Galite pasirinkti kelias veiklas bei miestus
8 - -
Pasirinkti

Kokios priežastys stabdo intensyvią elektromobilių plėtrą Lietuvoje?

Publikavimo data: 2014-03-22 Kokios priežastys stabdo intensyvią elektromobilių plėtrą Lietuvoje? Šiuo metu vis dar masiškai auga dyzelinu ar benzinu varomų automobilių kiekis. Viena vertus tai džiugina, nes ši rinka nuolat auga – juk be automobilio retas kuris beįsivaizduojame savo gyvenimą, tačiau kita vertus yra ir daugybė problemų. Nafta pasaulyje yra sparčiai senkantis ir labai lėtai atsinaujinantis šaltinis, o šiuo metu automobiliai sunaudoja net 61 proc.visų išgaunamų naftos produktų ir yra visiškai nuo jos priklausomi. Be to tokio tipo automobilių išmetamosios dujos sudaro apie ketvirtadalį viso išmetamo anglies dioksido. Nors nuolat ir yra stengiamasi sukurti kuo mažiau aplinkai kenkiančius automobilius, pereinant prie naujų degalų rūšių, tačiau to per maža. Tai didžiulė grėsmė visai ekosistemai. Mokslininkai prognozuoja, kad po 30 metų automobilių pasaulyje bus dvigubai daugiau, o dar po šimtmečio gelbėti planetą jau bus per vėlu. Taigi, siekiant apsaugoti aplinką į automobilių rinką turėtų būti įsileista kuo daugiau elektromobilių ir laikui bėgant tikimasi, kad jie pakeis įprastus.

 

Remiantis Europos Komisijos vertinimu, elektromobiliai iki 2020 metų turėtų sudaryti 3–10 proc. visos automobilių rinkos. Apžvelgus Lietuvoje esančią situaciją, vidutiniškai turėtume parduoti daugiau negu 6 tūkst. elektromobilių ir hibridinių automobilių per metus. Tikėtina, kad šis skaičius tik augs, kadangi šiuo metu Lie­tu­viai jau tu­ri vi­sas ga­li­my­bes su­kur­ti puikų elek­tro­mo­bi­lių grei­tų­jų įkro­vi­mo sto­te­lių (toliau – GĮS) tink­lą. Daug pa­stan­gų, kad toks tink­las bū­tų įsteig­tas, de­da vals­ty­bės val­do­ma elek­tros skirs­ty­mo bend­ro­vė LESTO. Ji pa­skel­bė tel­kian­ti elek­tro­mo­bi­liais su­in­te­re­suo­tų įmo­nių, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų ir ki­tų organi­za­ci­jų gru­pę, ku­ri bend­ro­mis jėgomis ini­ci­juo­tų elek­tro­mo­bi­lių inf­ras­truk­tū­ros plė­trą Lie­tu­vo­je.

Deja ledai elektromobilių plėtros srityje vis dar juda gana vangiai. Kokios gi didžiausios to priežastys?
Visų prima turėtų būti nustatyta tiksli elektromobilių parko formavimo viziją. Tai turi būti ilgalaikė, mažiausiai dešimtmečio programa, kuri išliktų nepakitus keičiantis vyriausybei. Be to spartesnei elektromobilių rinkos plėtrai būtinas intensyvus įvairių ministerijų (Susisiekimo, Ūkio, Energetikos, Aplinkos), savivaldybių, verslininkų, mokslininkų bendras darbas. Jiems bendradarbiaujant reikia atlikti įvairiapusišką elektromobilių plėtros Lietuvoje analizę, o jau tuomet formuoti tikslingas šios politikos gaires, įvertinti ekonomines galimybes skatinant jų pirkimą ir naudojimą, populiarinti šias transporto priemones visuomenei kaip neteršiančias aplinkos ir efektyviai naudojančias  energiją.

Kita problema – mūsų šalies rinkoje yra labai nedidelė elek­tro­mo­bi­lių pa­siū­la. šiuo metu pas mus par­duo­da­mi tik­tai ja­po­nų kom­pa­ni­jos elek­tro­mo­bi­liai Mit­su­bis­hi i-MiEV ir italų – Tazzari Zero.  Netrukus Lietuvoje planuojama pardavinėti ir vieną populiariausių elektra varomų automobilių pasaulyje Nissan Leaf. Atsižvelgiant į Lietuvos ekonominę situaciją šie automobiliai mūsų šalies gyventojams tikrai brangūs. Pa­vyz­džiui, jau mi­nė­tas „Mit­su­bis­hi i-MiEV“ kai­nuo­ja apie 120 tūkst. li­tų, o Tazzari Zero – apie 88 tūkst. litų.  
Kitas svar­bu aspektas stabdantis intensyvią elektromobilių plėtrą Lietuvoje yra GĮS tinklo stoka.

