Galite pasirinkti kelias veiklas bei miestus
8 - -
Pasirinkti

Kaip padidinti investicijas į vietinį kapitalą?

Publikavimo data: 2014-06-02 Kaip padidinti investicijas į vietinį kapitalą? Didžiulį Lietuvoje gyventojų sukauptą kapitalą valdo Lietuvos pensijų fondai bei gyvybės ir negyvybės draudimo bendrovės. Juk vien II-osios pakopos pensijų fonduose šiuo metu yra sukaupta daugiau nei 5,4 mlrd. Lt. Didžioji dalis šių investicijų yra nukreiptos į užsienį ir tokiu būdu prisidedama prie kitų šalių vystymosi bei gerovės. Kyla natūralus klausimas: ar Lietuva iš tikrųjų nėra tinkama šalis pensijų fondų bei draudimo bendrovių investicijoms. Ekspertai teigia, kad anaiptol, kadangi dauguma fondų valdytojų, sukaupę 10–20 metų investavimo patirtį, šiuo metu Pabaltijo šalyse įžvelgia galimybę gauti aukštesnę negu vidutinę investicijų grąžą. Taigi, pakalbėkime kiek plačiau, kaip galima paskatinti pensijų fondus ir draudimo bendroves kiek optimistiškiau pažvelgti į investicijas mūsų šalyje.

 

Privataus kapitalo fondų nauda

Tiek pensijų fondų, tiek ir gyvybės draudimo bendrovių pagrindinis tikslas yra užtikrinti savo klientams investicijų grąžą su kuo mažesne rizika. Visame pasaulyje yra įprasta, kad šitos bendrovės visų pirma investuoja į vyriausybių skolos vertybinius popierius, kiek mažiau – į akcijų biržų kotiruojamas įmonių akcijas ir dar mažiau – į nekilnojamojo turto, privataus kapitalo ar kitus panašius alternatyvaus investavimo fondus. Pastarieji dažniausiai investavimo požiūriu yra kiek rizikingesni ir mažiau likvidūs, bet kita vertus, jie siūlo gerokai didesnės grąžos potencialą ir daugiau diversifikavimo galimybių.

Lietuvos ekonomikos plėtrai bei konkurencingumo didinimui ypač svarbūs yra ir privataus kapitalo fondai. Jie savo investicijas kreipia į naujas, didelį augimo potencialą turinčias bendroves, kuriančias aukštą pridėtinę vertę ir pritraukiančias bei padedančias šalyje išlaikyti itin aukštos kvalifikacijos specialistus. Mūsų šaliai tai ypač svarbu – juk čia privačios skolos rinkos beveik nėra, o viešoji nuosavybės vertybinių popierių rinka vis dar yra nepakankamai išvystyta. Taigi, Lietuvoje pats geriausias būdas siekiant sukauptas gyventojų santaupas kreipti produktyvių investicijų link – tai privataus kapitalo fondai, kurie profesionaliai atsirenka pačias perspektyviausias Lietuvos įmones ir itin sėkmingai investuoja į jų nuosavybės bei skolos vertybinius popierius. Taip elgiantis geriausios verslo idėjos būtų lengviau pasiekiamos kapitalo, kurio labai reikia. Lietuvos verslas imtų sparčiai plėstis, sėkmingai konkuruotų ir kurtų didelę pridėtinę vertę bei daug darbo vietų.

 

Maža investicijų į privatų kapitalą

Pensijų fondai bei draudimo bendrovės neretai vengia prisiimti didesnę riziką, jos negali visų savo valdomų lėšų nukreipti tik į privataus kapitalo fondus. Kita vertus, šiuo metu į mūsų šalies privataus kapitalo bei nekilnojamojo turto fondų rinką Lietuvoje veiklą vykdantys pensijų fondai bei draudimo bendrovės investuoja kiek mažiau negu 1 % savo valdomų lėšų. Ekonomistų teigimu, tokia menka investavimo dalis labai sunkiai paaiškinama racionaliais argumentais. Tuo tarpu kalbant apie vakarų šalis, jose pensijų fondai bei draudimo bendrovės yra pat svarbiausias nekilnojamojo turto fondų ir privataus kapitalo šaltinis.

