Kaip atominė elektrinė paveiktų mūsų šalies darbo rinką?

Jei Visagino atominė elektrinė iš tiesų pradėtų veikti, Lietuva importuotų žymiai mažiau elektros energijos iš užsienio šalių, o tai akivaizdžiai pagerintų Lietuvos ekonominę situaciją, kadangi šiandien mes importuojame apie 70 proc. elektros energijos (Lietuva yra labiausiai nuo energijos importo priklausanti Europos Sąjungos šalis). Be to, reiktų nepamiršti, kad prieš uždarant Ignalinos atominę elektrinę, Lietuva iš Rusijos galėjo nusipirkti elektros už beveik tokią pačią kainą, kurią siūlė ir mūsų atominė elektrinė, tačiau, šiai užsidarius, Rusijos siūloma elektros kaina gerokai padidėjo. šiandien negalime būti tikri, kad elektros kaina greitu metu dar labiau neišaugs. Vis dėlto atominės elektrinės atsiradimas svarbus ne tik mūsų energetiniam savarankiškumui. Nauja elektrinė gali suteikti daug naudos ne tik investuojančioms įmonėms, bet ir pramonei, mokslui bei mūsų šalies gyventojams.

Nors daugelis mūsų piktinasi itin didelėmis išlaidomis, kurios bus būtinos Visagino atominės elektrinės statyboms, įvairios analitikų kompanijos prognozuoja, kad investicijos į šią elektrinę turėtų atsipirkti maždaug per 10–15 metų. Be to, vien elektrinės statybos darbai suteiktų apie 6 000 naujų darbo vietų (bus reikalingi ne tik statybininkai, bet ir tinklų bei kelių aptarnavimo, statybinių žaliavų parinkimo, žaliavų transportavimo ir kitų profesijų specialistai). Jei Visagino atominės elektrinės statybos planai bus patvirtini, regiono bendrovės pretenduos į 5–10 mlrd. litų vertės užsakymus. Savaime suprantama, kad darbo pasiūlymai bus pateikti ir apylinkių verslininkams. Jau pastatytai ir veikiančiai elektrinei reikėtų apie 1 000 aukštos kvalifikacijos specialistų – ten, kur yra plėtojama branduolinė energetika, visuomet reikia ir įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistų (žmonių, išmanančių biologijos, demografijos, projektavimo, branduolinės energetikos ir kitus mokslus). šių specialistų žinios yra būtinos kiekviename branduolinės elektrinės gyvavimo etape.

Siekdami geriau suvokti, kaip Visagino atominė elektrinė paveiks darbo rinką, galime prisiminti Ignalinos atominės elektrinės darbuotojus. Didžioji dalis šios elektrinės darbuotojų buvo savo srities specialistai, kurių žinios ir gebėjimai yra labai naudingai bet kurios šalies ekonomikai. šiandien tikimasi, kad nemaža šių darbuotojų dalis galės savo žinias pritaikyti Visagino atominėje elektrinėje (galiausiai, naujiems darbuotojams reikės pamokų, kurias gali suteikti tik vienos ar kitos srities specialistai), tačiau, jei Visagino atominė elektrinė bus atidaryta tik 2020 metais (nepamirškime, kad tai optimiškiausios prognozės), nemaža dalis kvalifikuotų Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų bus pensijinio amžiaus (jei kalbėsime apie darbuotojus, kurie pradėjo Ignalinos atominėje elektrinėje dirbti nuo elektrinės atidarymo dienos). Jaunieji specialistai, turintys daug naudingų žinių ir galintys pasigirti praktiniais gebėjimais, šiandien iškeliauja ieškoti darbo į užsienį, todėl Lietuva praranda nemažą dalį kvalifikuotų specialistų. Gimtojo krašto palikimas yra savaime suprantamas, kadangi šiandien Ignalinos ir šio regiono gyventojai skundžiasi itin padidėjusiu nedarbo lygiu. Atominės elektrinės uždarymas buvo svarbus ne tik elektrinės darbuotojams, bet ir daugelio kitų miesto įmonių, kurių veikla buvo susijusi su elektrine, darbuotojams. Remiantis Utenos teritorinės darbo biržos Visagino skyriaus duomenimis, registruotų bedarbių skaičius pastaraisiais metais akivaizdžiai išaugo, pvz., 2009 m. darbo biržoje buvo užsiregistravę tik apie 1000 miesto gyventojų, o 2012 m. šis skaičius gerokai viršijo 2 000. Be to, jei nemaža dalis specialistų šiandien palieka Lietuvą, tuomet pradėjus veikti Visagino atominei elektrinei, turėsime samdyti kitakalbius specialistus.

