Lietuvos farmacijos politikos formavimas ir įgyvendinimas
Publikavimo data: 2014-03-22 Farmacija yra sveikatos apsaugos sistemos dalis. Nuo jos priklauso žmogaus gyvenimo kokybė, sveikata bei visos valstybės socialinė gerovė. Mūsų šalyje tiek vaistų politikos formavimui, tiek ir jos įgyvendinimui yra skiriamas ypatingas dėmesys.
Farmacijos sektorius Lietuvoje
Pastaruoju metu Lietuvos vaistų politika bei farmacijos sektoriaus plėtra buvo artimai susijusi su šalies politiniais, ekonominiais bei socialiniais procesais. Visų pirma tai Lietuvos narystė Europos sąjungoje, taip pat privataus kapitalo įsivyravimas, laisva konkurencija, augantis žmonių nors gydytis šiuolaikiniais kokybiškais bei saugiais vaistais. Valstybė, įgyvendinama tam tikras priemones farmacijos srityje, tikisi užtikrinti kuo palankesnes vaistų kompensavimo ir jų kainų formavimo sąlygas.
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija yra atsakinga už nacionalinės vaistų politikos formavimą ir įgyvendinimą. Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamentas siekia užtikrinti Europos Sąjungos reikalavimus bei nacionalinius vaistų poreikius atitinkančią teisinę farmacijos sektoriaus aplinką, gerinti vaistinių preparatų kainų ir kompensavimo sistemą bei gyventojų aprūpinimą vaistais ir kitomis farmacinėmis paslaugomis.
Vaistų politika Lietuvoje ir ES
Bene pats svarbiausias vaistų politikos tikslas yra užtikrinti kokybišką vaistų rinką ir saugius, veiksmingus vaistinius preparatus. Pagrindiniai farmacinės veiklos reguliavimo principai yra nustatyti Farmacijos įstatymo. Jie taip pat detalizuojami ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose bei sveikatos apsaugos ministro įsakymuose. Mūsų šalyje tiek farmacine veikla, tiek ir vaistų rinka rūpinasi Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Didžiausias politikų dėmesys yra skiriamas vaistų kompensavimui. Pagrindiniai jo principai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatyme.
Matomoje lentelėje išsamiai pateikiamos 2013 metų Kauno miesto Teritorinių ligonių kasų planuotos ir faktines lėšos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms.
Siekiant įgyvendinti Laisvo asmenų judėjimo nuostatas yra pripažįstami ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose šalyse, išduoti farmacijos diplomai bei kiti profesinės kvalifikacijos dokumentai. Mūsų šalies piliečiams, kurie nori vykti į kitą ES valstybę narę ir ten siekti vykdyti farmacinę veiklą, yra išduodamos pažymos, kurios patvirtina įgytą profesinę kvalifikaciją, kuri atitinka Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus.
Vaistų pramoninė gamyba ir registracija, didmeninis jų platinimas ir farmakologinis budrumas, klinikiniai tyrimai ir informacija apie vaistus, reklama bei farmacijos specialistų veikla yra reglamentuojama Europos Sąjungos dokumentų. Teisiniai ES farmacijos nuostatai yra perkelti ir į mūsų šalies nacionalinę teisę.
Europos sąjungos farmacijos teisynas yra nuolat tobulinamas. Mūsų šaliai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, svarstomi trys Farmacijos ir medicinos prietaisų dokumentų projektai, kurie yra susiję su klinikiniais vaistų tyrimais, skaidrumu, įtraukiant vaistus į nacionalines sveikatos draudimo sistemas bei nustatant mokesčius Europos vaistų agentūrai orientuojantis į farmakologinį budrumą.
Farmacijos departamento bei Valstybinės kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotiems darbuotojams tenka didžiulė atsakomybė siekiant rūpintis sudėtingais ES tarpvalstybinių sprendimų priėmimo procesais, didinant Lietuvos indėlį ES farmacijos politikai ir stiprinant mūsų šalies įtaką priimant ES sprendimus. Priėmus šituos dokumentus, jų nuostatos bus perkeltos ir į Lietuvos Respublikos teisinę bazę.
Ar farmacijos verslas Lietuvoje – monopolija?
Neretai Lietuvos farmacijos rinka yra kaltinama monopolija. Tačiau apie tai kalbėti reikėtų labai atsargiai. Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti, apie kuri vaistų rinkos segmentą kalbama: gamybą, didmeninę ar mažmeninę prekybą. Kiekvienas rinkos segmentas pasižymi labai skirtinga situacija. Juk net arčiausiai vartotojų esantis segmentas – mažmeninė prekyba – yra konkurencingas.
Prisiminkime tai, kad, kai kilo žalinga vaistų kainų reguliavimo iniciatyva, būtent vienas iš jos teikėjų argumentų ir buvo tai, kad mūsų šalyje konkurencija tarp vaistinių yra gerokai per didelė. Be to, reguliuoti mažmeninę prekybą buvo pasirinkta gana demonstratyviai: juk vaistinės veikia Lietuvoje, didieji farmacininkai, kurių dalis vaisto kainoje sudaro didžiausią dalį, politikams yra nepasiekiami. Vaistų kainų reguliavimas niekuo nesiskiria ir nuo kitų produktų kainų reguliavimo.
Jeigu vaistų ar kitokių prekių kainos konkuruojančiose parduotuvėse kinta panašiai, tai aiškiausias požymis, jog vyksta konkurencija, o ne atvirkščiai – monopolija. Kitaip sakant, esant didelei pardavėjų konkurencija jie vienas kitą stebi, t. y., nuolat seka kainas, pardavimų skatinimą, nuolaidas, ir stengiasi neatsilikti.
Vaistų rinka patiria strateginę krizę
Naujausi tyrimai rodo, jog net 25 proc. farmacijos kompanijų galvoja, kad vaistų pramonė šiuo metu patiria strateginę krizę, kurios metu kainų reguliavimas ir dideli įstatymų pokyčiai bei nedidelė suteikiamų patentų trukmė verčia įmones sumažinti gamybos apimtis, o intensyvi plėtra matoma tik sparčiai besivystančių šalių rinkose.
Teikiamos prognozės, kad besivystančių šalių vaistų rinka iki 2016-ųjų metų sudarys net 40 proc. viso pasaulio rinkos. Dėl šios priežasties daugiau nei pusė vaistų gamintojų ruošiasi savo produktus parduoti būtent šiuose regionuose. Tikėtina, kad 2016 metais vaistų pardavimai padidės apie 4,5 proc. viso pasaulio mastu. Nepaisant to, norėdamos įsitvirtinti sparčiai besivystančių šalių farmacijos rinkoje bendrovės susidurs su daugybe iššūkių: turės ištirti šių šalių pacientų poreikius ir regioninius ypatumus, sugebėti pagaminti kokybiškus ir nebrangius vaistus, taip pat parduoti saugų ir veiksmingą gaminį tiems, kurie gali už jį sumokėti daugiau.
Griežta farmacijos rinkos kainų politika ir įvairūs įstatyminiai apribojimai Lietuvoje nėra tokie griežti kaip kitose Europos šalyse ar Amerikoje, be to, vaistų bendroves vilioja vis didėjanti perkamoji galia, gerėjanti sveikatos priežiūros sistema ir gausėjanti vidurinioji gyventojų klasė.