Šiuo metu pagrindinės Lietuvoje veiklą vykdančių kapitalo fondų finansuotojos yra tarptautinės finansinės institucijos, tačiau jų piniginės injekcijos bėgant laiku tik mažės. Taigi, norint, kad mūsų šalyje veiktų stipri bei savarankiška kapitalo rinka, į ją yra būtina įtraukti pačius stambiausius kapitalo valdytojus, t. y.  pensijų fondus ir draudimo bendroves. Tai ypatingai išryškėjo ekonominės krizės metu, kuomet iš vietinės akcijų rinkos buvo pasitraukęs užsienio kapitalas. 2006 m. viso Lietuvos akcijų rinkos kapitalizacijos bei BVP santykis buvo daugiau nei 30 %, o 2012 m. – vos 9 %.  Lietuvoje menkai išvystyta ir skolos rinka – praėjus daugiau 20 metų po Nepriklausomybės atkūrimo, skolos vertybinių popierių rinkos iš esmės neturime (atėmus Vyriausybės skolos vertybinius popierius ir keletą komercinių bankų obligacijų emisijas).

Dažnai pensijų fondų bei draudimo bendrovių atstovai sako, jog mūsų šalyje nėra į ką investuoti. Vis dėlto, svarstant apie tai, kas pirmiau turi atsirasti: draudimo bendrovių ir pensijų fondų noras investuoti Lietuvoje ar  pensijų fondams bei draudimo bendrovėms tinkantys investicijų objektai, pavyzdžiui, akcijos ir obligacijos, nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondai, yra visiškai aiškus. Kuo daugiau pensijų fondai bei draudimo bendrovės investuos Lietuvoje, tuo labiau jie užtikrins deramą Lietuvos kapitalo rinkos stabilumą bei likvidumą. Juo labiau, kad per kiek daugiau nei dvidešimt Nepriklausomybės metų privataus kapitalo fondų valdytojai mūsų šalyje tapo gana brandūs ir profesionalūs, todėl į jų valdomus fondus instituciniai investuotojai gali investuoti drąsiai ir su pasitikėjimu.

 

Kaip  investuoti Lietuvoje?

Žvelgiant iš naudos Lietuvos ekonomikai bei gyventojų gerovei pozicijos, draudimo bendrovės ir pensijų fondai turėtų daugiau investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, bei į Lietuvos akcijų biržoje kotiruojamas akcijas. Bent dalį investicijų reikėtų nukreipti į nekilnojamojo turto bei Lietuvos privataus kapitalo fondus. Investuojant į šias sritis bus suteikiama reikšminga nauda mūsų šalies ekonomikai, verslumui bei darbo rinkos plėtrai. Padidėjus Lietuvos akcijų ir skolos rinkų likvidumui ir stabilumui sumažėtų vertybinių popierių  standartinis nuokrypis, esantis Lietuvos vertybinių popierių rinkoje. Tuo pačiu sumažėtų ir portfelių valdytojų skaičiuojamas rizikos laipsnis.

Kadangi tiek pensijų fondams, tiek ir draudimo bendrovėms itin svarbu yra išskaidyti riziką, todėl į tokias alternatyvias kapitalo klases kaip nekilnojamojo turto ar privataus kapitalo fondai gali būti investuojama gana nedidelė dalis nuo viso šitų institucinių investuotojų valdomo turto. Pasaulyje įprastą praktiką atitiktų 5 %. Tai būtų priimtina rizikingesnių investicijų riba pensijų fondams bei draudimo bendrovėms ir itin reikšminga suma visai mūsų šalies privataus kapitalo bei nekilnojamojo turto fondų rinkai. Be to, tokios nedidelės ribos nubrėžimas Lietuvos kapitalo rinkoje tikrai nesukeltų vadinamojo burbulo efekto ir puikiai užtikrintų laipsnišką ir tvarią visos Lietuvos kapitalo rinkos plėtrą.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Investicijos