Remiantis prieš keletą metų atliktais tarptautiniais tyrimais galima teigti, kad vie­ną kar­tą įkro­vęs elektromobilio aku­mu­lia­to­rių žmo­gus va­ži­nė­ja tol, kol lieka 30 proc. ener­gi­jos. Jei nė­ra GĮS tink­lo, per metus tokia transporto priemone nu­va­žiuo­jama vos 2–3 tūkst. ki­lo­me­trų, nes vairuotojas bijo, kad, jei lai­ku ne­sus­tos, ga­li pri­trūk­ti ener­gi­jos ir teks kvies­tis techninę pagalbą, o tai la­bai bran­gu. Tuo tarpu, esant puikiai įrengtam GĮS tinklui, nuvažiuotas kelias siekia net 20 tūkst. ki­lo­me­trų. Baimė prapuola, nes prie elek­tro­mo­bi­lio vai­ruotojas ži­no, kad bet ka­da pa­siek­ti grei­to­jo įkro­vi­mo tink­lą. Deja, mūsų valstybė, kurioje nėra išplėtoto GĮS tink­lo, pa­ten­ka į už­da­rą ra­tą: automobiliai neperkami, kadangi nėra ga­li­my­bės grei­tai ir pa­to­giai jų įkrau­ti, o be jų nė­ra plė­to­ja­mas GĮS tink­las. Taigi, kažkurie turi pradėti. Paskaičiuota, kad intensyviai dirbant iš anks­to ga­vus vi­sus rei­kia­mus lei­di­mus bei viską ge­rai su­pla­na­vus GĮS tinką įma­no­ma išplėtoti grei­čiau nei per metus.

Atlikus ne vieną apklausą paaiškėjo, kad ne vienas Lietuvos verslininkas mielai savo turimą automobilį pakeistų į elektromobilį, kuris tausoja aplinką, tačiau labiausiai nuo to atbaido viešosios infrastruktūros stoka. Juk važinėjant tokia mašina pakrovimas mieste sukels problemų, be to, siūloma gana mažai lengvatų tokiems automobiliams.

Nepaisant to, kad ši sistema toli gražu nėra tobula, galima pasidžiaugti, kad jau nemažai neveikta siekiant ją gerinti. šiuo metu jau egzistuoja keletas lengvatų, skirtų elektromobiliams: autobusams skirta juosta leidžiama važiuoti elektromobiliams, suteikiamas nemokamas parkavimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Dėl šių priežasčių, o taip pat ir siekiant apsaugoti mūsų aplinką nuo taršos, tokių transporto priemonių vis daugėja. Remiantis VĮ Regitros duomenimis šiuo metu Lietuvoje yra užregistruota 12 elektromobilių ir 1387 hibridiniai automobiliai.

Pats puikiausias pavyzdys Lietuvai elektromobilių plėtros srityje yra Estija. Nors šie automobiliai yra brangesni maždaug 35 tūkst. litų ir vienu įkrovimu nuvažiuoja tik 150 km, jie elektromobiliams pinigų rado paprastai ir nusipirko ne dešimt, o net penkis šimtus tokių transporto priemonių. Estijoje lėšų elektromobiliams gauta pardavus atliekamus aplinkos taršos leidimus. Tai nesunkiai galėtų padaryti ir Lietuva. Estija pirmoji pasaulyje šalis, kurioje pradėjo veikti visą šalį apimantis elektromobilių įkrovimo tinklas, kurį sudaro 165 nuolatinės srovės įkrovikliai. Tinklas naudoja pasaulinės energetikos ir automatikos technologijų grupės ABB technologiją.

Taigi, atsižvelgiant į vis augantį aplinkos taršos pavojų, mūsų valstybei reikėtų suskubti skatinti elektromobilių plėtrą. Reikia nustatyti tikslią elektromobilių parko formavimo viziją, didinti GĮS tinklą, suteikti jiems dar daugiau lengvatų. Ir nors šioje srityje jau yra gana daug nuveikta tačiau, tie žingsneliai gerokai per maži. Juk visai šalia turime puikiausią pavyzdį – Estiją – iš kurio pasimokius būtų galima gerokai paspartinti elektromobilių plėtrą Lietuvoje.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Automobiliai