Galite pasirinkti kelias veiklas bei miestus
8 - -
Pasirinkti

Ekologinė žuvininkystė – besivystanti ekologinio žemės ūkio sritis

Ekologinis ūkis šiuo metu yra vienas labiausiai plėtojamų ūkininkavimo būdų visoje Europos Sąjungoje. Lietuvoje dominuoja ekologinė augalininkystė, tačiau vis daugiau jėgų skiriama ir ekologinės gyvulininkystės vystymui – stambiųjų ekologinės gyvulininkystės ūkių daugėja, nors dar prieš dešimt metų Lietuvoje dominavo tik smulkieji ūkiai.

šiandien vartotojai itin daug dėmesio skiria maistui, todėl vis labiau vertinama ir sparčiai besivystanti ekologinė žuvininkystė, leidžianti mėgautis devynių rūšių ekologinėmis žuvimis: karpiais, lydekomis, karosais, lynais, baltaisiais amūrais, margaisiais plačiakakčiais, eršketais, šamais ir peledėmis.

2003 metais ekologiškai ūkininkauti pradėjo 12 žuvininkystės ūkių, kurie privalėjo laikytis reglamentuotų taisyklių, apimančių žuvų veisimą, gabenimą, saugojimą ir realizavimą. Žuvininkystės plotai sudarė 2 848,78 ha. Didžiausi sertifikuotų tvenkinių plotai buvo Vilniaus, šalčininkų ir Rokiškio rajonuose. Netrukus ekologinės žuvininkystės plotai išsiplėtė. Jau 2005 m. žuvininkystei naudojamų tvenkinių plotas padidėjo beveik dvigubai – iki 4 748,55 ha. Tvenkinių plotai didėjo visuose rajonuose.

Jei įprastas žuvininkystės ūkis nusprendžia tapti ekologiniu, paprastai pereinamasis laikotarpis užtrunka kelis metus. Didžiausios problemos, su kuriomis susiduria būsimi ekologiško ūkio savininkai, yra apsirūpinimas pašarais. Ne paslaptis, kad ekologiškų pašarų gamyklos gamina per mažai, o tai reiškia, kad žuvys turi būti šeriamos itin brangiais ir sunkiai gaunamais pašarais – ekologiški pašarai privalo būti naudojami ir pereinamuoju laikotarpiu.

Nors minėtieji pašarai reikalauja didelių lėšų, ekologinės žuvininkystės atsisakyti neverta, kadangi visoje Europoje sparčiai auga ekologiškų produktų paklausa, o ekologiški gaminiai paprastai parduodami didesnėmis kainomis. Be to, sertifikuoti ir atitinkamai paženklinti ekologiški žuvininkystės produktai yra aiškiai atskiriami parduotuvėse, o tai didina jų realizacijos galimybes. šiandien pati populiariausia ekologinės žuvininkystės ūkio žuvis yra karpis. šią žuvį augina visi sertifikuoti Lietuvos ūkiai. Karpiui beveik nenusileidžia ir lydeka, karosas, lynas. Daugelis ūkininkų gali pasiūlyti ir baltuosius amūrus – šios žuvys yra augalėdės ir labai gerai išvalo tvenkinių dugną.

Ekologinės žuvininkystės taisyklės

Ekologinės žuvininkystės ūkiai reikalauja daug priežiūros ir kantrybės. šių ūkių savininkai privalo atkreipti dėmesį ne tik į žuvų suleidimo tankį ir vandens kokybę, bet ir į pačių žuvų sveikatą, jų gerovę. Ūkių šeimininkai privalo reguliariai pildyti ekologinės gamybos ūkinės veiklos žurnalą, kuriame turi būti pateikta ataskaita apie ekologinės žuvininkystės reikalavimų laikymąsi. Ekologinės žuvininkystės ūkiuose privalo būti užkirstas kelias bet kokioms ligoms ir infekcijoms plisti. Jei gydymo nepavyksta išvengti, pirmiausiai reikia imtis fitoterapinių ir homeoterapinių sveikatinimo metodų – savininkai turi užtikrinti, kad į tvenkinį nepateks jokių ekologiškiems ūkiams draudžiamų medžiagų. Žuvys šiuose ūkiuose privalo būti šeriamos tik 100 proc. ekologiškais pašarais arba būti maitinamos natūraliu maistu. Jei ūkiuose yra palankios sąlygos žuvims maitintis natūraliai, dažniausiai papildomais pašarais jos nešeriamos. Tiesa, norint džiaugtis geresniu prieaugiu, specialistai rekomenduoja minėtąsias žuvis šerti papildomai, kadangi pašarai leidžia pasiekti žymiai geresnių rezultatų.

