Kokia asmenybės savybių reikšmė darbo vietoje?

Publikavimo data: 2016-11-14 Kokia asmenybės savybių reikšmė darbo vietoje?

Kiekvienas iš mūsų esame skirtingi – vieni mėgstame ramius pasisėdėjimus su pačiais artimiausiais draugais, kiti – dažniau laiką leidžiame apsupti nepažįstamų, naujų žmonių, triukšmingoje aplinkoje. Šie asmenybės skirtumai nesunkiai gali būti pastebėti ir darbo aplinkoje. Juk būtent ten praleidžiame didžiąją dalį savo gyvenimo. Manote, kad visi darbuotojai gali būti klasifikuojami tik pagal darbo našumą ir gebėjimus? Tai iš dalies netiesa. Asmenybės bruožai vienas iš pagrindinių veiksnių lemiančių organizacijos narių elgesį.

asmeninės savybėsKas yra asmenybės savybės?

Asmenybės savybės – individualių skirtumų matmenys, kurie pasireiškia tendencijomis išreikšti stabilius minčių modelius, jausmus bei elgesį. Kitaip tariant – žmogus su tam tikromis asmenybės savybėmis panašiose situacijose elgsis panašiai. Pavyzdžiui, turbūt daugelis turime kolegą, kuris mėgsta būti dėmesio centre, lengvai bendrauja su nepažįstamais žmonėmis ar nuolat šypsosi. Remiantis asmenybės savybių stabilumu, galime spėti, jog ir naujoje darbo vietoje šis žmogus elgsis taip pat – jam nebus sunku įsilieti į naują kolektyvą.

Psichologijoje yra išskirta keletas asmenybės teorijų ir modelių. Tačiau vienas iš naujausių, praktiškiausių bei tinkamiausių - Didysis Penketas.

Asmenybė pagal Didįjį Penketą

Penki pagrindiniai asmenybės bruožai: ekstraversija, neurotizmas, sutariamumas, atvirumas patyrimui ir sąmoningumas. Kiekvienas esame šių asmenybės savybių rinkinys, tačiau vieni tam tikras savybes išreiškia stipriau, o kiti mažiau – būtent dėl to ir skiriamės vieni nuo kitų.

  • Ekstraversija – dažnai siejama su socialumu. Žmonės, kurie pasižymi aukštais šio asmenybės bruožo rezultatais, gali būti apibūdinami kaip aktyvūs, šnekūs, optimistiški. Tuo tarpu intraversija, kuri yra kitame šios dimensijos polyje, apibrėžiama ne kaip ekstraversijos nebuvimas, o kaip priešingos ekstraversijai savybės. Asmenys, pasižymintys aukštesniais intraversijos rezultatais, labiau mėgsta būti vieni, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jie turi socialinių baimių.
  • Neurotizmas – susijęs su žmogaus polinkiu patirti įvairius neigiamus jausmus. Neurotiški asmenys dažniau jaučia stresą, linkę save ir kitus vertinti neigiamai. Taigi viename šios dimensijos polyje yra minėti neigiami jausmai, tuo tarpu, jeigu asmuo yra mažiau neurotiškas, galima teigti, kad jis - gana emociškai stabilus, ramus, atsipalaidavęs bei geba įveikti stresines situacijas.
  • Sutariamumas – su kitais sutariantys asmenys pasižymi altruistiškumu, kito užjautimu bei supratimu, jie linkę bendradarbiauti. Tuo tarpu žemu sutariamumu pasižymintys žmonės labiau linkę ne bendradarbiauti, o konkuruoti, jie yra egocentriški, antagonistiški, skeptiškai nusiteikę prieš kitų ketinimus.
  • Atvirumas patyrimui – atviri patyrimui asmenys trokšta intelektualinių žinių, pasižymi lakia vaizduote, jie gana didelį dėmesį skiria vidiniams išgyvenimams, domisi tiek vidiniu, tiek išoriniu pasauliu išreiškia estetinį jautrumą. Tuo tarpu tie, kurie yra mažiau atviri patyrimui - konservatyvūs, jų pomėgių bei veiklos ratas siauresnis negu žmonių su aukštais atvirumo patyrimui rezultatais.
  • Sąmoningumas – gebėjimas tinkamai planuoti, organizuoti, išsikelti tikslus bei jų sistemingai siekti, tokie žmonės jaučią nemažą pasiekimų poreikį. Sąmoningi asmenys yra atsargūs, kruopštūs, atkaklūs. Kaip ir kitos asmenybės savybės, taip ir ši, turi neigiamą pusę - žemi sąmoningumo balai atskleidžia žmogaus polinkį veikti tik tada, kai tai naudinga jam pačiam, tokie žmonės mažiau vadovaujasi moraliniais principais.

Kyla klausimas – kaip skirtingos asmenybės elgiasi darbe? Kokie bruožai yra susiję su geresniu darbo atlikimu?

Motyvacija

darbas kompiuteriu

Stipri motyvacija – sėkmės garantas. Dirbate darbą susijusį su pardavimais? Vieno tyrimo (Barrick, Stewart, & Piotrowski, 2002) metu buvo išskirtos dvi pagrindinės motyvacijos rūšys darbo vietoje – aukštesnio statuso arba pasiekimų siekimas. Vienus iš mūsų labiau motyvuoja noras pakilti karjeros laipteliais, pralenkti kolegas, kitiems norisi kuo kokybiškiau bei efektyviau atlikti darbus, nekreipiant dėmesio į tai, ar jie lems statuso pasikeitimą.

