Kaip gauti finansavimą pradedantiems verslininkams?

Publikavimo data: 2014-03-22 Kaip gauti finansavimą pradedantiems verslininkams? Dažnai nutinka taip kad turint gerą verslo idėją, trūksta pinigų sėkmingam jos įgyvendinimui. Lietuvoje pradedančiajam verslininkui išeitį gali pasiūlyti arba bankai teikdami paskolas, arba Verslumo skatinimo fondas.

 

Deja nei apie vieną, nei apie kitą, nei galų gale apie patį verslo vystymą naujokai dažniausiai neturi pakankamų žinių. O be jų gyvenant mūsų šalyje ir neturint pakankamai lėšų, sėkmingą verslą sukurti beveik neįmanoma. Tokiu atveju net ir didžiausios investicijos neduotų lauktų rezultatų.

Pradžių pradžia

Pagrindinė problema pradedant steigti naują įmonę yra įstatinis kapitalas, kadangi paprastai tam reikia apie 10 tūkst. litų, o jų dažnas lietuvis neturi. Imti banko paskolą taip pat nėra geriausias variantas, kadangi, gali prislėgti didžiulių palūkanų našta, kuri nesėkmės atveju arba ekonominės krizės metu gali tapti nepakeliama. Tokiu atveju geriausia išeitis pamėginti per metus susitaupyti pačiam arba skolintis pinigų iš artimųjų, be abejo, pasirašius notaro patvirtintą grąžinimo dokumentą. Be to, matydami šią problemą, Europos verslininkai rado jos sprendimo būdą. Patyrę verslo liūtai  ėmėsi steigti pradedančiųjų verslo akseleravimo programas, kurios investuoja į jaunuosius verslininkus ir teikia jiems reikalingas konsultacijas bei darbui reikalingas priemones. Tokiose programose patirties neturintis verslininkas po kurio laiko įgyja jam reikalingų žinių ir toliau kartu su patyrusių verslininkų pagalba mėgina vystyti savo produktą arba paslaugą.

Paskolos verslui

Pirminiame įmonės steigimo etape bankai labai dažnai atlieka tiesiog konsultantų vaidmenį. Jie  gali pasiūlyti įvairias konsultacijas ir įvairius finansų valdymo sprendimus, kurie gali palengvinti kiekvieno verslo pradžią. Pradedančiajam verslui taip pat dažnai padeda arba privatūs investuotojai, arba rizikos kapitalo fondai. Lietuvoje tam veikia „Verslo angelų fondas“. Lietuvos verslininkai pastaruoju metu vis dažniau pritraukia ir privačius investuotojus. Tik tada jau šiek tiek išplėtoto verslo atstovai, kurie siekia gauti finansavimą tolimesnei verslo plėtrai, kreipiasi į bankus norėdami gauti paskolą.

Nereikėtų pamiršti, kad banko paskolų portfelis yra pats didžiausias rinkoje, pavyzdžiui SEB bankas per 2012 metų pirmus devynis mėnesius suteikė apie 3 mlrd. Lt naujų paskolų. Be to, smulkių ir vidutinių įmonių verslo mastas didėja, o jų prekyba vis intensyvėja. Smulkios ir vidutinės įmonės darosi vis labiau aktyvios – jos nori gauti vis daugiau paskolų apyvartinėms lėšoms finansuoti.

Akcentuotina, kad kuriant ne prekybos, o paslaugų sektoriaus sferą, taip pat ir IT sistemų ir programų kūrimo įmones reikia kiek mažiau investicijų į ilgalaikį turtą. Didesnis kapitalas reikalingas gamybos įmonėms.

Verslumo skatinimo fondas

Verslininkai, kurie nori gauti paskolą, gali kreiptis ne tik į bankus, bet ir Verslumo skatinimo fondą. šis fondas buvo įkurtas prieš ketverius metus pasirašius trišalę sutartį tarp Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, kuri paskirta šito fondo valdytoja. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, viešojo konkurso būdu pasirinko Lietuvos centrinę kredito uniją, kuri galėtų teikti paskolas labai mažoms ir mažoms įmonėms, socialinėms įmonėms, ketinančioms plėtoti verslą, taip pat ir fiziniams asmenims, kurie taip pat siekia pradėti kurti savo verslą.

Pagrindinis fondo tikslas yra sudaryti geras sąlygas naujam verslui plėtoti, naudojantis finansų inžinerijos priemonėmis ir tuo skatinant verslumą bei savarankišką užimtumą ir naujų darbo vietų kūrimą. Jis siekia didinti bei tobulinti Lietuvos smulkiojo bei vidutinio verslo konkurencingumą ir augimą žinių ekonomikoje per kiek lengvesnį priėjimą prie finansavimo šaltinių.

šis fondas įgyvendindamas verslumo skatinimo projektą gali verslininkams suteikti iki  86 tūkst. litų paskolą investicijoms ir apyvartinėms lėšoms papildyti. Tokių paskolų gavėjai gali pasinaudoti galimybe gauti iki 95 proc. kompensavimą paskolos palūkanoms.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ paskolų negali suteikti pelno nesiekiančioms, sunkumus patiriančioms įmonėms, taip pat toms, kurios veikia žuvininkystės ir akvakultūros, anglių, sektoriuje, užsiimančioms žemės ūkio produktų gamyba, prekyba ir perdirbimu ar eksporto veikla.

Pagrindinės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos kryptys yra  garantijų teikimas, labai mažų paskolų bei mažų paskolų ir kitų paskolų teikimo administravimas, rizikos kapitalo investavimas, paskolų palūkanų dalinio dengimo administravimas. ši bendrovė taip pat atlieka įgyvendinančiosios institucijos funkcijas Europos Sąjungos struktūrinės paramos naudojimo srityje, investuoja valstybės turtą į kolektyvinio investavimo subjektus ir šias investicijas administruoja, įgyvendina finansinės inžinerijos ir verslo subjektų skatinimo bei finansinės paramos priemones, valdo kontroliuojančius fondus ir kt.

ES nedideles įmones finansuoja tiesiogiai skirdama subsidijas, teikdama paskolas, o kai kuriais atvejais net ir garantijas arba netiesiogiai pasitelkus šalies ir vietos tarpininkus. Deja, ES finansuoja ne visus, o tik konkrečius projektus, pavyzdžiui, miškininkystės, ūkininkavimo, kultūros, mokslinių tyrimų plėtrą, verslo valdymo sistemas, standartų diegimą ir t. t.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Verslo konsultacijos