Kaip uždirba pinigus profesionalūs kompiuterinių žaidimų žaidėjai

Žaidimas League of Legends sukėlė tikrą revoliuciją kibernetiniame sporte ir tapo išties masiniu reiškiniu. Statistika rodo, kad 44% interneto vartotojų žaidžia kompiuterinius žaidimus, o tai daugiau kaip 1,2 mlrd. žmonių visame pasaulyje. Beveik pusė jų – rimti žaidėjai, vadinamieji geimeriai. Ekspertai spėja, kad 2017 metais žaidimų rinkos apyvartą sudarys 82 mlrd. dolerių, dabar – 70 mlrd. Iš to uždirba ne tik žaidimų gamintojai, bet ir patys žaidėjai. Kibersporto čempionatų finalai vyksta aikštelėse, kur rengiami NBA ar NHL finalai. Praeitų metų tiesioginę League of Legends finalo transliaciją pažiūrėjo 32 mln. žmonių, o nugalėtojų komanda pasidalino 1 mln. dolerių prizą. 

Vis dar neoficiali sporto šaka

Nors kibernetinis sportas ilgainiui tampa populiarus, kai kuriose šalyse jis vis dar laikomas nerimtu ir retai suranda rėmėjų. Oficialų statusą kibersportas šiuo metu turi tik JAV ir Pietų Korėjoje. 2013 metais žaidėjas iš Kanados Danny Lee tapo pirmuoju žaidėju, gavusiu JAV P–1A kategorijos vizą, kuri yra išduodama "pasaulinio lygio sportininkams". 

Pietų Korėjoje kibernetinis sportas laikomas nacionaliniu sportu, o kibersportininkai yra tokie pat žinomi, kaip kino aktoriai. Šis sportas tapo populiarus dėl ekonominės krizės, kurią šalis išgyveno 1990–tais. Daug laisvo laiko turintys paaugliai, neturėdami pinigų net bilietui į kiną, pradėjo rinktis kompiuteriniuose klubuose, kur valanda kainavo mažiau negu vieną dolerį. Klubai tapo populiarūs, o atidaryti tokį klubą taip pat nebuvo sunku, tereikėjo nupirkti kompiuterius ir įvesti internetą, su kuriuo Pietų Korėjoje niekada nebuvo problemų. Žmonės, netekę darbo naudojosi šia galimybe ir vos per kelerius metus tokių klubų skaičius šalyje padidėjo penkis kartus.

Televizijos darbuotojai taip pat ieškojo išeities iš krizės, ir neturėdami lėšų brangių laidų gamybai, į eterį leisdavo Starcraft mačų transliacijas. Pastebėjusios tai, stambios kompanijos ėmė remti komandas ir turnyrų organizavimą. Dabar Pietų Korėjoje net karinės oro pajėgos turi savo komandą, o vietinis universitetas ruošia profesionalius kibersportininkus. Nugalėti Pietų Korėjos komandą turnyre – tai didelė sėkmė, dažniausiai jos užima net kelias prizines vietas.

Žaidimų evoliucija

1990–tais ypač didelį populiarumą turėjo koviniai žaidimai ir pirmo asmens šaudyklės, 2000–tais – realaus laiko strategijos. Šiuo metu populiariausi yra MOBA (Multiplayer online battle arena) tipo žaidimai, apjungiantys strategijos ir RPG elementus. Prasidėjo viskas nuo Quake, Starcraft, Warcraft ir Counter Strike. Šiuo metu, ko gero, populiariausi yra League of Legends ir DotA 2. Manoma, kad geriausiai kibersportas vystosi kai jėgas sujungia žaidimų kūrėjai, profesionalių žaidėjų lygos, rėmėjai ir čempionatų organizatoriai. Jei trūksta vienos grandies, sportas greičiausiai niekada nepasieks profesionalų lygį. 

Pirmieji turnyrai vykdavo spontaniškai: klube susirinkdavo žaidėjai, jie surinkdavo banką kurį pasiimdavo nugalėtojas. Per pastarąjį dešimtmetį turnyrų skaičius nuo 10 išaugo iki 260. Vienus organizuoja žaidimų kūrėjai, kitus – industrijos milžinai Intel, Microsoft ir kiti. 

Leaugue of Legends tapo populiarus daugiausia dėl to, kad jo kūrėjai prisidėjo prie kibersporto raidos. Riot Games nusprendė, kad pagrindinę reklaminio biudžeto dalį jie skirs tam, kad LoL paverstų sporto šaka. Šiuo metu LoL žaidžia daugiau kaip 27 milijonai žmonių per dieną ir 67 milijonai per mėnesį. Jų pagrindinis konkurentas DotA 2 surenka apie 9 milijonus per dieną. Riot Games 2013 metais dėl sėkmingo verslo modelio iš savo žaidimo uždirbo 624 mln. dolerių.