Būtent šio tyrimo metu buvo pastebėta, kad minėtos asmenybės savybės – ekstraversija bei sąmoningumas yra teigiamai susijusios su motyvacija darbo vietoje. Tai reiškia, kad kuo žmogus ekstravertiškesnis bei sąmoningesnis, tuo jo motyvacija yra didesnė. Būtent dėl šios priežasties darbo skelbimuose, skirtuose surasti naują pardavimų vadybininką ar kitą šios profesijos atstovą, pastebime tokius reikalavimus – komunikabilumas, pozityvumas ar draugiškumas.

Pasitenkinimas darbu

Dirbti nemėgstamą darbą – didelė kančia. Darbu patenkinti asmenys linkę padaryti mažiau nusižengimų, praleisti mažiau darbo dienų, ilgiau išsilaikyti darbo vietoje.

Kuo žmogus neurotiškesnis – patiriantis daugiau neigiamų jausmų, kitus bei save vertinantis neigiamai, tuo mažesnis ir jo pasitenkinimas darbu. Norite patenkintų bei laimingų darbuotojų? Tuomet pravartu didesnį dėmesį skirti labiau sąmoningesniems, ekstravertiškesniems bei su kitais geriau sutariantiems potencialiems darbuotojams.

Žinoma, tai priklauso ir nuo darbo aplinkos. Jeigu ieškote darbuotojo, kuriam reiks mažiau bendrauti su žmonėmis, o gal net dirbti iš namų – uždaresnio charakterio intravertas gali padėti pasiekti geresnių rezultatų. Kodėl taip yra?

Tai susiję su sužadinimo lygiu. Ekstravertai puikiai pasitenkina darbu, kuriame stimuliacijos lygis gana aukštas, nes jos jiems reikia daug daugiau nei intravertams. Ši stimuliacija gali ateiti iš mažiau ramios aplinkos, nuolat bendraujančių kolegų ar kitų šaltinių. Tuo tarpu labiau intravertiškiems individams papildomas triukšmas gali tik trukdyti – todėl jų pasitenkinimas darbu dažnai būna žemesnis.

Nukrypimas nuo darbo

Nukrypimas nuo darbo – įvairūs veiksmai, kurie pažeidžia visos įmonės bei kitų darbuotojų gerovę, pavyzdžiui, vagystės, kolegų įžeidinėjimas, tvarkos nesilaikymas.

Mažiau sutarūs individai yra linkę labiau užgaulioti savo kolegas, tuo tarpu mažiau sąmoningi ir labiau neurotiški asmenys mėgsta užsiimti darbo tvarkos nesilaikymu ar vagystėmis. Nukrypimas nuo darbo taip pat susijęs ir su darbuotojų nuostata į jį. Pozityviau į darbą žvelgiantys asmenys noriau laikosi nustatytų normų bei taisyklių.

Neatvykimas į darbą

Darbuotojai nedirbs efektyviai, jeigu jie net neatvyks į darbą. Tai – didelė bet kurios įmonės problema. Anksčiau minėjome, jog labiau ekstravertiški asmenys – išreiškia didesnį pasitenkinimą darbu. Manote, kad jie taip pat rečiau praleidžia darbo dienas? Klystate. Čia geriau pasirodo intravertai. Kodėl? Viena priežastis galėtų būti ta, kad jie turi mažiau draugų, kurie gali būti dingstis neatvykti į darbą. Vis dėlto, iki galo tai nėra ištirta.

Tačiau – aukštas sąmoningumas – gebėjimas tinkamai planuoti, organizuoti, siekti tikslų – svarbiausias faktorius numatant darbuotojų neatvykimą, nes sąmoningesni asmenys daug rečiau neatvyksta į darbą.

Gebėjimas dirbti komandoje – našus darbas?

analitika

Nepaisant to, kad aukštesnis sąmoningumas, ekstraversija, sutariamumas susiję su geresniu gebėjimu dirbti komandoje, tai nėra tas pats, kas puikiai atlikti paskirtas užduotis. Jų atlikimas labiausiai priklauso nuo pažintinių gebėjimų – atminties, mąstymo procesų, gebėjimo perkeli dėmesį nuo vienos užduoties prie kitos.

Vis dėlto, efektyvus darbas – tai ne vien gebėjimas kruopščiai atlikti užduotis, nors jis yra ne mažiau svarbus. Priklausomai nuo darbo pobūdžio, aplinkos bei kolegų – reikalingus asmenybės bruožus turintys darbuotojai geriau sutars su kitais, mažiau pažeis nustatytas taisykles, turės didesnę motyvaciją bei bus labiau patenkinti darbu.

Taigi tai, kokie mes esame, turi įtakos ne tik tarpasmeniniams santykiams, bet ir pasirodymui darbo vietoje. Asmenybė – sudėtingas, bet dėmesio vertas reiškinys. Geriau suprasdami vienas kito skirtumus, pasieksime geresnių rezultatų. 

 

Patalpinta rubrikoje(-ose): Verslo konsultacijos