Ekologinės žuvininkystės ūkiuose privaloma pasirūpinti auginamų žuvų sveikata ir jų gerove. Tai reiškia, kad visos žuvys privalo būti apsaugotos nuo bet kokio diskomforto, nuo galimų sužalojimų bei ligų ar net streso jas gaudant bei transportuojant. Dėl šios priežasties ekologiškų ūkių tvenkiniuose mėgėjiška žūklė yra draudžiama. Deja, ne visuomet savininkai imasi visų priemonių, padedančių išvengti minėtų faktorių. Itin dažnai tikrinimų metu nustatoma, jog tvenkinių tręšimui ar kitoms veikloms yra naudojamos ekologinės žuvininkystės taisyklėse draudžiamos medžiagos, pvz., kalio permanganatas, natrio hipochloridas ir t. t. Itin dažnai tvenkiniuose, kuriuose auginama ekologinė žuvis, maudosi apylinkės gyventojai ar žvejoja megėjai žvejai, kurie naudoja nesertifikuotus masalus ir pašarus su genetiškai modifikuotomis medžiagomis. Ekologinės žuvininkystės ūkiai imti sertifikuoti 2003 metais, sertifikatai nebuvo suteikiami ūkiams, pažeidžiantiems numatytus reikalavimus, tačiau atliekami papildomi tyrimai dažniausiai įrodydavo, kad pastebėti trūkumai gali būti greitai pašalinti. šiandien Lietuvos ekologinės žuvininkystės ūkius tikrina ir prižiūri viešoji įstaiga „Ekoagros“.

Pagrindiniai ekologinės žuvininkystės principai yra nepriekaištingos kokybės žuvis (auginama nenaudojant jokių nenatūralių priedų), minimali žala aplinkai ir patikima produktų apsauga nuo taršos. Ekologinės žuvininkystės ūkiai privalo užtikrinti gerą žuvų sveikatos priežiūrą, tinkamą aplinką žuvininkystei ir veterinarinių-sanitarinių reikalavimų vykdymą. šiuose ūkiuose negali būti naudojamos sintetinės trąšos ir pesticidai – tvenkiniai gali būti tręšiami tik naudojant leistinas mineralines bei organines trąšas.
 
Prekybos centrams ekologiškos žuvies nereikia

Ekologiška žuvis užauginama kasmet, tačiau vartotojai vis dar negali įsigyti ekologiškos žuvies prekybos centruose ar turguose, kadangi žuvininkystės ūkiai susiduria su milžiniška problema – ekologiška gyva žuvis prekybos centruose paprastai yra parduodama kaip įprasta žuvis. Viso to priežastis paprasta – daugelis parduotuvių neturi galimybių ekologiškos žuvies laikymui ir jos pardavimui. Vienintelė išeitis – sertifikuoti prekybos sistemą pagal visus ekologinei gamybai keliamus reikalavimus. Prekybininkai, norėdami pardavinėti ekologišką žuvį, privalo ją laikyti vandenyje, tačiau ekologiška žuvis negali būti viename akvariume su paprastomis žuvimis. Papildomų akvariumų statymas reikalautų papildomų išlaidų. Be to, negalima pamiršti, kad ekologiškos žuvies laikymo kontrolė turėtų būti griežtesnė, kadangi turėtų būti pritaikytas optimaliausias temperatūros ir deguonies režimas.

