Kaip dirbti mažiau, bet padaryti daugiau ir nejausti nuovargio? Misija įmanoma!

Visuomenėje neseniai nuvilnijo žinia apie Švedijoje bandomą įvesti trumpesnę darbo dieną – siekiama, jog žmonės dirbtų ne 8, bet 6 valandas. Taip norima pagerinti darbo produktyvumą, darbuotojų sveikatą, emocinę savijautą. Ir išties tokie užmojai ne iš piršto laužti – mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog dirbantys mažiau valandų per savaitę žmonės jaučiasi laimingesni, pagerėja teikiamų paslaugų kokybė. Trumpesnė darbo diena padeda išvengti kamščių, leidžia daugiau laiko praleisti namuose su šeima, kas turi daug įtakos geresnei emocinei bei fizinei sveikatai.

Tiesa, 6 valandų darbo diena Švedijoje pirmą kartą tikrai įvesta ne dabar, o jau prieš 13 metų “Toyota” aptarnavimo centruose, Prie šios idėjos vis prisijungia ir kitos stambios įmonės, kadangi pastebimas to naudingumas: žmonės dirba mažiau, bet jų emocinė ir bendra fizinė savijauta leidžia dirbti daug našiau, taip per trumpesnį laiką padaroma tiek pat ar net daugiau nei anksčiau, o nuovargio nesijaučia. Tikriausiai tikėtis, jog Lietuvoje tokia mada žaibiškai išplis kol kas tikrai nėra realu, tačiau patys darbuotojai gali pakoreguoti savo darbo dieną, jog ši būtų našesnė, o pavargtume daug mažiau. Kaip tai įgyvendinti praktiškai?

Įpročiai, kurių pagalba darbus atliksite greičiau ir vakare nesijausite pavargęs:

• Tuo pat metu pravartu dirbti ir susikoncentruoti į vieną užduotį. Minčių blaškymasis tarp kelių projektų tik trukdo susikaupti, sugaištama laiko, kol vėl susitelkiama ties pagrindine užduotimi. Be abejo, ilgai dirbant prie vieno darbo reikia daryti trumpas, o kartais ir ilgesnes pertraukėles, tačiau tai neturėtų būti socialinio tinklo paskyros tikrinimas, užuot pasisemdami dar daugiau įvairios informacijos, pakilkite nuo darbo stalo ir pavaikščiokite, atsigerkite vandens ar šilto gėrimo. Taip pat svarbu pirmiausia pradėti sudėtingiausius darbus, mažesnes užduotis atidedant vėliau, nebent šios būtų prioritetinės.
• Pagerinkite rašybos klaviatūra įgūdžius. Daugelis dirba įmonėse ir priklausomai nuo darbo pobūdžio kasdien klaviatūra tenka daugiau ar mažiau rašyti. Kuo greičiau tai atliekame, tuo daugiau laiko lieka kitiems darbams. Pasitelkę specialiai sukurtas programas, kurias galima naudoti internete jų neparsisiunčiant, rašybos įgūdžius akivaizdžiai pagerinsite per kelias savaites, skirdami tam bent pusvalandį per dieną.
• Reguliariai darykite pertraukėles. Be bendros pietų pertraukos, kurios laikas nėra apmokamas, įmonės darbo tvarkos taisyklėse yra nurodyta kas kiek laiko (dažniausiai kas valandą ar dvi) yra suteikiamos papildomos pertraukėlės. Jų metu patartina bent trumpai pajudėti, jog į darbo vietą grįžtume energingesni.
• Naudokite užduočių lentą. Verta įsigyti ar patiems padaryti lentą, kurioje galima rašyti ar suklijuoti lipdukus su užduotimis, kurias reikia padaryti. Taip matysite, kokie projektai dar laukia, o kurie jau atlikti. Be to, joje pasižymėkite svarbiausias datas, pastabas, naujas užduotis, kadangi tikriausiai daugeliui yra pasitaikę tokių atvejų, kai galvojame, kad kažko nepamiršime, tačiau darbų sūkuryje visiškai užsimirštame. Šioje lentoje iš vakaro ar ryte susirašykite tos dienos darbus, kuriuos reikia/planuojate atlikti.
• Išmokite sakyti „Ne“. Žinoma su vadovu nepasiginčysite, bet jei esate tas, kuris nuolat padeda kitiems darydamas jų užduotis, turėtumėte susimąstyti: kodėl turite gaišti savo laiką, kai kiti tuo metu, užkrovę savo darbus Jums, turi ilgesnę pertraukėlę ar keliauja namo? Be abejo, padėti kolegai, kuris nesusidūręs su tam tikra užduotimi arba padėti tuo atveju, kai kažkas tikrai nespėja su viskuo susitvarkyti yra šaunus gestas, tačiau tai neturėtų tapti įpročiu.
• Atsiribokite nuo pašalinių veiksnių. Gyvename informacijos amžiuje, kur beveik kiekvienas turi socialinių tinklų paskyras, kurias mėgsta nuolat tikrinti, bendrauti. Šią veiklą palikite po darbo, kadangi prisijungus blaškomas dėmesys, sunkiau grįžti prie pradėtų užduočių, o ir laikas virtualioje realybėje pralekia itin greitai, tad nepastebime, kaip kaskart kelios minutės per dieną tampa valanda ar keliomis.
• Nebijokite prašyti pagalbos. Jei kuris laikas nesusitvarkote su paskirtomis užduotis, tai gali būti ir ne Jūsų kaltė. Galbūt darbo krūvis yra išties per didelis, todėl verta pasikalbėti su vadovu, išsakyti savo argumentuotą nuomonę. Nepamirškite, jog geriau kalbėtis, negu vėliau prarasti darbą. Pervargęs, išsiblaškęs darbuotojas, galintis privelti klaidų, tikrai nėra darbdavio siekiamybė, tad laiku bandykite rasti sprendimą. Kol nieko nesakysite, tol atrodys, jog pajėgiate su viskuo susitvarkyti. 
• Darbas – darbe. Po darbo grįžus namo labai svarbu visą dėmesį skirti šeimai ar mėgstamai veiklai. Dar keliaudamas namo pasistenkite pamiršti dienos rūpesčius, be abejo, pirmais kartais tai sudėtinga užduotis, todėl reikia nuosekliai dirbti su savimi. Kasdien bandykite ir po kurio laiko bus daug lengviau. Jei žinote, jog po darbo neišvengsite ir dar tikrai reikės prisėsti prie užduočių, tuomet atidėkite jas šiek tiek vėlesniam laikui, nepulkite jų atlikti vos tik įžengus į namų teritoriją. Iš pradžių patartina pabendrauti su artimaisiais, pavalgyti, pailsėti ir tik tuomet skirti laiką grįžimui prie darbų. Taip būsite pailsėjęs ir lengviau vėl susikaupsite darbui. 

Taigi, norint pasiekti geriausių rezultatų dirbkite ne sunkiau ir ilgiau, bet apgalvotai ir produktyviai. Nustebsite, bet taip padarysite daug daugiau ir kitą dieną nesijausite pavargęs, turėsite pakankamai jėgų naujiems tikslams įgyvendinti.