Kokia reklama gali sudominti jaunąją kartą?

Jaunosios kartos reakcija į reklamą
Kuo kiekvienas vartotojas jausis artimesnis prekės ženklui, tuo nuoširdžiau ir įtaigingiau produktas ar paslauga bus rekomenduojama šeimai ir draugams. Ypatingai akyli ir kritiški reklamai yra jauni žmonės, todėl kūrėjai turėtų rūpintis, kaip įtikti būtent šiam segmentui.

Kiekviena reklama ne tik diktuoja madas, tačiau ir praplečia akiratį, paskatina domėtis ir sukelia naujų kūrybinių idėjų. Jaunoji karta, kurios vertinimas yra itin aktualus kūrėjams, kartais į reklamą žiūri gana paviršutiniškai ir ji jiems tėra tam tikrų žinių apie prekes šaltinis. Kita vertus yra ir tokių jaunosios kartos atstovų kurie į reklamą žiūri itin kūrybiškai, jie atrinkinėja, lygina ir labai aiškiai suvokia, ar reklama vykusi, ar ne. Neretai jaunimas daugiau domisi ne pačia preke ar paslauga, pateikiama reklamoje, o stengiasi suprasti pagrindinę reklamos minti, idėją,  pasisavinti tam tikrų vertybių. Reklama jaunajai kartai nėra tik paprasčiausias vaizdinys. Tai daugiau reiškinys, gebantis pamokyti, įkvėpti naujų idėjų, formuoti vertybes. Tačiau netikusi reklama taip pat gali būti labai greitai nušvilpta.
 

Reklama turi atspindėti jaunimo tikslus
Šių metų pavasarį vykusioje konferencijoje „Password 2014“ paskaitą skaitė ir žinomas rinkodaros ekspertas, knygos „Kaip garsiems prekės ženklams išlikti populiariems“ bendraautorius J. Van den Berghas, kuris taip pat yra dirbęs ir su tokiais žinomais prekių ženklais kaip „Sony“, „Lego“, „Danone“ ir daugybe kitų. Šis pripažintas rinkodaros profesionalas dalinosi rimtais patarimais apie tai, kokie sprendimai yra patys paveikiausi ir darantys didžiausią įtaką jaunajai kartai, bei kokia kryptimi šiandien įmonės turėtų kreipti savo rinkodarą, norėdamos susilaukti palankaus jaunimo įvertinimo. Ekspertas teigia, kad jaunoji šio tūkstantmečio karta nuo vyresniųjų labiausiai skiriasi tuo, jog jiems svarbu tapo ne konkretaus prekės ženklo prestižas, o prekės praktiškumas ir tai, kiek smagu bus naudotis pačiu produktu, t. y. ar jis yra patogus, ar išmoko kažko naujo. Šie poreikiai ateina iš pagrindinio jaunosios kartos siekio – tapti sėkmingais tiek visuomenėje, tiek ir versle. Šitoks tikslas kartu reiškia ir didžiulį jaunosios kartos poreikį iššūkiams.

Kai priimami įvairūs sprendimai, orientuoti į naująją kartą, reklamos kūrėjams jau nebegalima remtis vien klasikiniais rinkodaros principais, kai, pavyzdžiui, reklamos sėkmei pakakdavo pasikviesti žinomą žmogų, kuris pristatytų naują produktą ar prekės ženklą. Nors tai kainuodavo nemažai, tačiau dažniausiai tokio tipo reklaminės kampanijos atsipirkdavo dar ir su kaupu. Šiandien jaunosios kartos niekas nebesudomins klasikiniais metodais – jie jau per daug gerai pažįstami, nebepaperka, tapo nepaveikūs. Todėl dabar labai svarbu stengtis į reklamą kaip įmanoma labiau įtraukti vartotoją, kad ji būtų interaktyvi ir vartotojas patirtų naujų potyrių.

Puikus to pavyzdys gali būti viena sėkmingiausių pernai įvykusių reklamų –  „Coca-Cola“ vykdyta filmo „Operacija Skyfall“ reklamos kampaniją  Belgijoje. Čia smagiame vaizdelyje buvo rodoma traukinių stotis, o joje atsitiktiniai žmonės iš aparato perka „Coca-Cola“ skardinę. Staiga ekrane užsidega nurodymai, jog riekia įvesti savo vardą, taip pat užrašas „išlaisvink savyje agentą 007“ bei atbulinis laikmatis, kuris paskelbia iššūkio pradžią. Tuomet visi praeiviai ima bėgti nurodyto perono link. Galų gale šis bėgimas su daugybe kliūčių yra vainikuojamas legendine prekės ženklo melodija ir visi „agentai 007“ už įvykdyta iššūkį yra apdovanojami kino bilietais į premjerą. Šis pavyzdys puikiai atspindi, kaip galima išreklamuoti ir filmą ir prekės ženklą pasitelkiant ne pagrindinį herojų, kaip būtų įprasta, o atsitiktinį praeivį. Šis vaizdelis tapo ne tik itin pasisekusia reklamos kampanija, tačiau ir virusiniu vaizdo klipu įvairiuose socialiniuose tinkluose.

Reklamą galite pamatyti čia: youtube.com
 

Taigi, šiandien reklamų kūrėjai didelį dėmesį turėtu kreipti į jaunąją auditoriją. Reklamų kampanijose turėtų būti iškeltos ir pačios svarbiausios visuomenės moralines vertybės, pvz., sąžiningumas, teisingumas, kilnumas, pagarba kitiems, draugystė, švelnumas ir pan. Reklamos kūrėjai, galėdami tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai stimuliuoti galimus produkto vartojimo bei kokybės vaizdinius, turi labai didelę įtaigos jėgą, ir ja pasinaudodami turi ne tik brėžti ryškią ribą tarp realybės bei iliuzijos, bet taip pat ir eskaluoti svarbiausius vertybinius aspektus ir formuoti sąmoningą bei tobulėjančią visuomenę.