Nors Visagino atominė elektrinė padėtų plėtoti mūsų pramonę ir suteiktų daug galimybių įvairių sričių specialistams, vis dėlto šių statybų planai vis dar kelia abejonių. Nors tikslių duomenų nėra, daugelis šaltinių teigia, kad Visagino atominės elektrinės statybų išlaidos siektų apie 25 mlrd. litų, tačiau, pradėjus projekto įgyvendinimą, ši suma gerokai išaugtų, kadangi daugelis niuansų vis dar yra nutylimi, pvz., apie neišvengiamą branduolinių atliekų saugojimą beveik nekalbama, nors toks uždavinys gali pareikalauti 10 mlrd. litų. Be to, kitų šalių pavyzdžiai įrodo, kad pradėjus statyti atominę elektrinę, numatytos išlaidos paprastai padidėja 30–50 proc., pvz., teigiama, kad prancūzų atominės elektrinės statybos, turėjusios kainuoti apie 3,5 mlrd. eurų, išaugo iki 6 mlrd. eurų. Savaime suprantama, kad atominės elektrinės statyba yra ilgas ir sudėtingas darbas, todėl nustatyti tikslią projekto įgyvendinimo kainą yra sunku. Vis dėlto net ir seimo salėje pasigirsta kalbų, kad šis projektas Lietuvai yra paprasčiausiai per brangus. Atsiranda vis daugiau raginimų atsigręžti į atsinaujinančių šaltinių energiją, kadangi vėjo, saulės ar biokuro elektrinės skatintų nemažesnę mokslo raidą ir suteiktų beveik tiek pat darbo vietų, o lėšos, skirtos tokių elektrinių statybai, turėtų būti žymiai mažesnės už tas, kurių reikalauja atominių elektrinių projektai. Tiesa, kontrargumentai yra akivaizdūs: atominės elektrinės energiją gamina daug greičiau ir našiau. Akivaizdu, kad valstybei ekonomiškai naudingiausia yra turėti skirtingus elektros šaltinius, kurie būtų racionaliai paskirstyti, t. y. elektros energiją gana panašiomis dalimis mums turėtų tiekti branduolinė jėgainė, vėjo, saulės ir biokuro elektrinės, o dalį elektros turėtume importuoti arba gaminti iš dujų, kurias gautume iš skirtingų tiekėjų. Deja, tokie ateities planai vis dar nesulaukia rimtesnių svarstymų.

Visagino atominės elektrinės statybos kelia daug klausimų ir dėl neaiškios mūsų Vyriausybės pozicijos. Itin ilgą laiką trunkantis vilkinimo procesas daugeliui kelia abejonių. Nors statybų planai buvo numatyti beveik prieš dešimtmetį, šis projektas vis dar nesulaukia mūsų šalies patvirtinimo. Kol vyriausybė nepriima sprendimo, mes taip pat esame pasimetę, be to, vis dar liekame priklausomi nuo kaimyninių valstybių, o aukštos kvalifikacijos specialistai, ieškodami darbo, toliau palieka tėvynę. Siekiant vienaip ar kitaip nuspręsti Visagino atominės elektrinės likimą, elektrinės statybų projektas turi būti aiškiai suformuluotas ir ekonomiškai pagrįstas, o ir pačios Lietuvos pozicija turi nekelti abejonių nei mums, nei mūsų kaimynams. šiandien Lietuvos abejones primena situaciją Austrijoje, kai daugiau nei prieš dešimt metų šalis investavo į atominę elektrinę, tačiau šioji taip ir nepradėjo dirbti.