkyje dirbo apie 8 proc. žmonių (o tai kasmet leidžia sukurti apie 4 mlrd. litų pridėtinės vertės), tačiau lyginant su artimiausiomis kaimynėmis, akivaizdu, kad Lietuvos ūkis dar nėra pakankamai išplėtotas, pvz., nors Estijoje žemės ūkio sukuriama pridėtinė vertė yra beveik tokia pati kaip ir Lietuvoje, tačiau šioje srityje dirba kelis kartus mažiau žmonių, todėl akivaizdu, kad Estijos žemės ūkio sektorius yra daug našesnis.

Liūdnoji pusė

Kryptingai plėtojamo žemės ūkio nauda yra milžiniška. ši daugiafunkcė veikla rūpinasi ne tik kaimo vietovių gyvybingumu, gyventojų užimtumu, tačiau ir saugo kultūrinį šalies paveldą, rūpinasi biologinės įvairovės išsaugojimu, teikia žaliavas tekstilės, chemijos, farmacijos pramonei ir atlieka kitas svarbias funkcijas.

Nepaisant visų minėtų nuopelnų, žemės ūkis turi ir tamsiąją pusę. Žiniasklaidoje sklando vis daugiau kalbų apie tai, kaip iš tiesų išgaunama visa parduodama produkcija – ne paslaptis, kad daugelyje fermų gyvuliai auginami be jokios pagarbos gyvybei, yra kankinami ir žudomi be gailesčio. Savaime suprantama, kad tokios kalbos gali sukelti daug bėdų, todėl šiandien kai kuriose valstijose (pvz., Ajovoje) už panašių naujienų platinimą viešojoje erdvėje galima sulaukti piniginės baudos ar net patekti į kalėjimą (ir visai nesvarbu, ar išsakyti faktai atitinka realybę ar su ja prasilenkia). Be to, daugelyje fermų yra draudžiama filmuoti ar fotografuoti. Vaisų ir daržovių auginimas taip pat kelia daug klausimų. Visai neseniai pasirodė B. Estabrooko knyga „Tomatoland“, kurioje teigiama, kad daugelis daržovių didžiuosiuose ūkiuose auginami visiškai nederlingoje žemėje, į kurią nuolatos pilamos trąšos, pesticidai ir herbicidai, o neprinokę vaisiai nokinami dirbtiniais būdais. Dėl šios priežasties parduotuves pasiekia tik tobulos išvaizdos vaisiai ir daržovės, atsparūs smūgiams ir natūraliam gedimo procesui.

Vis daugiau kalbų sukelia žemės ūkio abejingumas aplinkosaugai. šiais metais priimta Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos reforma beveik visai neatsigręžė į aplinkos ir išteklių tausojimą. Europos Parlamento Žemės ūkio komiteto priimtame susitarime dėl 2014–2020 m. Europos žemės ūkio ateities numatyta, kad žemės ūkio verslas bus remiamas ES mokesčių mokėtojų pinigais, tačiau apie šios veiklos žalą aplinkai beveik neužsiminta. Nors Pasaulio gamtos fondas drauge su organizacijomis partnerėmis (tarp kurių – Lietuvos gamtos fondas) ES strategus ragino priimti protingus sprendimus, kurie užtikrintų, kad žemės ūkio veikla nesukels grėsmingos žalos ekosistemai, tačiau taip ir liko neišgirsti. Tiesa, negalima pamiršti, kad oficialiai gamtos ir jos išteklių apsaugai bus skiriama didesnė dalis lėšų, tačiau aplinkosaugos specialistai įsitikinę, kad tai neatneš jokios naudos, kadangi numatytos priemonės yra pernelyg paviršutiniškos. Be to, nemaža dalis priemonių kelia abejonių – jos gali atnešti daugiau žalos negu naudos. Liūdna ir tai, kad daugeliui ūkininkų aplinkosaugos reikalavimai išvis nebus taikomi, kadangi jų prižiūrimi žemės plotai yra ne tik dideli, bet ir itin naudingi ES pramonei. Ūkininkai, privalėję laikytis taisyklių, tačiau to nedarę, neteks tik dalies tiesioginių išmokų – 37,5 proc., be to, išmokų pasisavinimas bus svarstomas tik po to, kai numatytų reikalavimų nebus laikomasi kelis metus iš eilės.