Ekologiniuose ūkiuose auginama žuvis šiandien yra parduodama už įprastos žuvies kainą. Nors tokia žuvis turi mūsų organizmui itin palankių medžiagų, daugelis vartotojų teigia, kad jie mieliau pirktų įprastą žuvį, kadangi šios kaina žemesnė, pvz., karpis ir šiaip yra gana brangi žuvis, o ekologiško karpio kaina padidėtų dar 3–5 Lt, todėl daugelis vartotojų žuvies paprasčiausiai atsisakytų. Dėl tokio visuomenės požiūrio (beje, valstybės subsidijos ekologiniams žuvininkystės ūkiams irgi gana menkos, pvz., už 1 ha ekologiškos grūdinės kultūros mokama apie 700 Lt, tačiau žuvininkystė už tokį plotą tegauna apie 200 Lt), daugelis ūkininkų teigia, kad šiandien ekologiškai ūkininkauti paprasčiausiai neapsimoka.

Nepaisant visų minėtų problemų, iš tiesų ekologinė žuvininkystė Lietuvoje turi gana palankias galimybes plėtotis. Didėjanti ekologiškos žuvies paklausa Europos Sąjungos šalyse skatina nebijoti investuoti, be to, šis gamybos būdas sulaukia vis didesnės paramos iš mūsų valstybės. Negalima pamiršti, kad ekologinė žuvininkystė tausoja gamtą ir rūpinasi mūsų sveikata. Deja, didžioji dalis ekologiškos žuvies (apie 60 proc.) šiandien yra išvežama į užsienio šalis. Tai nulemia ir pardavimo problemos, ir gana žemas lietuvių suinteresuotumas žuvimi. Palyginus su mūsų kaimynėmis, lietuviai žuvies suvalgo beveik dvigubai mažiau.
    
Situacija šiandien

Ekologiškų produktų paklausa vis labiau didėja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, todėl ir ekologišką žuvį šiandien renkasi vis daugiau vartotojų. 2003 metais buvo patvirtintos ekologinės žuvininkystės taisyklės ir žuvininkystės verslą pradėjo 12 įmonių. Siekiant skatinti šios veiklos plėtrą, nuo 2004 m. ūkiams buvo pradėta teikti valstybės parama, kuria buvo siekiama padidinti žuvų augintojų pajamas ir sumažinti išlaidas. Ekologinė akvakultūra bėgant metams tapo vis populiaresnė. šiandien sertifikuota jau apie 5 000 ha tvenkinių. Lietuvos ekologinės žuvininkystės centrai šiuo metu įsikūrę Vilniaus, šalčininkų, Raseinių, Alytaus, Zarasų ir kitų apskričių teritorijose.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, buvo pradėti taikyti Europos Sąjungos reikalavimai, apibrėžiantys valstybės pagalbą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui. Aplinkai draugiškų gamybos metodų skatinimas buvo akcentuotas ir 2010 m. patvirtintoje Europos akvakultūros darnios plėtros strategijoje. šiandien ekologinė žuvininkystė ir jos plėtra yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos bendrosios žuvininkystės politikos prioritetų. Vis dėlto siekiant ūkius skatinti tęsti ekologinę veiklą yra būtina atitinkama parama, kadangi ekologinės produkcijos paklausa vis dar nedidelė (ir sunkiai konkuruojanti su įprasta produkcija), o ekologiškų pašarų kaina kelia daug sunkumų. Siekiant optimaliai panaudoti paramos lėšas, skiriamas išmokas reikėtų sieti ne tik su ūkininkų patiriamomis išlaidomis, bet ir su užauginamų žuvų kiekiu bei už šias žuvis gaunamomis pajamomis.

Patalpinta rubrikoje(-ose): Žuvininkystė
Rygos g. 44 -50, VILNIUS
8 (698) 81125
www.akvatechna.lt
Prekyba žuvų inkubavimui ir auginimui skirta įranga. Naujų akvakultūros technologijų diegimas žuvų veisime ir auginime. Pagrindinis dėmesys telkiamas į uždaras recirkuliacines sistemas (URS). Prekyba pramoniniais PVC vamzdynais ir jungiamosiomis detalėmis.
www.aukranga.lt
www.kaunotarpininkai.lt
www.aukranga.lt
www.kaunotarpininkai.lt