Lietuvos naudingosios iškasenos, ir jų panaudojimo galimybės
Publikavimo data: 2014-03-22
Naudingosios iškasenos – tai gamtinės mineralinės medžiagos, kurios slūgso žemės gelmėse. Jos dažniausiai galima naudojamos materialinėje gamyboje. Pagal vertę, išgavimo ir sunaudojimo kiekį svarbiausios pasaulyje naudingosios iškasenos yra statybai ir keliams skirta skalda, smėlis ir žvyras, apdailos akmuo, akmens anglis taip pat nafta, geležies rūda, durpės ir t. t. Smarkiai padaugėjo pasaulyje išgaunamų žemės gelmių išteklių – per paskutinį šimtmetį jų išgauta daugiau nei per visą ankstesnį žmonijos gyvavimo laikotarpį. Žemės gelmių turtai yra labai svarbūs valstybių ir pasaulio ūkyje ir ekonomikoje. Jų turinčios valstybės padidina savo eksportą, pakelia ekonomikos lygį ir taip pagerina gyvenimo kokybę.
Nors Lietuva ir neturi ypač brangių iškesenų, kaip pvz.: auksas, sidabras ir pan, tačiau gali pasigirti kitomis, ypač intensyviai naudojamomis iškasenomis. Kalbant apie Lietuvos gelmių išteklių ištirtumą reikėtų akcentuoti, kad vienų naudingųjų iškasenų ištirti ištekliai, tokie kaip gėlas požeminis vanduo, klintis, dolomitas, žvyras, siekia 10-60% prognozinių išteklių, o kai kurios naudingosios iškasenos, pvz.: geležies rūda, glaukonitas, gintaras, akmens druska ir t. t., mažai tirtos.
Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo eksploatuojama dešimt rūšių naudingųjų iškasenų: požeminis gėlas ir mineralinis vanduo, dolomitas, klintis , žvyras, opoka, molis, durpės, smėlis, nafta bei sapropelis. Apie šias iškasenas ir norėtųsi truputi pakalbėti. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje didžioji dalis gyventojų ir pramonės įmonių poreikių patenkinama požeminiu vandeniu. Vandens tiekimui mūsų šalyje vartojamas tik gėlas požeminis vanduo. Mineralinio vandens, eksploatuojamo be specifinių komponentų ir bromo, taip pat yra visoje Lietuvos teritorijoje.
Klintys yra nuosėdinės karbonatinės uolienos, pagrindinė cemento gamybos žaliava. Arčiausiai paviršiaus jos slūgso šiaurės Lietuvoje, Akmenėje ir jos rajone. Ypač didelis ir svarbus yra Karpėnų telkinys. Jis savo gelmės saugo net 70 mln. tonų.
Dolomitas – tai arti žemės paviršiaus aptinkama uoliena, randama tik šiaurės Lietuvoje. Tai minkšta, lengvai pjaustoma ar skaldoma nuosėdinė karbonatinė uoliena, kuri nuo seno yra naudojama statyboms. Iš dolomito gaminama skalda, kuri naudojama kelių tiesimui. Didžiausi dolomito karjerai yra Petrašiūnuose ir Klovainiuose.
Opoka yra nuosėdinė uoliena naudojama kaip statybinis akmuo ar mineralinis priedas iš jos galima gaminti adsorbentus ir abrazyvus. Lietuvoje opokos telkinys yra Stoniškių-Žemaitkiemio apylinkėse. Opokos ištekliai telkinyje sudaro apie 34,4 mln. tonų. Telkinys buvo pradėtas eksploatuoti 1989 m. Čia per metus buvo iškasama maždaug 104 tūkst. tonų. Vėliau gamyba sumažėjo ir 1994 m. visai sustojo. Molis yra nuosėdinė plastiška uoliena, sudaryta iš labai smulkių dalelių. Lietuvoje išžvalgyta daugiau nei 50 telkinių, daugiausia – paskutinio apledėjimo prieledyninių ežerų vietose. Molis naudojamas keramikoje. Iš jo gaminamos plytos, porcelianas, indai. Jis taip pat naudojamas cemento, popieriaus gamyboje. Kadangi jame yra daug įvairių cheminių medžiagų, tai molis taip pat naudojamas medicinoje bei kosmetikoje.
Žvyras ir smėlis, kaip naudingosios iškasenos, naudojami betonui gaminti, tiesti kelius, statybose, silikatinėms plytoms gaminti. Netoli Anykščių eksploatuojamas kvarcinio smėlio telkinys. Baltas smėlis – reta ir vertinga žaliava. Jis naudojamas langų stiklų, stiklo taros, kineskopų gamyboje. Durpės Lietuvoje gana populiari naudingoji iškasena. Jų aptikta daugiau nei 40 rūšių, daugiausia – žemapelkinių alksninės rūšies durpių. Jos sudaro apie 60 % visų išteklių. Aukštapelkinės durpės sudaro apie 30 % visų išteklių. Iš jų gausiausios plyninės fuskuminės rūšies durpės.
Lietuvoje dabar yra 10 eksploatuojamų naftos telkinių. Kasmet iš jų yra išgaunama apie 0,4 mln. tonų naudingos žaliavos. Deja, tai patenkina vos 5 % šalies reikmių. Nafta aptinkama 1,9 – 2 km gylyje. Dėl didelio slėgio iš gręžinio ji kyla pati ir ištrykšta. Slėgimui pasibaigus pastatomi siurbliai. Dar viena Lietuvos naudingoji iškasena yra sapropelis. Tai dumblingos nuosėdos, susidariusios gėlų, stovinčių vandens telkinių, pvz., ežerų, tvenkinių, kūdrų, dugne. Lietuvoje būdingas jo storis 1–2 m, kartais iki 5 m. ši iškasena tinkama purvo procedūroms, klijų, plastmasės gamybai. Sapropelio dedama į gyvulių, paukščių pašarą, jis – puiki daržų trąša.
Remiantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymu, naudingosios iškasenos gali būti naudojamos tik tada, kai jos Lietuvos geologijos tarnybos būna detaliai išžvalgytos ir aprobuotos. Parengtiniai išžvalgyti ir prognoziniai ištekliai prieš naudojimą turi būti išžvalgyti detaliai.
Galbūt reikalingi substratai? Tuomet kreipkitės į Rekyva įmonę.