Mūsų stiprybės ir silpnybės

Žemės ūkio reikalams naudojamas plotas nuolatos plečiasi. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad didėja tik ariama žeme – kultūrinių ir natūralių ganyklų plotas mažėja, o vieta, skirta sodams ir uogynams, jau gerą dešimtmetį beveik nesikeičia.

Tai leidžia daryti išvadą, kad žemės ūkis vis labiau orientuojasi į auginamos produkcijos didinimą. šiandien didieji Lietuvos ūkiai ir kooperatyvai turi palankias galimybes eksportuoti savo produkciją, o eksportas virsta itin naudinga alternatyva gautos produkcijos pardavimui maisto pramonei. Be to, nereikia pamiršti, kad Lietuvos žemės ūkio ir maisto produkcijos gamintojai yra išsaugoję tvirtas pozicijas ir mūsų šalies vidaus rinkoje. Gaudamos ES paramą, didžioji dalis maisto perdirbimo įmonių yra modernizuotos ir atitinka numatytus ES reikalavimus, todėl Lietuva gali drąsiai konkuruoti su kitų šalių rinkomis. Nepaisant minėtų perspektyvų, Lietuvos žemės ūkio darbo našumas ir intensyvumas šiandien yra gana žemas – šiuo faktoriumi mes stipriai atsiliekame nuo konkurentų. Didžioji dalis mažųjų ir vidutinių Lietuvos ūkių neturi galimybių plėstis, nes yra nepajėgūs konkuruoti su didžiaisiais ūkiais ir negali įsigyti didesnio žemės ploto. Be to, šie ūkiai beveik neturi jokių galimybių investuoti į modernizavimą ir naujų technologijų diegimą, todėl negali dirbti našiai ir efektyviai. Be to, specialistai tikina, kad Lietuvoje tiesioginis žemės ūkio ir maisto produktų pardavimas dar nėra tinkamai išplėtotas ir pakankamai efektyvus.

Žemės ūkio perspektyvos

Augant visų pasaulio šalių ekonomikai ir didėjant gyventojų pajamoms, Lietuvos gamintojai turi vis daugiau galimybių eksportuoti produkciją į tas šalis, kurios savarankiškai nesugeba pasirūpinti žemės ūkiu ir maisto produktais (didžiausias galimybes mums suteikia stiprėjančios trečiojo pasaulio šalys). Be to, didėjančios pajamos vartotojus skatina keisti mitybos įpročius, todėl vis daugiau dėmesio skiriama ekologiškiems, aukštos kokybės produktams. Tikėtina, kad šių produktų vartojimas laikui bėgant tik didės. Vis aktualesnes aplinkosaugos problemas turėtų padėti išspręsti tinkamas ir apgalvotas pažangių technologijų ir inovacijų taikymas žemės ūkyje, be to, modernūs prietaisai leidžia efektyviai plėsti ir tinkamai prižiūrėti ūkio valdas. Siekdami didžiausio našumo, savo prioritetus turėtume skirti mažųjų ir vidutinių ūkių plėtotei, jų efektyvumo užtikrinimui. Pridėtinės vertės turėtų būti didinamos diegiant inovacijas. Siekiant tolygiai panaudoti Lietuvos gamtinius ir žmogiškuosius išteklius daugiau dėmesio derėtų skirti gyvulininkystei, be to, įvairindami ekonominę veiklą išsaugotume darbo vietas kaimuose ir sumažintume gyventojų migraciją.

Daugiau apie žemės ūkį - įmonės ALTAGIS tinklalapyje.

Nuotrauka: flickr.com