LoL ir DotA 2 labai panašūs žaidimai, abu sukurti pagal vieną iš Warcraft III žaidimo modifikacijų – DotA 1. Abu žaidimai yra nemokami ir siūlo žaidėjui mokėti už personažo išvaizdos keitimą. Kai atsirado LoL, nemokami online žaidimai buvo naujovė, todėl tai patraukė žmonių dėmesį. Suprasti LoL žaidimo principus nėra sunku, o štai DotA 2 – ne toks palankus naujokams.

Anot Riot Games, jie nuo pat pradžių vienu iš savo prioritetu laikė kibernetinio sporto vystymą. Noras paversti LoL tikra sporto šaka su profesionalia lyga ir reguliariais sezonais nulėmė jų sėkmę.

Valve organizuoja tik vieną didelį turnyrą per metus su dideliu priziniu fondu – The International. Paprasti žaidėjai net nemėgina į jį patekti. Riot Games palaiko čempionatą, kuris trunka ištisus metus skirtingose šalyse ir užsidirbti ten pinigų galima ne tik laimėjus čempionatą. Per metus Riot Games išdalina apie 10 mln. dolerių. Žaidimų grafikas labai įtemptas, transliacijos vyksta kartą per savaitę, kas padeda išlaikyti žmonių susidomėjimą.

Riot Games taip pat suprato, kaip svarbu, kad žaidėjai turėtų savo gerbėjus, kurių meilę reikia kultivuoti, todėl skatina įvairių istorijų ir mitų apie komandas kūrimą, investuoja į jų viešąją komunikaciją. Be to, Riot Games iš tiesų rūpinasi savo Lygos žaidėjais – apmoka keliones ir apgyvendinimą ir net moka jiems algas.

Komandos

Kiekvieną LoL komandą sudaro 5 pagrindiniai žaidėjai, 2–5 atsarginiai žaidėjai, treneris, analitikas ir vadybininkas. Pastarasis be savo pagrindinių funkcijų atlieka mentoriaus ir psichologo pareigas: sprendžia organizacinius klausimus, tvarko dokumentus, motyvuoja žaidimui. Komandoje taip pat yra žmonės, atsakingi už svetainės turinį: naujienų rašytojai, operatoriai, fotografai. Komanda turi kelis pagrindinius pajamų šaltinius: laimėjimai turnyruose, rėmėjai ir kompensacija, kurią skiria Lyga komandos išlaidų padengimui. 

Pagal taisykles, profesionaliais žaidimų žaidėjais gali būti asmenys ne jaunesni kaip 17 metų. Vidutinis žaidėjų amžius – 21–22 metai. Žaidimas – tai viskas, ką jie veikia gyvenime, nes laiko mokslams ir darbui nebelieka. Komandos nuolat ieško naujų žaidėjų. Treniruočių metu jie gali pastebėti gerą žaidėją ir pranešti jam apie laisvą vietą. Žinoma, žaidėjai ieškomi ir geriausių žaidėjų reitinguose.

Komandų treniruočių grafikas yra labai įtemptas ir susidaro iš dviejų dalių: nuotolinės treniruotės, kai nariai bendrauja per Skype ir treniruotės kartu treniravimosi bazėje. Visos treniruotės vyksta laikantis tam tikro tikslaus plano. Kalbama, kad Pietų Korėjos komandos treniruojasi po 12 valandų per dieną, o prieš svarbias rungtynes – po 15 valandų.

Profesionalūs geimeriai uždirba mažiau nei paprasti sportininkai, jų pajamos retai viršija kelis šimtus tūkstančių dolerių. Pajamų šaltiniai keli: mėnesinis Lygos atlyginimas, procentas nuo laimėjimų, rėmėjai. Dar vienas šaltinis – asmeninės žaidėjo transliacijos, pavyzdžiui, YouTube svetainėje, iš kurių jis gali prisidurti dar kelis tūkstančius. Tiesa, pirmo diviziono žaidėjai tokiems įrašams turi nedaug laiko, nes nuolat ruošiasi ateinančioms rungtynėms. Žaidėjo karjera dažniausiai trunka 2–5 metus, po jos jis gali pereiti į artimas profesijas – tapti treneriu, analitiku, komandos vadybininku, komentatoriumi.